2015 / 12 / 30

Trūksta tik olimpinio aukso

Straipsnio autorė - Marytė Marcinkevičiūtė.

Lietuvos irklavimo 130 metų sukaktis buvo paminėta gruodžio 19 d. Trakuose. Į iškilmes susirinkę irklavimo šeimos nariai ir jų svečiai sulaukė daugybės sveikinimų. Į sukakties proga surengtą šventę atvyko daugiau žmonių, nei prieš 130 metų iš viso būta irklavimo entuziastų. 1885-aisiais jų buvo 50, o ir valtelių turėta nedaug – vos 18, su kuriomis buvo galima rungtyniauti.

1908 m. įkurta Vilniaus irklavimo sekcija, 1912 m. Kauno „Sakalo“ sporto organizacija, apie 1913 m. – Šilutės irklavimo klubas. 1936 m. Kaune buvo surengtas pirmasis Lietuvos irklavimo čempionatas. Su vairininkais 2000 m distancijoje irkluotos lengvosios ir sunkiosios dvivietės bei keturvietės.

1937 m. pradėjo irkluoti ir moterys, kurios po metų debiutavo Lietuvos čempionate. 1938-aisiais irklavimas buvo įtrauktas į Lietuvos tautinės olimpiados programą. Sovietų Sąjungos varžybose Lietuvos irkluotojai pradėjo dalyvauti nuo 1951 m.

1960 m. Lietuvos irkluotojai debiutavo Romos olimpinėse žaidynėse. Sidabro medalius pelnė dvivietės su vairininku irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Atrankos varžybose valties vairininkas buvo irkluotojų treneris Ričardas Vaitkevičius. Po olimpinių žaidynių per SSRS čempionatą jie Lietuvai pelnė pirmuosius aukso medalius (įgulos vairininkas buvo Gerdas Morkus). 1961 m. ši dvivietės su vairininku įgula Prahoje tapo Europos čempione.

Tais pačiais metais SSRS čempionato aukso medaliais džiaugėsi ir Lietuvos vyrų aštuonvietė. Prasidėjo legendinės „Žalgirio“ vyrų aštuonvietės triumfas. Įgula pirmajame pasaulio čempionate Liucernoje 1962 m. tapo vicečempione. Ji du kartus (1963 ir 1964 m.) pelnė Europos čempionatų sidabro medalius.

1963 m. Europos čempionato moterų aštuonviečių varžybas laimėjo debiutavusios Vilniaus „Žalgirio“ irkluotojos, vadovaujamos trenerio Eugenijaus Vaitkevičiaus. Šį laimėjimą jos pakartojo dar du kartus (1965 ir 1967 m.).

Lietuvos irkluotojai per paties aukščiausio rango varžybas – olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus iškovojo daugiau kaip šimtą įvairių spalvų medalių. Gausioje apdovanojimų kolekcijoje tetrūksta vieno vienintelio – olimpinio aukso.

zalgiris
Legendinė „Žalgirio“ vyrų aštuonvietė

Olimpinius sidabro medalius pelnė: 1960 m. Romoje A.Bagdonavičius ir Z.Jukna (dvivietė su vairininku), 1976 m. Monrealyje – Vytautas Butkus (porinė keturvietė) ir Klavdija Koženkova (aštuonvietė). Žaidynių bronzos apdovanojimus iškovojo: 1968 m. Meksike Z.Jukna, A.Bagdonavičius, Juozas Jagelavičius ir Vytautas Briedis (aštuonvietė), 1976 m. Monrealyje – Eleonora Kaminskaitė ir Genovaitė Ramoškienė (porinė dvivietė), 1980 m. Maskvoje – Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas (aštuonvietė) ir 2000 m. Sidnėjuje – Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (porinė dvivietė).

Kokios irkluotojų rengimo perspektyvos Lietuvoje? – paklausėme Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinės sekretorės Ingos Daukantienės.

Irklavimą šiandien kultivuoja Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Trakai, Birštonas, Prienai, Klaipėdos rajonas, prieš porą metų šia sporto šaka susidomėjo Kupiškis, o šiemet – Telšiai. Lietuvos irklavimo federacija vienija 18 klubų, irkluotojus ugdo apie 40 trenerių.

Džiaugiamės, kad iš vyresnių mūsų trenerių estafetę perima jaunimas. Klaipėdoje pradėjo dirbti Tomas Plauška, Kaune Kristina Justinavičienė, Trakuose – Sigitas Klerauskas. Dar prieš penkerius metus dėl mažų atlyginimų jaunimą buvo sunku prikalbinti dirbti treneriais, o dabar ledai pajudėjo.
Matyt, didelės įtakos turi irklavimo pakilimas. Irklavimui vartus atkėlė Kupiškis ir Telšiai, čia irkluotojus ugdo po du trenerius: Kupiškyje Laimutė Šližauskienė ir Diana Baleišytė, Telšiuose – Vida Statkuvienė ir Valerija Sungailienė.

