Visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, pastebimas fizinio aktyvumo mažėjimas visose amžiaus grupėse. Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, didinančių lėtinių ligų atsiradimo riziką ir neigiamai veikiančių socialinę bei emocinę gerovę. Siekiant spręsti šias problemas, vis garsiau kalbama, kad būtina atkreipti dėmesį į fizinį raštingumą, todėl Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristatė pirmąjį fizinio raštingumo modelį Lietuvoje, skirtą ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo vaikams, tačiau aktualų visiems.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) jau daugelį metų dalyvauja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrime (HBSC). Naujausi rezultatai rodo, kad Lietuvoje paauglių fizinis aktyvumas nuolat mažėja ir per pastaruosius du dešimtmečius negerėja. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai teigia, kad tai gali būti susiję su profesionalių sportininkų kartų kaita. Tyrimo rezultatai rodo, kad tarp 5–9 klasių moksleivių tik 13 proc. būdingas pakankamas kasdienis fizinis aktyvumas – pagal šį rodiklį Lietuvos jaunuoliai yra tarp 5 mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių. Bendras HBSC šalių vidurkis kinta nuo 24 proc. tarp 5 klasių ir 16 proc. tarp 9 klasių mokinių.

Tokios šalys kaip Kanada, Australija, Jungtinė Karalystė ir kt. aktyviai diegia fizinio raštingumo programas į mokyklų ugdymo programas. Šiose šalyse fizinis raštingumas suvokiamas kaip esminė dalis, skatinanti ne tik fizinį aktyvumą, bet ir bendrą sveikatingumą bei socialinius gebėjimus viso gyvenimo metu.

„Fizinis raštingumas yra palyginti nauja koncepcija pasaulyje, kuri nuolat tobulinama. Jį apibrėžia motyvacija, pasitikėjimas savimi, fizinė kompetencija ir supratimas – visi šie veiksniai prisideda prie ilgalaikio fizinio aktyvumo, – aiškina LTOK Švietimo direktorius Kasparas Šileikis. – Dažnai tai painiojama su fiziniu aktyvumu, tačiau fizinis raštingumas apima ne tik fizinius įgūdžius, bet ir socialinius, pažintinius bei emocinius gebėjimus.”

Kviečiame žiūrėti filmuką apie fizinį raštingumą:

Pasak LTOK prezidentės ir olimpinės čempionės Dainos Gudzinevičiūtės, vienas iš bendrų LTOK, šalies pedagogų ir tėvų tikslų turėtų būti padėti vaikams augti sveikiems ir aktyviems. „Motyvuotas vaikas ne tik pasitiki savimi, bet ir noriai išbando įvairias sporto šakas, plėsdamas savo fizinius gebėjimus bei siekdamas aukštesnių asmeninių ir komandinių rezultatų,“ – teigia D. Gudzinevičiūtė

– Fizinio raštingumo modelis yra tinkamas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Visgi taikyti fizinio raštingumo principus nuo mažens yra kur kas lengviau ir maloniau nei jau suaugus. Labai svarbu, kad vaikai ir jaunimas kuo anksčiau suprastų aktyvaus gyvenimo svarbą ir atrastų sportą kaip nuolatinį įprotį.”

Fizinis raštingumas – sporto ir fizinės veiklos pagrindas

Fizinio raštingumo modelį LTOK rengė dvejus metus bendradarbiaujant su Didžiosios Britanijos organizacija „Youth Sport Trust“. Šios organizacijos atstovai lankėsi Lietuvoje, atliko fizinio raštingumo analizę šalyje ir diskutavo su ekspertais. Ši analizė padėjo nustatyti esamas spragas ir formuoti modelį, kuris atitiktų mūsų švietimo sistemos poreikius.

Fizinis raštingumas yra pagrindinis veiksnys, skatinantis asmeninį tobulėjimą, socialinę integraciją ir aktyvų pilietiškumą. Jis ne tik prisideda prie geresnės sveikatos, bet ir skatina judėjimą dėl socialinių, estetinių bei asmeninių tikslų. Pedagogai, suprasdami šią koncepciją, gali kurti programas, kurios padėtų mokiniams plėtoti jų pažintinius, socialinius ir emocinius gebėjimus per fizinę veiklą.

Be to, fizinis raštingumas padeda formuoti visų amžiaus grupių vaikų sporto ir fizinės veiklos pagrindus. Jis yra ne tik asmeninė kelionė, bet ir bendras tikslas visai visuomenei, sukuriantis galimybes kalbėti apie fizinį aktyvumą bendroje kalboje ir siekti nuolatinio judėjimo kaip gyvenimo būdo.

Per visus mokslų metų metus LTOK Olimpinio švietimo direkcija kartu su šalies mokyklomis ir darželiais vykdo skirtingus projektus, skirtus įvairių amžiaus vaikams – nuo darželinukų iki gimnazistų („Olimpinis mėnuo”, Lietuvos mažųjų žaidynės, Lietuvos mokyklų žaidynės). 

„Pritaikius fizinio raštingumo modelį, tikiu, kad ugdymo procesas bus dar įdomesnis, – pabrėžia Daina Gudzinevičiūtė. – Mokytojų aktyvumas, atsidavimas ir kūrybiškumas yra viena iš sėkmingų projektų įgyvendinimo priežasčių. Jų kasdienis darbas kuria mūsų ateitį, todėl džiaugiamės galėdami padėti šioje, iššūkių pilnoje, kelionėje.”

„Olimpiniame mėnesyje” – pažintis su fiziniu raštingumu

LTOK jau septintus metus spalį skelbia „Olimpiniu mėnesiu”, kurio metu pradinių klasių moksleiviai visoje Lietuvoje gilina savo žinias apie sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą. Šio projekto tikslas – įtraukti vaikus į įvairias sporto veiklas, skatinti jų fizinį aktyvumą ir mokyti, kaip sportas gali tapti neatsiejama kasdienybės dalimi. Projekto metu kiekvienos savaitės pradžioje skelbiama tema, į kurią bus gilinamasi. 

„Kadangi fizinis raštingumas yra svarbus pagrindas įvairioms sritimis, būtent nuo šios temos ir pradėsime šių metų „Olimpinio mėnesio” projektą”, – sako LTOK Olimpinių švietimo programų vadovas Paulius Martinkėnas. 

2024 metais „Olimpinio mėnesio” projekte ir vėl dalyvaus rekordinis ikimokyklinukų skaičius – tai yra net 2 855 klasės iš visų 60 šalies savivaldybių, iš viso projekte sudalyvaus daugiau nei  56 tūkst. pradinukų. 

„Olimpinis mėnuo” jaunuosius piliečius kviečia atkreipti dėmesį į fizinio raštingumo, sveikos mitybos ir sąžiningo sporto, e-sporto ir fizinio raštingumo temas.

Šiuo projektu siekiama bendradarbiaujant su pedagogais ir tėvais skatinti fizinio raštingumo ugdymą, padėti moksleiviams atrasti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą kaip linksmą ir naudingą veiklą bei supažindinti su olimpinėmis vertybėmis bei principais – lengvai įtraukia žinomus šalies sportininkus. Tituluoti bei žinomi Lietuvos olimpiečiai, jie mielai prisijungia prie „Olimpinio mėnesio” veiklų.

„Olimpinio mėnesio” iniciatyvą globoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Organizatoriai – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.