Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) įkurtas 1894 m. birželio 23 d. Pasaulinio sporto kongreso metu barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva. Iš pradžių P. de Cuobertinas planavo, kad 1894 m. birželio mėnesį suvažiavime bus aptariamas mėgėjiškas sportas, tačiau delegatams susirinkus į Sorbonos universitetą Paryžiuje jis pakeitė ir programą, ir suvažiavimo pavadinimą. Naujai pavadintas „Olimpinių žaidynių atgaivinimo kongresu“, renginys iš esmės pasitarnavo kaip tribūna, kurioje P. de Coubertinas išdėstė pasiūlymą rengti šiuolaikines olimpines žaidynes ir kurioje buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas.
Į 1894 m. Sorbonos kongresą, kurio atidarymo ceremonijoje skambėjo muzika, dainos, eilėraščiai, suvažiavo 79 dalyviai iš 12 valstybių.                          
Tai buvo ne pirmas kartas, kai P. de Cuobertinas iškėlė olimpinių žaidinių atgaivinimo idėją. Kitaip nei tuokart, kai P. de Cuobertino pasiūlymas nuskambėjo anglų švietimui skirtoje konferencijoje ir nesudomino susirinkusios auditorijos, į Sorboną atvykę dalyviai išreiškė paramą ir entuziastingai priėmė pasiūlymą.
Tad 1894 m. birželio 23 d. buvo pritarta pasiūlymui atgaivinti olimpines žaidynes, patvirtinta, kad žaidynės kas ketverius metus bus rengiamos skirtinguose miestuose, o pirmąja šiuolaikinių žaidynių, įvykusių 1896 m., vieta pasirinkti Atėnai.
Pirmuoju TOK prezidentu išrinktas Demetrios Vikelas, TOK būstinė įkurta Lozanoje (Šveicarija).
Šiuo metu olimpinės žaidynės yra svarbiausias sporto renginys pasaulyje, o Tarptautinis olimpinis komitetas – įtakingiausia sporto organizacija.

Misija

TOK skatina bendradarbiavimą tarp nacionalinių olimpinių komitetų, tarptautinių sporto federacijų, sportininkų, olimpinių žaidynių organizacinių komitetų, rėmėjų ir Jungtinių Tautų organizacijų. Tokiu būdu, TOK užtikrina olimpinių žaidynių tęstinumą bei olimpinių vertybių sklaidą pasaulyje. 2009 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė TOK nuolatinio stebėtojo statusą.  TOK misija – visame pasaulyje populiarinti olimpizmą ir vadovauti olimpiniam sąjūdžiui. Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi TOK ir visas olimpinis sąjūdis –  Olimpinė chartija.

Tikslai:

• remti ir skatinti sporto etikos laikymąsi bei sportu ugdyti jaunimą, dėti pastangas, kad sporte vyrautų kilnaus elgesio dvasia ir būtų išguita prievarta;
• skatinti ir remti sporto bei sporto varžybų organizavimą, plėtrą ir koordinavimą;
• užtikrinti olimpinių žaidynių šventimo periodiškumą;
• siekiant, kad sportas tarnautų humaniškumui, bendradarbiauti su kompetentingomis visuomeninėmis ir privačiomis organizacijomis bei institucijomis ir tokiu būdu skatinti taiką;
• imtis veiksmų siekiant sustiprinti olimpinio sąjūdžio venybę ir užtikrinti nepriklausomybę;
• kovoti su bet kokia olimpinį sąjūdį veikiančia diskriminaciją;
• siekiant įgyvendinti vyrų ir moterų lygių galimybių principą, skatinti ir remti moterų dalyvavimą visose ir visų lygių sporto struktūrose;
• vadovauti kovai su dopingu sporte;
• skatinti ir remti priemones, padedančias apsaugoti sportininkų sveikatą;
• priešintis bet kokiam politiniam ar komerciniam piktnaudžiavimui sportu ir sportininkais;
• skatinti ir remti sporto organizacijų ir valstybinių institucijų pastangas visaip rūpintis socialine ir profesine sportininkų ateitimi;
• skatinti ir remti sporto visiems plėtrą.

Struktūra

TOK yra 206 nacionalinių olimpinių komitetų valdymo organas. TOK vykdomąjį komitetą sudaro garbės prezidentas, prezidentas, keturi viceprezidentai, 10 narių ir generalinis direktorius.
TOK turi 105 narius. Pagal Olimpinę chartiją iš viso jų gali būti ne daugiau kaip 115. Iki 70 TOK narių gali būti individualūs, nesusiję su jokiomis einamomis pareigomis asmenys, 15 – karjerą tęsiantys sportininkai, 15 – tarptautinių sporto federacijų arba asociacijų atstovai, 15 – nacionalinių olimpinių komitetų arba jų asociacijų nariai. Individualūs TOK nariai renkami neribotam laikui, bet jų amžius negali viršyti 70 metų.
2018 metų spalį Buenos Airėse (Argentina) vykusioje 133-iojoje eilinėje TOK sesijoje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė išrinkta TOK nare. 

Kita informacija

Daugiau apie Tarptautinį olimpinį komitetą rasite oficialioje TOK svetainėje.
TOK pripažintų organizacijų sąrašą rasite čia.

Įkūrimas

Europos olimpinių komitetų asociacija (EOK) įkurta 1968 metais. Ji vienija 50 Europos nacionalinių olimpinių komitetų. EOK būstinė yra Romoje (Italija).