Kupiškėnai prie marių Europos Sąjungos lėšomis įsirengė nedidelę prieplaukėlę ir mažą elingą valtims laikyti. Nuo 2017-ųjų į Valstybės investicijų programą įtraukta Kupiškio irklavimo bazės statyba, kuri vyks keliais etapais. Kupiškyje jau rengiamos varžybos: prieš porą metų įvyko trasos krikštynos, per kurias įvairaus amžiaus sportininkai visi kartu vienvietėmis ir dvivietėmis įveikė 6 km distanciją.

Kupiškyje šiemet buvo surengtas Lietuvos studentų irklavimo čempionatas ir vienas LIF taurės varžybų etapas. Siekiant populiarinti irklavimą LIF taurės varžybos nuo praėjusių metų rengiamos trimis etapais skirtingose vietose. Jos vyko Šiauliuose, Kupiškyje ir Drevernoje (Klaipėdos r.).  
Telšiuose šių metų rudenį per derliaus šventę buvo surengtos parodomosios varžybos. Telšiškiai susitvarkė Masčio ežero pakrantę, nuomojasi nedidelę patalpėlę valtims laikyti. Tikimės, kad Telšiuose irklavimas, kuriam nemažai dėmesio skiria miesto valdžia, prigis ir ateityje ten bus galima rengti gero lygio irklavimo varžybas. Manome, kad kitais metais irklavimą turėtų pradėti kultivuoti Šilutė, koją reikėtų įkelti ir į Druskininkus. 
 
Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvaus net dešimt Lietuvos irkluotojų. Kas lėmė tokią gausą?

Irklavimas nėra ta sporto šaka, kuri sublizga per metus ar porą. Labai sunkios pakopos, kurias reikia įveikti. Mūsų laimėjimus vainikuoja ilgas ir kruopštus darbas, surasti talentai ir geri treneriai, kurie vieni kitiems perduoda irkluotojus ir juos ugdo toliau.

Treneriai pasidalija savo patirtimi ir nebijo auklėtinių perduoti vieni kitiems. Tarkime, Mindaugą Griškonį suradusi trenerė Inga Domarkaitė jį perleido Alfonsui Mikšiui, o šiam iškeliavus anapus sportininką ėmė treniruoti Robertas Tamulevičius. Donatą Vištartaitę suradusi Nijolė Savickytė ją perdavė Algirdui Kazimierui Areliui, tada dirbusiu kartu su Tomu Valčiuku, o dabar olimpietę treniruoja Kęstutis Keblys.

Rolandą Maščinską pastebėjęs Petras Albertavičius jį perdavė Vladislavui Sokolinskiui, o šis – Mykolui Masilioniui. Saulius Ritteris sportinį kelią pradėjo pas Aldoną Tamulevičienę, vėliau jį kurį laiką treniravo Vytautas Milius, iš kurio Saulius perėjo į V.Sokolinskio, abu irkluotojus susodinusio į vieną valtį, rankas, o dabar įgulą treniruoja M.Masilionis. Jam priskirta ir vyrų porinės keturvietės įgula, kuri irgi iškovojo teisę startuoti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Toks nesavanaudiškumas davė gerų rezultatų. Lietuvos irkluotojų iniciatyva mūsų šeimoje atsirado puikus specialistas italas Giovanni Postiglione, kuris kuruoja suaugusius aukšto meistriškumo sportininkus ir šiek tiek jaunimą. Jis sudaro pratybų planus, o juos išplatina Lietuvos porinio irklo rinktinės vyr. treneris M.Masilionis. Iš trenerių gauname ataskaitas, kaip planus sekasi įgyvendinti. Rinktinės kuratorius didelį dėmesį skiria metodikai ir treniruočių krūviams.

Mūsų trenerių techninis lygis yra aukštas, bet jie pernelyg savo auklėtinius myli ir jų gaili. Ankstesni treniruočių krūviai nebuvo tokie dideli kaip dabar. Kilo daug diskusijų, ar mes neperlenkiame lazdos. Irkluotojai ir anksčiau daug bėgiojo, žiemą slidinėjo, bet ano bėgimo jokiu būdu negalima lyginti su dabartiniu. Irkluotojai bėga ne ristele, o greitai, įveikia daug kilometrų.

