Lapkričio 27 d. paaiškės, kas taps Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės varžovais kitų metų birželį Kaune vyksiančiame Tokijo olimpinių žaidynių atrankos turnyre.  Nuo tada, kai 1992 m. Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą, mūsų šalies nacionalinė krepšinio komanda yra vienintelė Europos rinktinė, dalyvavusi visose olimpinėse žaidynėse.

Ar pavyks pratęsti šią seriją, paaiškės Kaune, kur lietuvius į kovą ves naujuoju rinktinės treneriu paskirtas Darius Maskoliūnas.

LTOK.lt pažvelgė, kokiais keliais Lietuvos krepšininkai pateko į ankstesnes olimpines žaidynes ir kaip prasidėjo kelionė Tokijo link.

1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės

Sugriuvus geležiniais pančiais Lietuvą ir kitas okupuotas šalis kausčiusiai Sovietų sąjungai, nepriklausoma Lietuva tęsė kovą dėl savo olimpinio pripažinimo ir galimybės sugrįžti į olimpines žaidynes. Svarbiausia pergalė buvo iškovota 1991 m. rugsėjo 18 d., kai Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas Berlyne paskelbė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai komitetai sugrąžinami į olimpinę šeimą. Įšokti į 1992 m. olimpinių žaidynių traukinį taip pat spėjo nuo tuometės Jugoslavijos per karo griuvėsius ir kraujo upes prasiveržusios Slovėnija ir Kroatija.

Tiesa, tai, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gali dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose, paaiškėjo tik 1991 m. gruodžio 21 d., kai Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) oficialiai paskelbė sugrąžinanti mūsų šalį į savo gretas. Iki olimpinio atrankos turnyro tuo metu buvo likę vos penki mėnesiai.

Tiesiai į olimpines žaidynes, kuriose pirmą kartą istorijoje leista dalyvauti NBA krepšininkams, iš Europos pateko tik jų šeimininkė Ispanija. Taip pat olimpinius bilietus turėjo Afrikos (Angola), Azijos (Kinija) ir Okeanijos (Australija) čempionai bei keturios stipriausios Amerikos komandos – JAV, Venesuela, Brazilija, Puerto Rikas.

Tuo metu net 25 Europos komandoms buvo surengtas atrankos turnyras, kuriame krepšininkai susikovė dėl likusių keturių kelialapių į olimpines žaidynes.

Lietuvos krepšininkai, išsibarstę po įvairių šalių ir žemynų lygas, į bendrą stovyklą susirinko 1992 m. gegužės viduryje, kai iki atrankos turnyro buvo likęs vos mėnuo. Bet komandos pagrindą sudarė žmonės, kurie net užsimerkę galėjo drauge eiti į mūšį.

Arvydas Sabonis atvyko iš Valjadolido „Forum“ (Ispanija), Šarūnas Marčiulionis – iš NBA klubo „Golden State Warriors“, Rimas Kurtinaitis ir Sergejus Jovaiša – iš Hageno (Vokietija), Valdemaras Chomičius – iš Belgijos „Trane castors Braine“, Gintaras Krapikas – iš Izerlono TuS (Vokietija), Romanas Brazdauskis – iš Adelaidės „West“ (Australija), Arūnas Visockas – iš Vroclavo ASPRO, Artūras Karnišovas – iš Seton Hallo universiteto JAV, Darius Dimavičius – iš Previdzos „Banik“ (Slovakija). Iš Lietuvos klubų į rinktinę pateko Gintaras Einikis (Kauno „Žalgiris“) ir Alvydas Pazdrazdis (Vilniaus „Statyba“).

Krepšininkų reikalavimu rinktinės vairas buvo patikėtas tuo metu Previzos „Banik“ dirbusiam Vladui Garastui, o jo asistentais tapo Raimundas Sargūnas iš Penevėžio, Donnas Nelsonas jaunesnysis iš „Golden State Warriors“ ir ispanas Javieras Imbroda iš Malagos klubo.

Didžiulio meistriškumo ir milžiniškos patriotizmo bangos nešama Lietuvos rinktinė atrankoje įveikė visus varžovus. Grupės varžybose Badachose po lietuvių kojomis krito Olandija (100:75), Anglija (87:71), Vengrija (120:57), Estija (100:70), buvusių sovietinių respublikų žaidėjus subūrusi Jungtinė komanda (116:79), o finaliniame turnyre Saragosoje mūsų šalies krepšininkai pranoko Kroatiją (99:89), Izraelį (95:85), Vokietiją (100:84), Čekoslovakiją (80:73), Slovėniją (90:73) ir Italiją (100:87).

