2024-ieji kai kuriems olimpiečiams visam gyvenimui įsirėš į atmintį ne tik dėl svarbaus sportinio įvykio – Paryžiaus žaidynių. Jie paženklinti ir asmenine proga – sužadėtuvėmis.
Per atostogas po Paryžiaus žaidynių plaukikas Andrius Šidlauskas įteikė dailų žiedelį mylimajai Monikai Širvytei, ieties metikas Edis Matusevičius paprašė širdies draugės šuolininkės į aukštį Urtės Baikštytės rankos, o ieties metikė Liveta Jasiūnaitė ištarė „taip“ daugiakovininkui Edgarui Benkunskui.
Lemtinga pažintis internetu
„Monika ne tiesiogiai iš sporto pasaulio, bet su juo susijusi: paauglystėje užsiėmė lengvąja atletika, tačiau gavo traumą, studijavo Lietuvos sporto universitete, norėjo dirbti su vaikais, o šiuo metu sukasi vadybos srityje“, – mylimąją pristato Tokijo ir Paryžiaus žaidynių dalyvis A.Šidlauskas.
Iš Panevėžio kilęs 27-erių plaukikas Klaipėdoje užaugusią Moniką sutiko Kaune. Vienas kitą jie rado per „Tinder“ programėlę. Lapkritį sukako septyneri metai, kai pora kartu. Tiek laiko, pasak Andriaus, daugiau nei pakanka vienam kitą pamatyti įvairiose situacijose, išgyventi nedideles santykių krizes ar pasipykti.
„Manau, būtinai reikia atlaikyti problemas ir išbandymus, mokytis iš jų, kad tai nebesikartotų ateityje. Jei turi bendro gyvenimo patirties, žinai, kaip kitas padės ar nepadės, kai tau bus sunku. O kai žmogų geriau pažįsti, lengviau suprasti, ar nori būti kartu su juo. Gal net per ilgai tą žingsnį – sužadėtuves – atidėliojau“, – šypsosi 2022 ir 2024 m. Europos čempionato 100 m plaukimo krūtine rungties bronzos medalio laimėtojas.
Profesionalaus sportininko gyvenimo ritmas skiriasi nuo kitų. Santykių pradžioje Monikai nebuvo lengva suprasti, kodėl Andrius nuolat išvykęs – tai varžybos, tai treniruočių stovyklos, kurios kartais trunka mėnesį ar pusantro.
„Jau buvome pradėję galvoti, kad gal mums nieko neišeis. Bet išlikome kartu, sulipę. Dabar į stovyklas rečiau važiuoju, ilgiau namie būnu. Kiekvienam sportininkui, ir nebūtinai sportininkui, svarbu turėti artimą žmogų, kuris tave palaiko kiekvieną dieną ir stumia eiti pirmyn“, – sako A.Šidlauskas.
Romantiška akimirka Balyje
Mylimosios rankos Andrius paprašė atostogų Balyje metu.
„Skristi ten ketinome prieš kelerius metus, bet kaip tik tada prasidėjo pandemija, skrydžiai buvo atšaukti. Nutarėm, kad į rimtesnę kelionę vyksim pasibaigus kitam mano olimpiniam ciklui. Ji širdyje tikėjosi, kad kelionėje pasipiršiu, o jei ne – galbūt suprasime, kad mums ne pakeliui, kad aš nepasiruošęs santuokai. O aš kaip tik buvau pasirengęs rimtiems sprendimams“, – prisimena plaukikas.
Tikslios sužadėtuvių dienos ar vietos jis nebuvo suplanavęs, tiesiog laukė, kada pajus, jog atėjo TA akimirka. Porą dienų vis pagalvodavo: gal jau? Bet kliovėsi nuojauta, laukė „čia ir dabar“ akimirkos. Dieną prieš sužadėtuves Andrius apsinuodijo maistu, teko kreiptis į vietos ligoninę, kitą rytą pora turėjo keltis trečią valandą ryto ir tęsti kelionę.
„Jaučiausi visai be jėgų, bet išvydus tekančią saulę jų staiga ėmė ir atsirado. Paplanavau, ką daryti ir sakyti, gražioje vietoje ant kalno priklaupiau ant kelio“, – prisimena svarbią akimirką.