Lietuvos olimpinio sporto centro skaičiavimu, pagal šio olimpinio keturmečio rezultatus tarp visų sporto šakų užimame antrą vietą, tik gaila, kad tarp prizininkų LIF neatsiduria pagal finansavimą.

rinkimai
2014 m. irkluotojai laimėjo rinkimus net trijose Metų sporto apdovanojimų nominacijose. Metų vyrų komanda tapo S.Ritteris ir R.Maščinskas, Metų moterų komanda – M.Valčiukaitė ir D.Vištartaitė, o prizas už pagalbą sportininkams įteiktas šveicarui W.H.Zwimpferiui

Irklavimo sporte ypač didelį vaidmenį atlieka sportinis inventorius. Ar jo mūsų irkluotojams netrūksta?

Nepasakyčiau, kad sportiniu inventoriumi esame labai gerai aprūpinti, bet ir verkti kaip prieš dešimtmetį būtų neteisinga. Yra strategija, kuria vadovaujasi Lietuvos olimpinis sporto centras, ir kasmet nuperka reikalingiausio sportinio inventoriaus.

Federacija irgi perka valčių varžyboms. Gražiai bendradarbiaujame su italų valčių gamintojais „Filippi“, kurie pagal panaudos sutartį mūsų jauniems talentingiems irkluotojams duoda valčių vienam sezonui. Jam pasibaigus, valtis grąžiname. Šitaip kompensuojame valčių trūkumą.

Šiemet valtis gavo Sonata Petrikaitė, Armandas Kelmelis. „Filippi“ mums skiria ir pakaitinių valčių: treniruotis namie, užsienyje, o kitąmet birželio mėnesį pagrindinės valtys iškeliaus į Rio de Žaneirą, todėl bus reikalingas ir trečias komplektas.  Keliaus penkios valtys, dar tikimės, kad mus pradžiugins ir kelialapį į olimpines žaidynes iškovos mūsų neįgalus sportininkas klaipėdietis Augustas Navickas. Dirbama su lengvasvore porine dviviete, kurią irkluos kaunietė S.Petrikaitė ir Austėja Ordinaitė, dabar besitreniruojanti Trakuose su perspektyvine irkluotojų grupe. Joms bus lemtinga atrankos regata Šveicarijoje gegužės mėnesį. Norint tapti olimpietėmis reikės užimti pirmą arba antrą vietą.

Lietuvos irklavimo federacijoje dirbate nuo 2002-ųjų. Ar jūs irgi irklavote?

Irklavau, mane treniravo praeityje garsi irkluotoja Leokadija Macharinskaja-Semaško. Didelio meistriškumo irkluotoja netapau, bet pavyko laimėti „Gintarinių irklų“ regatos varžybas irkluojant lengvasvorę dvivietę.

Sportas jaunystėje nebuvo toks gyvybiškai būtinas ir mylimas kaip dabar. Dabar man irklavimas – ir darbas, ir pomėgis. Su irklavimu susijęs ir mano vyras Edmundas Daukantas, kuris yra LIF viceprezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas, dirbsiantis ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Per įvairias aukšto lygio varžybas Lietuvoje jis dažniausia būna organizacinio komiteto pirmininkas.

Kiek iš viso Lietuvoje tarptautinės kategorijos irklavimo teisėjų?

Penki. Be jau minėto E.Daukanto, dar Anglijoje gyvenanti ir Liverpulio universitete dirbanti profesorė Vida Malienė, Tadas Sudnickas, kuriam Tarptautinė irklavimo federacija (FISA) kitais metais per Europos jaunių čempionatą Trakuose patikėjo vadovauti teisėjų darbui, Kastytis Kmitas ir aš.
Mūsų teisėjai kviečiami dirbti į pasaulio ir Europos čempionatus. Teisėjauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse laimę bandė keturi mūsų tarptautinės kategorijos teisėjai, bet FISA pasirinko E.Daukantą.

Lietuvoje vyko nemažai didelių tarptautinių varžybų: Trakuose 2002 m. buvo surengtas Europos jaunių, 2006 m. pasaulio studentų, 2008 m. pasaulio senjorų, 2012 m. Europos jaunimo iki 23 m., o 2013 m. – Europos jaunių čempionatai. Ar jų numatyta ateityje?

Kitąmet Trakuose vyks Europos jaunių čempionatas, kuriam reikia rengtis labai atsakingai. FISA mums siūlo 2017-aisiais surengti pasaulio jaunių čempionatą – jis mums patrauklus todėl, kad tai būtų olimpinė jaunimo žaidynių atrankos regata. 2018 m. siūlo rengti pasaulio jaunimo arba jaunių čempionatą, o 2019-aisiais – Europos čempionatą. Renginių siūloma daug, bet ar mes turėsime tiek jėgų ir pinigų, – didelis klausimas.  

