Gruodžio pradžioje Bulgarijos sostinėje Sofijoje vykusiame trečiojo diviziono pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė savo debiutą pradėjo pergale – pirmose rungtynėse 4:1 įveikė Honkongo komandą. Vėliau Lietuvos rinktinė 4:3 nugalėjo Belgiją. Tačiau stipresnės už mūsiškes buvo bulgarės (1:2), rumunės (2:4) ir PAR ledo ritulininkės (2:4). Apie Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės pasirodymą čempionate ir perspektyvas kalbamės su asociacijos „Hockey Lietuva“ generaliniu sekretoriumi Vaidu Budrausku.
-Dvi pergalės, trys pralaimėjimai ir penkta vieta. Kaip vertinate tokį merginų rinktinės pasirodymą debiutiniame moterų pasaulio čempionate?
-Manome, kad merginos pasirodė gerai. Aišku, po pirmųjų pergalių apetitas ėmė kilti. Ir pačios sportininkės gal manė, kad pavyks dar geresnių rezultatų pasiekti. Bet po to buvo pralaimėta ir užimta penkta vieta. Bet žiūrint, kaip jos žaidė, manau, pasirodymas buvo gana sėkmingas. Be to, dvi merginos buvo išrinktos geriausiomis čempionato žaidėjomis – vartininkė Emilija Simonsen ir puolėja Klara Miuller, taigi mus pastebėjo.
-Pralaimėjimai irgi nebuvo į vienus vartus, rungtynių baigtis kėlė klaustukų.
-Tai nebuvo komandos, kurių mes tą dieną negalėjome nugalėti. Buvo vieno įvarčio skirtumas. Įvartis, įmuštas rungtynių pabaigoje, galėjo visai į kitą pusę pakreipti susitikimą. Juk lygiai taip pat galėjome įmušti įvartį ir laimėti mes. Viena sekundė, viena akimirka viską galėjo pasukti visai kita linkme.
-Ko pritrūko – sėkmės, patirties ar meistriškumo?
-Galbūt labiau patirties nei sėkmės. Tai pirmasis mūsų čempionatas ir merginoms buvo labai svarbios visos rungtynės. Galbūt neįsiklausė į trenerio nurodymus, galbūt kažkur paskubėjo ir taip išėjo. Reikia kuo dažniau žaisti ir pergalės ateis.
-Kaip jautėsi merginos prieš istorinį čempionatą? Startinio jaudulio buvo daug?
-Manau, kad taip. Visos jaudinosi. Vyresnės jaudinosi gal net labiau, nes geriau suprato, kas pasaulio čempionate laukia, ko tikėtis. Nusiraminti padėjo pirmoji pergalė pirmose rungtynėse. Pamatė, kad jos gali laimėti, tik reikia žaisti ir kovoti.
-Kokia ta Lietuvos ledo ritulio moterų rinktinė?
-Jeigu pažiūrėsime į pirmąjį penketą, tai jame pamatysime 36-erių metų žaidėją Ramunę Maleckienę, mūsų veteranę. Ji ir moterų klubinės komandos trenerė. Tame pačiame penkete yra ir šešiolikmetė Klara Miuller, kuri buvo pripažinta geriausia puolėja. Taigi mūsų komandoje – kelių kartų derinys. Vartininkė irgi jauna – septyniolikos.
Labai svarbu, kad žaidėjos į rinktinę suvažiavo iš įvairių Lietuvos miestų – iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Treniruotėse dalyvavo, nors į rinktinę nepateko, ledo ritulininkių iš Rokiškio, Juodupės. Tai labai džiugina, nes matome, kad merginos žaidžia ledo ritulį ne tik didmiesčiuose.
-Geriausiomis čempionato žaidėjomis tapo mūsų rinktinės narės su nelietuviškai skambančiomis pavardėmis. Kas jos tokios?
-Tiek Klara Miuller, tiek Emilija Simonsen gimė Lietuvoje ir čia pradėjo sportuoti. Skirtumas tas, kad Klara pradėjo sportuoti Klaipėdos ledo ritulio mokykloje „Skatas“, o Emilija – Vilniaus „Geležinio vilko“ mokykloje. Emilija tik prieš porą metų išvyko tęsti mokslų į Daniją, dabar ten aukščiausiojoje lygoje žaidžia ledo ritulį. O Klara toliau tobulėja Klaipėdoje. Tai tikrai nėra „importas“ – tai mūsų užaugintos žaidėjos.
-Ar tai, kad net dvi Lietuvos ledo ritulininkės pateko tarp geriausių pasaulio pirmenybių žaidėjų, buvo staigmena?
-Prieš čempionatą galėjome tikėtis, kad jos išsiskirs iš kitų, nes jų potencialą mes žinojome ir matėme. Aišku, maloniai nustebino, kad jas pripažino apskritai viso čempionato geriausiomis žaidėjomis. Bet jos tikrai gerai žaidė ir nusipelnė šito pripažinimo.
-Kokios mūsų rinktinės stiprybės?