Sužadėtuvių žiedą pagal individualų užsakymą Lietuvoje sukūrė juvelyras. Andrius norėjo, kad jis būtų asmeniškesnis nei pirktas parduotuvėje. Teksto, kurį sakė mylimajai, nebeprisimena nei jis, nei ji, nes, prisipažįsta, abiem buvo stipriai sukilusios emocijos.
„Monika buvo sakiusi, kad tokią akimirką niekada neverktų, bet abiem buvo neįmanoma nuo to susilaikyti“, – prisipažįsta olimpietis.
Gražiai rodyti savo jausmus mylimajai jis moka ne tik per sužadėtuves: kartkartėmis apdovanoja ją gėlėmis.
„Žinoma, romantiškiausi būname santykių pradžioje. Dabar rečiau išeiname pasivaikščioti dviese, abiejų įtempti grafikai. Kita vertus, čia tik pasiteisinimai. Savam žmogui visada gali rasti laiko. Po Balio galvoje įvyko perversmas – supratau, kad reikia labiau rodyti jausmus“, – sako A.Šidlauskas.
Kartu namie ir treniruotėse
„Aš pasakiau TAIP! Merginos apie tai svajoja. Bet kai tai nutinka... Kai pamatai savo mylimą vyrą, pasiruošusį būti su tavimi šiandien ir visados...“ – džiugia naujiena socialiniuose tinkluose dalijosi dvejose pastarosiose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi 2018-ųjų Europos čempionato bronzos laimėtoja Liveta Jasiūnaitė.
„Jo stiprybė visiškai ištirpdė mano širdį“, – pridūrė ieties metikė.
Su mylimuoju E.Benkunsku jiedu pažįstami daug metų, nes abu sportavo Kaune tame pačiame manieže. Artimesnis bendravimas ir pažintis užsimezgė 2019 m. per išvyką į bendrą lengvaatlečių stovyklą Portugalijoje.
„Jis labai dėmesingas, rūpestingas, vyriškas, draugiškas, daug bendraujantis“, – mylimojo bruožus, patraukusius jos dėmesį, vardija 30-metė olimpietė.
Po vienu stogu pora susikraustė prieš porą metų. „Dviem sportininkams gyvenant kartu yra daugiau pliusų nei minusų. Abiejų panašus ritmas, žinome, kuo abu užsiimame, galime vienas kitą suprasti, padėti. Bet, žinoma, visi santykiai kažkuria prasme yra darbas. „Dirbti“ reiškia vienas kitą geriau suprasti, nes visi esame skirtingi. Kai jam norisi ramybės, reikia ją duoti. Kai man to reikia, jos turiu gauti aš. Išties mes labai daug laiko praleidžiame kartu – drauge gyvename, treniruojamės pas tą pačią specialistę Indrę Jakubaitytę. Bet ir nepamirštame kiekvienas savęs, esame atskiros asmenybės“, – pasakoja sportininkė.
Laisvalaikį kartais jie leidžia atskirai – kiekvienas su savo draugais. Dėl to nė vienam pykčių nekyla.
„Kažkiek laiko leisti atskirai labai sveika ir, manau, santykiams naudinga“, – mano Liveta.
Buitį, kuriai profesionalūs sportininkai negali skirti per daug laiko, abu dalijasi perpus. Ir gamina pasikeisdami, kad nereikėtų kavinėse dažnai lankytis ir abu galėtų sveikai valgyti namie.
Piršlybos – netikėtumas
Mylimasis priešais Livetą priklaupė jiems keliaujant po Kanadą, Monrealyje. Pora keliavo aplankyti ten gyvenančio Edgaro pusbrolio.
„Kelionės programa buvo suderinta su jo giminaičiais – lankėme gražiausias šalies vietas, valgėme skaniausią maistą. Vasarą jo pusbrolis buvo atvykęs į Lietuvą, tada viską ir suplanavome, pasiskyrėme susitikimą Kanadoje“, – prisimena Liveta.
Tai, kad būtent šioje kelionėje mylimasis pasipirš, prisipažįsta, jai buvo visiškai netikėta. „Dar prieš išvykstant pajuokavau, kad, tikiuosi, Kanadoje man nepasipirš. Ne, tikrai ne – patikino. Bet kai pamačiau jį priklaupiantį, negalėjau patikėti. Buvo tų ašarėlių“, – šypsosi prisiminusi.