Su visas vienuolika rungtynių atrankoje laimėjais lietuviais atrankos žabangas įveikė Kroatija, Jungtinė komanda ir Vokietija.

Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, mažajame finale 82:78 pranokusi Jungtinę komandą. Pastaroji vienintelė palaužė mūsų šalies ekipą grupės varžybose (92:80), o antrą pralaimėjimą Lietyvos komandą patyrė pusfinalyje patekusi po legendinės JAV „Svajonių komandos“ volu (76:127). Kitose rungtynėse lietuviai 112:75 įveikė Kiniją, 87:79 – Venesuelą, 104:91 – Puerto Riką ir 98:87 – Australiją.

Finale amerikiečiai 117:85 sutriuškino kroatus.

1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės

Lietuvai, nežaidusiai 1994 m. pasaulio čempionate, vienintelis kelias į 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes buvo 1995 m. Graikijos sostinėje Atėnuose vykęs Europos čempionatas. Čia vyko kova dėl keturių olimpinių kelialapių.

Rezultatyviausiais turnyro žaidėjais tapusių Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio vedama Lietuvos rinktinė pirmojo etapo grupės varžybose iškovojo penkias pergales – prieš Vokietiją (96:82), Graikiją (89:73), Italiją (80:69), Švediją (96:73), Izraelį (91:75) ir nusileido tik ne mažesnį žvaigždžių būrį surinkusiai Jugoslavijai (61:70).

Bilietą į Atlantos olimpines žaidynes Vlado Garasto treniruojamai Lietuvai lėmė pergalė ketvirtfinalyje prieš Rusiją 82:71.

Pusfinalyje lietuviai įveikė olimpinę vicečempionę Kroatiją – 90:80. Daug triukšmo sukėlusiame finale, kurio metu visi tribūnose buvę ne Jugoslavijos sirgaliai palaikė Lietuvą, mūsų šalies krepšininkai 90:96 neatsilaikė prieš Jugoslavijos komandą.

Atlantos žaidynėse Lietuva pakartojo Barselonos pasiekimą – vėl laimėjo bronzą. Grupės varžybose JAV (82:104) ir Argentinai (61:65) nusileidę lietuviai įveikė Kroatiją (83:81; po pratęsimo), Kiniją (116:55) ir Angolą (85:49), ketvirtfinalyje parklupdė Graikiją (99:66), tačiau pusfinalyje 58:66 vėl atsimušė į Jugoslavijos sieną. Mače dėl bronzos Lietuva 80:74 nugalėjo Australiją.

2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės

Šiose olimpinėse žaidynėse Europai buvo skirtos penkios vietos, o dar vieną kelialapį iškovojo Jugoslavija, 1998 m. Atėnuose tapusi pasaulio čempione ir nukarūnavusi dėl lokauto NBA žvaigždžių neturėjusią JAV ekipą.

Į 1999 m. Prancūzijoje vykusį Europos čempionatą Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė vyko kaip viena favoričių. Jos gretose buvo tuo metu antrąją jaunystę NBA arenose išgyvenęs Arvydas Sabonis, Europos krepšinio superžvaigždė Artūras Karnišovas, būrys Eurolygos čempionų Kauno žalgiriečių. Pirmą kartą žemyno pirmenybių skonio paragavo ir Šarūnas Jasikevičius.

Pirmas pavojaus signalas Lietuvai nuskambėjo jau pirmose rungtynėse, kai netikėtai 62:78 nusileista Čekijai. Po to pavyko įveikti Vokietiją (84:74) ir Graikiją (82:64) ir užimti trečiąją vietą grupėje. Antrajame etape nesėkmių pavyko išvengti – nugalėtos Turkija (74:48), Kroatija (91:75) ir Italija (74:62).

Pirmają vietą grupėje užėmusiems lietuviams ketvirtfinalyje teko žaisti su antrojo etapo grupės ketvirtoje pozicijoje likusiais ispanais. Lietuvių sirgaliai ir krepšinio žinovai laukė pergalės, tačiau sulaukta antausio – ispanai laimėjo 74:72 ir, vietoj kovos dėl medalių, Lietuvos rinktinei liko žūtbūtinė kova dėl olimpinio kelialapio.