Tikslai

EOK tikslai yra skleisti olimpinėje chartijoje apibrėžtas olimpizmo vertybes, per glaudų bendradarbiavimą su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, Nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOC) ir olimpinėmis asociacijomis kituose žemynuose, lavinti jaunimą per sportą, skatinti pagarbą aplinkai ir taip prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo, skatinti bendradarbiavimą tarp Europos olimpinių komitetų per bendrus interesus, mokslinius tyrimus, informacijos apsikeitimą ir bendrų interesų gynimą, vystyti Olimpinio solidarumo programas Europoje. EOK organizuoja Europos jaunimo olimpinį festivalį, Europos žaidynes, Europos mažųjų šalių žaidynes.

Struktūra

EOK vykdomąjį komitetą sudaro prezidentas, viceprezidentas, iždininkas, generalinis sekretorius bei 12 narių. EOK viceprezidentė –  2021 m. išrinkta Daina Gudzinevičiūtė. Ji – pirmoji moteris šiose pareigose.

Kita informacija

Daugiau apie EOC veiklą sužinosite oficialioje svetainėje.

Įkūrimas

Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOC) įkurta 1979 metų birželio 26 dieną Puerto Rike. Ši tarptautinė organizacija vienija 206 nacionalinius olimpinius komitetus ir yra pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK). ANOC būstinė yra Lozanoje (Šveicarija).

Tikslai

Organizacijos tikslas yra prižiūrėti esminius nacionalinių olimpinių komitetų reikalus, suteikti jiems pagalbą, bendradarbiavimą ir rekomendacijas tolimesniam jų vystymuisi.

Struktūra

ANOC atstovauja 206 nacionaliniams olimpiniams komitetams (NOC). Jie yra skirstomi pagal penkis žemynus: Afrikos nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOCA), Europos olimpiniai komitetai (EOK), Azijos olimpinė taryba (OCA), Okeanijos nacionaliniai olimpiniai komitetai (ONOC) ir Panamerikos sporto organizacija (Panamsports). ANOC vykdančiąją tarybą sudaro 32 nariai – ANOC prezidentas, vyresnysis viceprezidentas, penki viceprezidentai ir po penkis kiekvieno žemyno atstovus.

Daugiau informacijos rasite ANOC puslapyje.

Įkūrimas

Kilnaus elgesio sporte („Fair Play“) veikla buvo paskatinta 1960 m. Romos vasaros olimpinių žaidynių, kai noras nugalėti bet kokia kaina peržengė visas ribas ir atėmė pirmąją sportininko gyvybę. Danų dviratininkas Knudas Jensenas mirė dėl vartoti draudžiamų sportinę veiklą skatinančių preparatų. Šis šokiruojantis atvejis pažadino sporto pasaulį ir paskatino imtis griežtų veiksmų prieš dopingą, šovinizmą ir smurtą sporte. Todėl 1963 m. gruodžio 5 d. Paryžiuje UNESCO, AIPS, ICSSPE, Tarptautinės krepšinio, futbolo, regbio imtynių federacijos įkūrė Tarptautinį komitetą P. de Kuberteno Kilnaus elgesio apdovanojimams teikti. 1973 m. organizacija buvo pervadinta į Tarptautinį kilnaus elgesio („Fair Play“) sporte komitetą (CIFP).

Tikslai

Tarptautinio „Fair Play“ komiteto tikslas – saugoti ir skatinti pagarbą kilniam elgesiui ir jo vertybėms ne tik didžiajame sporte ar sporto visiems programose, bet ir kasdieniame gyvenime. CIFP rengia „Fair Play“ apdovanojimus ir kasmet įvertina kilniu elgesiu pasižymėjusius sportininkus ir komandas.

Struktūra

Pagrindinis CIFP vykdantysis organas yra Generalinė Asamblėja, kurioje kiekvienas CIFP narys turi po vieną balsą. CIFP vykdantįjį komitetą sudaro prezidentas, du viceprezidentai, generalinis sekretorius ir iždininkas. CIFP tarybą sudaro daugiausiai 20 narių iš viso pasaulio. CIFP nariais yra įvairios tarptautinės organizacijos ir individualūs asmenys.

Įkūrimas

CAS įsteigtas 1984 metais Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) iniciatyva kaip nepriklausoma institucija. Nuo 1994 metų Tarptautinis sporto arbitražo teismas yra pavaldus Tarptautinei sporto arbitražo tarybai. CAS būstine yra Lozanoje (Šveicarija).

Tikslai

CAS sprendžia su sportu susijusius ginčus, kurie teismui perduodami taikant įprastas arbitražo procedūras arba apskundus sporto institucijų ar organizacijų sprendimus. Teismas priima arbitražo sprendimus, kurie turi įprastų teismų sprendimų galią. Jis gali padėti šalims taikiai išspręsti ginčus pagal taikinimo procedūrą, jeigu ji yra galima, taip pat teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas su sportu susijusiais teisiniais klausimais. Be to, Sporto arbitražo teismas sudaro laikinus teismus, kurie specialaus proceso tvarka nagrinėja klausimus, susijusius su tokiais renginiais kaip olimpinės žaidynės.

Struktūra

CAS valdybą sudaro prezidentas, viceprezidentas, CAS paprastojo diviziono prezidentas, apeliacinio arbitražo diviziono prezidentas ir generalinis sekretorius. CAS turi 22 narius. Teismo sudėtyje – per 150 teisėjų iš 55 valstybių.

Kita informacija

Oficiali tarptautinio sporto arbitražo teismo svetainė – www.tas-cas.org.