2026 m. vasario 6–22 d. Milano ir Kortinos regionuose Italijoje vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.

Artėjant laukiamiausiam kitų metų olimpiniam startui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kviečia susipažinti su šių šešiolikos sporto šakų istorija, taisyklėmis ir lietuviškais akcentais. Pirmoji pažintis – su seniausios slidinėjimo sporto šakos rūšimi lygumų slidinėjimu.

Ištakos. Įvairiose kalbose vartojamas žodis „ski“, lietuviškai reiškiantis slidė, kilo iš senosios norvegų kalbos žodžio „skid“, reiškiančio „ilgą medžio lentą“. Šiaurės Europos šalyse žiemą šimtmečiais buvo leidžiamasi slidėmis medžioti ir rinkti malkų. Dėl ilgų atstumų, kurie skyrė negausias ir izoliuotas bendruomenes, bei atšiaurių ir snieguotų žiemų slidinėjimas taip pat buvo svarbus socialiniams ryšiams išlaikyti. XIX amžiaus pabaigoje lygumų slidinėjimas tapo sportu, kurį praktikavo norvegų kariai.

Pirmosios oficialios varžybos dokumentuotos 1842 m. Lygumų slidinėjimą Europoje labiausiai išgarsino Fridtjofo Nanseno žygis per Grenlandiją 1888 m. Garsiosios Holmenkoleno slidinėjimo varžybos pradėtos organizuoti 1892 m. Ir nors iš pradžių visas dėmesys buvo skiriamas šiaurės dvikovės rungčiai, nuo 1901-ųjų lygumų slidinėjimas į programą buvo įtrauktas kaip atskira rungtis.

Istorija. Akimirksniu didžiulio populiarumo sulaukęs lygumų slidinėjimas buvo įtrauktas į pačias pirmąsias 1924 m. Šamoni (Prancūzija) vykusias žiemos olimpines žaidynes. Tiesa, tuomet varžėsi tik vyrai. Moterų varžybos į programą įtrauktos nuo 1952-ųjų Osle (Norvegija) surengtų olimpinių žaidynių.

Taisyklės. Lygumų slidinėjimas pagal šliuožimo būdą skirstomas į klasikinį ir laisvąjį stilių. Klasikiniu stiliumi slidininkai slysta specialiomis vėžėmis, išspaustomis sniege, o laisvuoju juda šoniniu judesiu šliuožimo kryptimi. Šis stilius dar vadinamas čiuožėjo.

Lietuvos olimpiečiai. Vida Vencienė (1988, 1992, 1994); Ričardas Panavas (1992, 1994, 1998, 2002); Kazimiera Strolienė (1998); Vladislavas Zybaila (1998, 2002); Irina Terentjeva (2002, 2006, 2010); Aleksejus Novoselskis (2006, 2010); Modestas Vaičiulis (2010, 2018, 2022); Mantas Strolia (2010, 2018); Vytautas Strolia (2014); Ingrida Ardišauskaitė (2014); Marija Kaznačenko (2018); Tautvydas Strolia (2022); Eglė Savickaitė (2022); Ieva Dainytė (2022). Didžiausias laimėjimas – 1988 m. Kalgaryje (Kanada) V.Vencienės iškovoti aukso (10 km klasikiniu stiliumi) ir bronzos (5 km klasikiniu stiliumi) medaliai.

Rungtys. 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks 12 slidinėjimo rungčių: 20 km skiatlonas (10 km klasikiniu stiliumi ir 10 km laisvuoju stiliumi; vyrai ir moterys); sprintas klasikiniu stiliumi (vyrai ir moterys); komandinis sprintas laisvuoju stiliumi (vyrai ir moterys); 4x7,5 km estafetė (vyrai ir moterys); 10 km atskiro starto lenktynės laisvuoju stiliumi (vyrai ir moterys); 50 km bendro starto lenktynės laisvuoju stiliumi (vyrai ir moterys). Pirmą kartą istorijoje tiek vyrai, tiek moterys lenktynėse turės įveikti tokį pat atstumą.

Varžybų vieta. Olimpiniai slidininkų startai vyks Tezero lygumų slidinėjimo stadione Val di Fiemės regione.

Kelialapiai Lietuvai. Į žaidynes Italijoje vyks keturi mūsų šalies slidinėjimo atstovai – dvi moterys ir du vyrai.