Pasaulio čempionė Jugoslavija pateko į pusfinalį, todėl tapo aišku, jog bilietą į Sidnėjų iškovos ne tik pirmos keturios komandos, bet ir abi pusfinalį dėl 5-8 vietų laimėjusios ekipos.

Lietuva svarbiausiu netikėtai tapusiame čempionato mūšyje susikovė su Turkija ir laimėjo 80:56. Europos pirmenybes mūsų šalies krepšininkai baigė pergale prieš Rusiją 103:72 ir užėmė penktąją vietą. Kartu su lietuviais ir rusais olimpinius kelialapius iškovojo Europos čempione tapusi Italija, vicečempionė Ispanija ir ketvirta likusi Prancūzija. Bronzą laimėjo Jugoslavija.  

Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviai pratęsė bronzinę tradiciją, nors buvo per šūvį nuo didžiausios olimpinės sensacijos.

Grupės varžybas Lietuva pradėjo netikėtu pralaimėjimu Italijai (48:50), po to sutriuškino Prancūziją (81:63), nusileido JAV (76:85), nugalėjo Kiniją (82:66) ir Naująją Zelandiją (85:75).

Trečioji vieta grupėje lėmė akistatą ketvirtfinalyje su grėsminguoju varžovu – Jugoslavija. Bet šįkart vieningai lyg kumštis žaidę lietuviai, kurių gretose rezultatyvumu išsiskyrė 26 taškus pelnęs Gintaras Einikis, parklupdė amžinuosius varžovus – 76:63.

Pusfinalyje Lietuvai vos vieno taiklaus metimo pritrūko iki pergalės prieš NBA žvaigždes iš JAV rinktinės, tačiau paskutinis 27 taškus pelniusio Šarūno Jasikevičiaus tolimas šūvis skriejo pro šalį – 83:85.

Rungtynėse dėl bronzos lietuviai išliejo pyktį ant žaidynių šeimininkų australų, sutriuškinę juos 89:71. Finale amerikiečiai įveikė prancūzus (85:75).

2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės

Lietuvos rinktinė į Atėnų olimpines žaidynes įžengė auksiniu keliu, 2003 m. laimėdama Europos čempionatą.

Iš viso 2004 m. olimpinėse žaidynėse rungtyniavo penkios Europos ekipos – šaimininkė Graikija, pasaulio čempionės titulą apgynusi ir šalies pavadinimą pakeitusi Serbija ir Juodkalnija bei trys stipriausios žemyno pirmenybių komandos – Lietuva, Ispanija ir Italija.

Antano Sireikos treniruojami lietuviai į trečiąjį istorijoje Europos čempionų sostą žengė be kluptelėjimų – grupės varžybose palaužė Latviją (92:91), Izraelį (94:62) ir Vokietiją (93:71). Ketvirtfinalyje mūsų šalies komanda parbloškė pasaulio čempionę Serbiją ir Juodkalniją (98:82), pusfinalyje pranoko Prancūziją (74:70), o finale sudorojo Ispaniją (93:84).

Pergalių seriją Lietuvos rinktinė pratęsė ir Atėnų olimpinėse žaidynėse, kur laimėjo visas penkerias grupės rungtynes, sugebėjusi įveikti ne tik Angolą (78:73), Puerto Riką (98:90), Graikiją (98:76) ir Australiją (100:85), bet ir pirmą kartą mūsų šalies istorijoje palaužti JAV „Svajonių komandą“ – 94:90. Amerikiečiai nesugebėjo sulaikyti Š. Jasikevičiaus, įmetusio 28 taškus ir be gailesčio vieną po kito leidusio tritaškius svarbiausiu momentu.

Dar vieną pergalę į savo sąskaitą lietuviai įsirašė ketvirtfinalyje 95:75 pranokę Jono Kazlausko treniruojamą Kiniją.

Kai finalas atrodė ranka pasiekiamas, karštą Atėnų saulę užtemdė juodi nesėkmės debesys. Lietuviai pusfinalyje 91:100 nusileido tądien krepšinio dievų globotiems italams.

Rungtynėse dėl bronzos lietuvių laukė pusfinalyje Argentinai pralaimėjusi JAV. Šįkart amerikiečiai įrodė savo pranašumą 104:96. Olimpiniais čempionais tapo argentiniečiai, finale 84:69 nugalėję italus.