Tęsiame ir ankstesnes gražias tradicijas: birželio paskutinį savaitgalį Trakuose kasmet vyksta tarptautinė „Gintarinių irklų“ regata, Birštone rudenį pagerbiame šviesų Adolfo Kikilo atminimą ir renkamės į jo taurės varžybas. Kaune vyksta Eleonoros Kaminskaitės taurės regata, irkluotojų gyvenimą labai pagyvino LIF taurės varžybos.

Daug įvairiausių varžybų rengia mūsų miestų savivaldybės, sporto centrai. Jos vyksta kone kiekvieną savaitgalį ir kai kada dubliuojasi su federacijos rengiamomis regatomis. Norėčiau išskirti Danės regatą Klaipėdoje, kuri vyksta dvi dienas ir kurioje dalyvauja įvairaus amžiaus irkluotojai.

Į pasaulio ir Europos čempionatus, tarptautines varžybas automobiliu vežate valtis. Ko gero, esate vienintelė tokio darbo nesikratanti moteris iš visų pasaulio irklavimo federacijų?

Ne, nesu vienintelė, valtis veža ir kai kurių kitų šalių federacijų generalinės sekretorės. Manęs niekas neverčia to daryti. Tai darau savo noru, valtis vežti nėra sunku, bet tai didelė atsakomybė. Savimi visą laiką pasitiki, bet nežinai, kas gali nutikti kelyje.

trakai
Lietuvos irklavimo sostinė - Trakai

Ar pavyko išspręsti Trakų irklavimo bazės klausimą, kai LIF per varžybas tekdavo mokėti nemažus įkainius?

Įkainiai nebuvo bėda, visą laiką žiūrime, ką už juos galima gauti. Įvyko pasikeitimų, kuriais labai džiaugiamės. Gruodžio 16 d. Trakų irklavimo bazės pirmame aukšte buvo atidaryta puiki virtuvėlė, kurioje sportininkai patys gali gamintis valgį.

Irkluotojai turi ir skalbyklą, kuri jiems ypač reikalinga. Nuo kitų metų vasaros bus pradėtas bazės apšiltinimas. Atliekame namų darbus, siekiame, kad Trakuose būtų aštuntasis irklavimo takelis. Dalyvavome susitikime su Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Gintaru Abaravičiumi, trakiškiai nusiteikę geranoriškai.

Dabar rengiame studiją, ar techniškai tai įmanoma padaryti, nepakenkus ekosistemai. Ištyrus gruntą bus priimti tolesni sprendimai. Kodėl mums tas aštuntasis takelis toks reikalingas? FISA mums siūlo surengti daug įvairiausių varžybų. Vienas galime surengti, o kitoms reikalingas aštuntasis takelis. Finale irkluoja šeši sportininkai, septintas takelis yra atsarginis.

Dabar reikalaujama, kad jeigu oro sąlygos nevienodos, sportininkus būtų galima „perstumti“ į vieną ar kitą pusę, kad jiems būtų sudarytos vienodos sąlygos rungtyniauti. Jeigu pavyktų praplatinti trasą, mūsų siekis – 2021 m. Trakuose surengti pasaulio čempionatą.   
Gausioje irkluotojų medalių kolekcijoje trūksta olimpinio aukso. Gal jis suspindės Rio de Žaneire?

Mūsų irkluotojai rungtyniauja pasaulio ir Europos čempionatų finaluose, pelno medalių. Negaliu pasakyti, ką širdis kužda, labiausiai norėčiau, kad mūsų sportininkai užsikoduotų nuo traumų, ligų, įvairiausių nesėkmių. Norėtume stabilių rezultatų, kurie vainikuotų mūsų kruopštų darbą.
Olimpinės žaidynės – tai tokios varžybos, kuriose būna daug netikėtumų. Turime nemažai pavyzdžių, kai pasaulio ir Europos čempionatus laimi vieni irkluotojai, o olimpines žaidynes – kiti. Labai džiaugčiausi, jei Mindaugas Griškonis su kažkuo apsikeistų vietomis, Sauliui Ritteriui ir Rolandui Maščinskui atsibodo sidabro medaliai. Nors, žinoma, gerai ir antra, ir trečia vieta, tai didelės pergalės, kuriomis reikia džiaugtis.

Straipsnis perpublikuotas iš žurnalo „Olimpinė panorama“.



Partneriai

Egles Sanatorija 4f logo czarne na bialym tv3 logo cmyk TV6 LOGO 2013 tv3 lt ERGO logo 22 TOY logo colour 2000px v02 Vakaru laivu gamykla CMYK OLIFEJA logo main colour PNG

Rėmėjai

Affidea logos RGB 5 web glimstedt l r impuls

© 2013 LTOK. Visos teisės saugomos.

IDEA – interneto svetainių kūrimas