Lietuvos olimpinės rinktinės medikams per Tokijo žaidynes ne kartą reikėjo spręsti klausimą, leisti ar ne atletui apskritai startuoti svarbiausiame metų sporto renginyje. Startavo visi. Gal dėl to vyriausiasis olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas savo komandos darbą Tokijuje penkiabalėje sistemoje vertina stipriu ketvertu.

Kone tris savaites 56-erių D.Barkauskas kėlėsi šeštą, o eidavo miegoti po vidurnakčio. Dieną jis pradėdavo ne kavos puodeliu, kaip yra įpratęs, o COVID-19 testu, kurio neigiamas rezultatas buvo leidimas toliau dirbti Tokijo žaidynėse.

Buvo atvejų, kai net sportininkams dėl patvirtinto koronaviruso teko atsisveikinti su žaidynėmis, bet Lietuvos delegacijai pavyko to išvengti. Nuolatiniai testai, išskirtinai griežti saugumo reikalavimai, tuščios tribūnos, į kurias nebuvo įleisti net vietos žiūrovai, – dėl pandemijos metams nukeltos Tokijo žaidynės visomis prasmėmis buvo kitokios nei visos ligtolinės, kuriose dirbo D.Barkauskas.

Jis rūpinosi sportininkų sveikata 1996 m. Atlantos, 2000 m. Sidnėjaus, 2004 m. Atėnų, 2008 m. Pekino, 2012 m. Londono ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Visur Lietuvos olimpinės rinktinės medikai turėjo vienokių ar kitokių iššūkių, tačiau Tokijuje tų iššūkių buvo gerokai daugiau. Ir ne tik dėl pandemijos.

D.Barkauskas įsitikinęs, kad dėl sugriautos centralizuotos sportininkų rengimo ir medicininės priežiūros sistemos suprastėjo olimpiečių priežiūra, o dėl to prastesni ir rezultatai.

 Pertvarka kirto itin skaudžiai

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė Tokijuje parodė titanišką užsispyrimą ir kone dantimis išplėšė olimpinį medalį. Vienintelį, kurį iš šių žaidynių parsivežė Lietuvos rinktinė. 37 metų penkiakovininkė į žaidynes išvyko netrukus po to, kai per jojimo treniruotę susilaužė šonkaulį.

L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei iki pasirodymo Tokijuje pavyko daugiau ar mažiau atsigauti, nes pasaulio elitui priklausanti sportininkė sulaukė išskirtinio dėmesio. Kita vertus, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija buvo viena tų, kuriai sporto reforma ir Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) pertvarka kirto itin skaudžiai.

Buvusiame LOSC geriausi Lietuvos atletai gaudavo visas reikiamas medicinos paslaugas. Pradedant gydytojo apžiūra ir konsultacijomis, baigiant paprasčiausiu atkuriamuoju masažu po eilinės sunkios treniruotės.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. LOSC nesirūpina sportininkais. Su olimpine rinktine dirbę LOSC medikai, kineziterapeutai ir masažuotojai gavo atleidimo lapelius, o ar juos toliau samdyti, sprendė jau pačios federacijos. Tačiau specialistus samdant atskirai jų darbo kainos gerokai padidėjo, todėl ne visos federacijos turėjo pakankamai lėšų pasirūpinti net tituluočiausiais savo atletais.

Pasikeitusi sistema turėjo reikšmės ir Lietuvos olimpinės rinktinės medikų komandos darbui Tokijuje.

„Po pertvarkos atskiros federacijos samdo savo specialistus ir viena problemų, kad ne visi jie gali dirbti komandoje, tad kyla bėdų, kai su vienu elitiniu sportininku dirbantis medikas nepritampa komandoje, nes jis ne komandos žmogus. Tad kai kurie olimpiečiai tampa tarsi antraeiliai“, – sako D.Barkauskas.