-Pagrindinė stiprybė – begalinis entuziazmas. Merginos alkanos pergalių, alkanos ledo ritulio. Jos kovoja. Gal kartais trūksta technikos, gal patirties, žinių, bet jos visa tai kompensuoja azartu, kova. Malonu žiūrėti, kaip jos žaidžia.
-Jeigu Lietuvos moterų rinktinė dalyvauja pasaulio čempionate, turbūt reikia kalbėti apie moterų ledo ritulio populiarėjimą Lietuvoje?
-Vienas iš tikslų, dėl ko nusprendėme dalyvauti pasaulio čempionate, ir buvo tas, kad moterų ledo ritulys taptų žinomesnis, o jaunos merginos pamatytų, jog ateityje ir jos gali žaisti tokio, o gal net aukštesnio lygio ledo ritulį. Svarbiausias tikslas – paskatinti mergaites išbandyti ledo ritulį, ateiti į treniruotes, o vėliau stengtis patekti į rinktines.
Artimiausioje ateityje galbūt bandysime pateikti paraišką ir prašyti moterų pasaulio ledo ritulio čempionatą surengti Lietuvoje. Tai dar labiau padidintų šio žaidimo populiarumą.
-Kiek moterų ledo ritulio komandų turime Lietuvoje?
-Šiuo metu yra dvi merginų komandos. Šiais metais kartu su Latvijos ir Estijos ledo ritulio federacijomis pradėjome įgyvendinti Baltijos lygos projektą. Viena mūsų komanda, Elektrėnų „Amber“, žaidžia aukštesniame divizione, kita – Vilniaus „Hockey stars“ – žemesniame. Žaidžia ledo ritulį merginos ir Kaune, ir Klaipėdoje. Kauniškės važinėja treniruotis į Elektrėnus, nes atstumas nėra didelis, o iš Klaipėdos merginos prisijungia prie Elektrėnų komandos tik per rungtynes.
Svarbu, kad rungtynės vyksta ne tik Latvijoje, Estijoje, bet ir Lietuvoje. Manau, šis projektas tolesnei moterų ledo ritulio plėtrai labai svarbus. Šio čempionato A divizione dalyvauja keturios Latvijos moterų komandos ir po vieną iš Estijos bei Lietuvos, o B divizione iš viso žaidžia septynios komandos.
Skaičiuojame, kad ledo ritulį Lietuvoje žaidžia apie 90 mergaičių, merginų ir moterų.
-Ar buvo sunku suburti rinktinę?
-Nesunku, nes jautėme didžiulį pačių merginų entuziazmą. Ir to buvo siekiama pastaruosius ketverius penkerius metus dalyvaujant įvairiose varžybose, organizuojant turnyrus, kviečiantis kitų šalių komandas. Tikslą, kad tam tikru momentu teiksime paraišką dalyvauti pasaulio čempionate, mes visi buvome nusimatę. Tik norėjome sulaukti, kada tos jaunos merginos, kurios pradėjo žaisti ledo ritulį nuo mažens, užaugs, kad amžiaus cenzas leistų joms dalyvauti čempionate. Turiu omenyjr ir K.Miuller, ir E.Simonsen, ir dar kelias. Pasaulio čempionate leidžiama dalyvauti nuo 16 metų. Šiame čempionate 16–17 metų merginų mūsų rinktinėje buvo gal penkios. Artimiausioje ateityje tai bus branduolys, apie kurį mes bandysime telkti rinktinę.
-Prie rinktinės vairo stojo lietuviams gerai pažįstamas vokietis Berndas Haake, anksčiau ne vienerius metus treniravęs vyrų rinktinę. Ar šis žinomas ledo ritulio specialistas greit sutiko imtis naujo iššūkio?
-Sakyčiau, kad greitai, nes viskas jam buvo žinoma. Dirbdamas su vyrų rinktine jis ganėtinai daug laiko važinėjo po miestus, dalyvavo vaikų treniruotėse. Moterų ledo ritulio padėtis jam buvo žinoma, jis asmeniškai su merginomis buvo pažįstamas, tad sutiko gan greitai.
-Kokie tolesni moterų ledo ritulio planai?
-Planai tokie patys, kaip ir vyrų rinktinės – kasmet dalyvauti pasaulio čempionatuose. Rengsime stovyklas, aišku, priklausomai nuo savo galimybių. Kadangi tai naujas darinys, labai svarbu turėti finansavimą. O tam reikia, kad rinktinė pasiektų aukštesnių rezultatų. Tad šiuo metu merginų rinktinę finansuojame iš lėšų, kurių gauname vyrų ledo rituliui plėtoti. Tikimės, kad artimiausiu metu merginos pasieks aukštesnių rezultatų ir jų finansavimas bus gerokai didesnis, o tai leis joms geriau pasirengti čempionatams. Kur vyks 2020 m. moterų pasaulio čempionatas, dar nežinome. Tai bus paskelbta kongrese, kuris vyksta gegužę per vyrų pasaulio čempionatą.