2008 m. Pekino olimpinės žaidynės

Pirminėse olimpinių bilietų dalybose Europai buvo skirtos vos dvi vietos. Dar viena atiteko 2006 m. pasaulio čempionei Ispanijai.

Bet šįsyk atranka nesibaigė žemynų ir regionų čempionatais – pirmą kartą buvo surengti papildomi atrankos turnyrai, kuriuose dalyvavo 12 ekipų. Čia Europa gavo keturias vietas.

Lietuvai papildomos atrankos neprireikė. Ramūno Butauto treniruojama mūsų šalies komanda pirmame Europos čempionato Ispanijoje etape įveikė Turkiją (86:69), Čekiją (95:75) ir 28 taškus pelniusio Dirko Nowitzkį vedamą Vokietiją (84:80).

Antrajame etape Lietuva taip pat išvengė nesėkmių – nugalėta Italija (79:74), Prancūzija (88:73) ir Slovėnija (80:61).

Ketvirtfinalyje po labai atkaklios kovos lietuviai 74:72 palaužė kroatus, tačiau pusfinalyje 74:86 pralaimėjo rusams.

Žūtbūtinėse rungtynėse dėl bronzos ir olimpinio kelialapio Lietuvos rinktinė 78:69 įveikė Graikijos krepšininkus. Finale čempionato šeimininkai ispanai paskutinę akimirką 59:60 išleido pergalę mače su rusais.

Graikija, Kroatija ir Vokietija į olimpines žaidynes pateko per papildomas atrankos varžybas.

Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai grupės varžybose iškovojo keturias pergales – prieš Argentiną (79:75), Iraną (99:67), Europos čempionę Rusiją (86:79) ir Kroatiją (86:73), tačiau nusileido Australijai (75:106).

Ketvirtfinalyje nuo lietuvių vėl nukentėjo J. Kazlausko treniruojama Kinija – 94:68, bet pusfinalyje nepavyko įveikti Ispanijos – 86:91.

Dvikovoje dėl bronzos argentiniečiai atsirevanšavo Lietuvos komandai 87:75. Finale JAV įveikė Ispaniją 118:107.

Š. Jasikevičius tapo daugiausia rezultatyvių perdavimų žaidynėse atlikusiu žaidėju (vid. 5,3).

2012 m. Londono olimpinės žaidynės

Mūsų šalies krepšininkų kelias į Londono olimpines žaidynes buvo labai ilgas ir sunkus. Jis driekėsi per du žemynus, nors galėjo sėkmingai pasibaigti net neišvažiavus iš Lietuvos.

2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas Lietuvoje. Ir turnyro šeimininkai buvo vardijami tarp favoritų iškovoti vieną iš dviejų šioms pirmenybėms skirtų olimpinių kelialapių.

Kęstučio Kemzūros auklėtiniai nesunkiai įveikė pirmą barjerą, grupės varžybose nugalėję Didžiąją Britaniją (80:69), Lenkiją (97:77), Turkiją (75:68) ir Portugaliją (98:69), o pralaimėję tik Europos čempionams ispanams (79:91).

Antrojo etapo grupėje pirmenybių šeimininkai palaužė serbus (100:90) ir vokiečius (84:75), bet nusileido prancūzams (67:73).

Ketvirtfinalyje teko žaisti su Makedonija – stipriu, bet tikrai ne pavojingiausiu varžovu. Tai buvo pirmos oficialios Lietuvos rinktinės rungtynės Kauno „Žalgirio“ arenoje. Ir po jų ne vienas lietuvis braukė apmaudo ir nevilties ašarą, nes mūsų šalies rinktinė išleido pergalę iš rankų – 65:67.

Po šio skaudos smūgio svarbiausiu čempionato maču lietuviams tapo pusfinalis dėl 5-8 vietų, nes papildomame olimpių žaidynių atrankos turnyre Europai buvo skirtos keturios vietos – likusi už šešetuko ribos komanda liko ir be olimpinės vilties.

Lietuvai pavyko atsigauti po makedonų košmaro ir 80:77 palaužti Slovėnijos krepšininkus. Čempionatą lietuviai baigė 73:69 įveikdami graikus ir užimdami penktąją vietą. Europos čempionais tapo ispanai, finale 98:85 įveikę prancūzus.