Turėjo parengti namų darbus

Lietuvos olimpinės rinktinės medikams Tokijuje nuolat kildavo daugybė galvosūkių. Pradedant tuo, kad reikėjo spręsti dėl aklimatizacijos kylančias bėdas – perskridus kone pusę pasaulio, prisitaikyti prie laiko skirtumo teko ir kūnui, ir smegenims. Per žaidynes nuolat vargino drėgnas karštis, kai jutiminė temperatūra pasiekdavo ir 40 laipsnių, tad dar prieš darbą Tokijuje buvo būtina gerai atlikti namų darbus.

„Jei per pačias žaidynes tenka gydyti sportininką, turintį rimtų sutrikimų, žinai, kad namų darbai buvo tinkamai nepadaryti“, – teigia D.Barkauskas.

Nors iš šalies atrodė, kad Lietuvos atletai per žaidynes išvengė didelių sveikatos bėdų, pasak medikų komandos vadovo, pasitaikė atvejų, kai reikėjo priimti sprendimą, ar iš viso leisti sportininkui dalyvauti varžybose – ne vienas jų atvyko turėdamas lėtinių sutrikimų, kurie buvo nepakankamai išgydyti.

„Taip nutiko dėl to, kad sportininkai dabar neturi centralizuotos medicininės priežiūros – kiekviena federacija samdo savo specialistus. Didelėms federacijoms, tokioms kaip lengvosios atletikos ar plaukimo, yra gerokai paprasčiau. O, tarkime, šiuolaikinės penkiakovės federacijai daug sunkiau išsilaikyti, nes ir pati sporto šaka yra brangi, ir medicinos priežiūra brangiai kainuoja. Kasdienis masažas elitiniam sportininkui turėtų būti kasdienybė, bet, deja, taip nėra“, – atkreipia dėmesį D.Barkauskas.

Kyla vis daugiau problemų

D.Barkausko tikinimu, dauguma Tokijuje dirbusių medikų darbavosi ir prieš penkerius metus per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Tad su jais buvo lengviau susikalbėti ir siekti vieno tikslo. Tačiau kartos keičiasi ir sportininkus imasi prižiūrėti medikai, iki tol su sportu turėję mažai bendra.

Olimpinės rinktinės vyriausiojo gydytojo įsitikinimu, galima įvairiai vertinti LOSC, tačiau apmaudu, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kokius žmogiškuosius ir finansinius išteklius turi Lietuva. Mūsų šalies neįmanoma lyginti, pavyzdžiui, su Vokietija, kuri yra ekonomiškai gerokai stipresnė ir turi daug didesnį geriausių medikų pasirinkimą.

„Sutinku, kad LOSC buvo galima tobulinti ir taip po truputį judėti į priekį. Bet dabar viskas sugriauta ir čia įžvelgiu vien minusus. Per tokius renginius kaip olimpinės žaidynės itin svarbu komanda. Ne tik medikų – apskritai visa olimpinė komanda, kuri atstovauja Lietuvai ir yra tarsi šalies vizitinė kortelė. O kai komandos nebelieka, kai per žaidynes šaliai atstovauja atskiri žmonės, kyla klausimas, kas mes esame ir apskritai ko norime pasiekti?“ – žodžių į vatą nevynioja D.Barkauskas.

Medikų komanda

Per Tokijo olimpines žaidynes Lietuvos olimpinėje medikų komandoje iš viso dirbo 17 specialistų: Dalius Barkauskas (vyriausiasis gydytojas), Jurijus Vaščenkovas (kineziterapeutas), Asta Ivašinienė (kineziterapeutė), Paulius Katinas (kineziterapeutas), Tomas Linksmuolis (kineziterapeutas), Mantvydas Šilkūnas (gydytojas), Rasa Batulevičiūtė (kineziterapeutė), Tomas Vorobjovas (gydytojas), Tomas Bendaravičius (kineziterapeutas), Laura Gedminaitė (kineziterapeutė), Mantas Lesnickas (kineziterapeutas), Lina Katelytė (masažuotoja), Andrius Bogdelis (kineziterapeutas), Marius Matulionis (kineziterapeutas), Alma Kajėnienė (gydytoja), Diana Baubinienė (gydytoja), Andrius Liachovičius (psichologas).