Papildomas olimpinės atrankos turnyras buvo surengtas Venesueloje, kuri paskutiniame kandidatų pasirinkimo etape nurungė Lietuvą.

Atrankos varžybos vyko 13 tūkst. žiūrovų talpinančioje Karakaso „Poliedro“ arenoje, kurią ne vienos rinktinės atstovas lakoniškai pavadino baisia.

Dvylika komandų buvo suskirstytos į keturias grupes. Ir iš kiekvienos grupės į ketvirtfinalį pateko po dvi ekipas. Lietuvai burtai lėmė kovą su Nigerijos ir Venesuelos komandomis.

Lietuvos rinktinė dar prieš varžybas įsitikino, kad Karakase galima tikėtis pačių netikėčiausių siurprizų. Venesuelos sostinės karo akademijos sporto bazėje pratybas surengę krepšininkai buvo priversti sprukti į autobusą vos treniruotei įpusėjus, nes salę užtvindė dūmai iš greta išrikiuotų tankų, paruoštų kariniam paradui.

Pirmas egzaminas išlaikytas sėkmingai – 100:82 nugalėta audringai savų žiūrovų palaikoma varžybų šeimininkė Venesuela. O antrosiose rungtynėse Lietuvos rinktinė pirmą kartą istorijoje pralaimėjo Afrikos komandai – Nigerija įveikė lietuvius 86:80.

Visos komandos surinko po vieną pergalę, bet lietuviai dėl geresnio įmestų ir praleistų taškų santykio užėmė pirmąją vietą, o štai Venesuelai turnyras baigėsi, nes šeimininkus aplenkė ir Nigerijos krepšininkai.

Įsiutę šeimininkai kaltino Lietuva ir Nigeriją sutarus dėl tarpusavio rungtynių baigties, o pyktis išsiliejo į įvairias provokacijas: vos išvykus į ketvirtfinalio rungtynes su Puerto Riku sugedo Lietuvos rinktinę vežęs autobusas, krepšininkams nebuvo pateikta geriamo vandens, kilo sunkumų gaunant vaizdo peržiūrų kambarį.

Ketvirtfinalio mačas su Puerto Riku virto nervų karu. Jame stipresni buvo lietuviai, laimėję 76:72. Pergalingus taškus baudų metimais paskutinėmis sekundėmis pelnė Linas Kleiza ir Šarūnas Jasikevičius.

Pusfinalio dvikova su Dominikos Respublika lėmė, kuri iš šių komandų keliaus į Londono olimpines žaidynes, o kuriai liks žūtbūtinis mačas dėl trečiojo olimpinio bilieto. Ir po rungtynių „Poliedro“ arenoje garsiai skambėjo lietuviškas „Ačiū!!!” – mūsų šalies krepšininkai žaidė lyg ant sparnų ir laimėjo 109:83.

Kelialapius į Londono olimpines žaidynes Karakase taip pat iškovojo Rusija ir mače dėl trečiosios vietos Dominikos Respubliką 88:73 įveikusi Nigerija.

Olimpiniame Londone Lietuvos krepšininkams nepavyko pratęsti tradicijos patekti į pirmą ketvertą.

Grupės varžybose lietuviai 79:102 pralaimėjo Argentinai, 72:53 sutriuškino Nigeriją, 74:82 nusileido Prancūzijai, 94:99 po atkaklios kovos neatsilaikė prieš JAV ir 76:63 įveikė Turkiją.

Lietuvos rinktinė liko ketvirta A grupėje ir ketvirtfinalyje susigrūmė su B grupės nugalėtoja Rusija. 19 taškų pelniusio ir 13 kamuolių atkovojusio Andrejaus Kirilenkos vedami rusai laimėjo 83:74. Lietuviams atiteko aštuntoji vieta.

Olimpiniais čempionais tapo amerikiečiai, finale 107:100 nugalėję ispanus.

2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės

Į kovą dėl olimpinio kelialapio Lietuvos rinktinę vėl vedė prie nacionalinės komandos vairo po Londono žaidynių grįžęs Jonas Kazlauskas.

Keturiose šalyse – Kroatijoje, Latvijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje – vykusiame Europos čempionate Senajam žemynui buvo skirti du olimpiniai kelialapiai. Vieną iš jų iškovojo Lietuvos krepšininkai. Nors pradžia nebuvo labai lengva.

Lietuviai pirmajame etape Latvijoje įveikė ukrainiečius (69:68), latvius (68:49), estus (64:62) ir čekus (85:81, po pratęimo), tačiau 74:76 pralaimėjo belgams.

Atkrintamosios varžybos vyko Lilyje (Prancūzija). Aštuntfinalyje mūsų šalies rinktinė po labai atkaklios kovos 85:81 palaužė Gruzijos krepšininkus, o ketvirtfinalyje po pratęsimo 95:85 nugalėjo Italijos komandą. Pusfinalyje lietuviai sugebėjo 67:64 pranokti vienus čempionato favoritų serbus ir užsikrino mažiausiai sidabrą bei olimpinį kelialapį. Finale triumfavo Ispanija – 80:63.

Net du Lietuvos krepšininkai – Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas – pateko į simbolinį čempionato penketą kartu su ispanais Sergio Rodriguezu ir Pau Gasoliu bei prancūzu Nando de Colo.

Olimpiniame Rio de Žaneire Lietuvos rinktinės žygis buvo trumpesnis. Pirmame etape lietuviai įveikė Braziliją (82:76), Nigeriją (89:80), Argentiną (81:73), bet nusileido Ispanijai (59:109) ir Kroatijai (81:90). Ketvirtfinalyje mūsų šalies komanda buvo bejėgė prieš Australiją – 64:90.

Mantas Kalnietis tapo daugiausia rezultatayvių perdavimų (vidutiniškai 7,5) per rungtynes atlikusiu žaidėju.

Galutinėje įskaitoje Lietuvai atiteko septintoji vieta.

2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės

Nepaisant daugybės protestų, FIBA iš esmės pakeitė tarptautinių varžybų kalendorių ir žemynų čempionatus išbraukė iš olimpinės atrankos.

Pirmoji galimybė patekti į Tokijo olimpines žaidynes buvo Kinijoje vykęs 2019 m. pasaulio čempionatas. Europai čia buvo skirti du olimpiniai kelialapiai. Juos iškovojo čempionais tapę ispanai ir bronzą laimėję prancūzai.

Dainiaus Adomaičio treniruojama Lietuvos rinktinė pirmame etape 101:47 sumindė Senegalą, 92:69 įveikė Kanadą ir 82:87 pralaimėjo Australijai. Antrojo etapo grupėje lietuviai po atkaklaus ir daug emocijų sukėlusio mūšio nusileido Prancūzijai (75:78) ir nugalėjo Dominikos Respubliką (74:55). Galutinėje įskaitoje mūsų šalies ekipai su dar trimis komandomis atiteko 9-12 pozicijos.

Pasaulio čempionate buvo išdalinta 16 kelialapių į olimpinių žaidynių atrankos turnyrą. Dar aštuonis paskirstė FIBA, atidavusi po dvi vietas kiekvienai zonai – Europos, Afrikos, Amerikos ir bendrai Azijos bei Okeanijos.

Lapkričio 15 d. paaiškėjo, kad vienas iš keturių olimpinių vyrų krepšinio atrankos turnyrų vyks Kaune, „Žalgirio“ arenoje. Kiti trys turnyrai bus surengti Viktorijoje (Kanada), Splite (Kroatija) ir Belgrade (Serbija). Olimpiniai atrankos turnyrai vyks 2020 metų birželio 23-28 dienomis.

Atrankos turnyruose dėl olimpinių kelialapių kovos 24 rinktinės. Grupėje bus po šešias komandas, o į žaidynes pateks tik grupių nugalėtojai.

Vietas olimpinėse žaidynėse turi šeimininkai japonai bei septynios komandos iš planetos pirmenybių – Nigerija, Argentina, JAV, Iranas, Prancūzija, Ispanija ir Australija.

Iš pasaulio čempionato į atrankos varžybas pateko 16 komandų: Brazilija, Kanada, Čekija, Dominikos Respublika, Vokietija, Graikija, Italija, Lietuva, Naujoji Zelandija, Lenkija, Puerto Rikas, Rusija, Serbija, Tunisas, Turkija, Venesuela. Papildomi kvietimai į atranką atiteko Angolai ir Senegalui (Afrika), Meksikai ir Urugvajui (Amerika), Kinijai ir Pietų Korėjai (Azija ir Okeanija), Kroatijai ir Slovėnijai (Europa).

Olimpinių žaidynių atrankos turnyro burtai bus traukiami lapkričio 27 dieną.