Po gražių piršlybų Edgaras jos klausė, kaip ji nenuspėjo šio įvykio, nes buvo keletas detalių, leidusių tą numatyti.
„Kai nesitiki, nefiksuoji detalių. Pavyzdžiui, jis žiedelį visada nešiojosi striukės kišenėje. Kartą nuėjome į svečius, kur susirinko daug žmonių. Sakiau: duok striukę, abidvi pakabinsiu ant vienos pakabos. Net pašoko: „Ne, ne, pats pasikabinsiu!“ Pagalvojau: koks keistas, kodėl negalime ant vienos pakabos? Pasirodo, viskas dėl žiedo“, – juokiasi sportininkė.
Žiedas su deimantu Livetai labai patiko, nes pasirodė esąs toks, koks jai ypač prie širdies. Juokais sako, kad žiedą gali per retai nešioti, nes treniruotėse kilnodama svorius jį sugadintų.
Ar po piršlybų, be laisvalaikiu ant piršto žėrinčio deimanto, dar kas nors pasikeitė? „Moteriai iš vyro sulaukti tokio žingsnio yra labai svarbu. Jis suteikia saugumo, ramybės. Jeigu žiedą įteikusį žmogų ji mato kaip gyvenimo vyrą“, – sako L.Jasiūnaitė.
Abu visur kartu
Tokijo ir Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyvis, šių metų Europos čempionato ketvirtos vietos laimėtojas Edis Matusevičius mylimajai šuolininkei į aukštį Urtei Baikštytei pasipiršo per atostogas Azijoje.
„Pasaulio viršūnėje ji pasakė taip!“ – feisbuke džiaugėsi 28-erių ieties metikas.
Pirmieji jųdviejų su Urte susitikimai vyko stadionuose, maniežuose, nors Edis palyginti retai varžėsi Lietuvoje. Į akį kritusią žavią merginą užkalbino 2016 metais, kai vyko kasmečiai geriausių lengvaatlečių apdovanojimai.
„Pamačiau kitokią – pasipuošusią, pagaliau be aprangos“, – šypteli Lietuvos ieties metimo rekordininkas.
O tai, kad abu profesionaliai sportuoja, Edžio įsitikinimu, – tik pranašumas: „Abu suprantam, ko tai reikalauja, kokie sprendimai yra geresni, vienas kitam padedam, nes geriausiai žinom, ko reikia siekiant aukščiausio rezultato. Laikomės tokio pat režimo: ir ji, ir aš turime po dvi treniruotes per dieną. Šuolis į aukštį ir ietis – kažkuo panašios rungtys, darome daug panašių pratimų, tad net ir treniruotis kartu gerai. Abiem naudinga visur būti kartu.“
Ieties metikas nekart išbandė mylimosios pasirinką rungtį ir net keliose varžybose dalyvavo, per kartelę šoko ir treniruotėse.
„Aišku, Urtės nelenkiu, bet vis vien smagu“, – šypsosi.
Urtė taip pat žino, kaip reikia mesti ietį: tą darė ir studijuodama universitete, ir užsiimdama daugiakove. Edžio tikinimu, Urtė – nuoširdžiausias ir šilčiausias žmogus, kokį tik pažįsta: „Labai myliu ir esu laimingas ją sutikęs.“
Bendruose namuose jie jau treti metai. Sako, jau spėjo viską vienas apie kitą sužinoti. Ir nesipyksta – gal tik labiau padiskutuoja, išsiaiškina, kas nepatinka: „Kam gi pyktis su artimiausiu žmogumi?“
Teko įveikti baimes
Sužadėtuvės Urtei buvo netikėtumas, Edžiui pavyko ją kaip reikiant nustebinti kelionėje po Tailandą.
„Visas atostogas slapsčiau žiedą, kad tik ji nerastų, kol galiausiai paskutinę dieną pasipiršau. Kadangi ji šiaip nenešioja žiedų, buvo labai sunku pataikyti dydį. Viską dariau spėjimo būdu. Ir visai pataikiau! Bet grįžę namo jį puse dydžio padidinome, bus lengviau nusiimti prieš kilnojant štangą, kad žiedas nesidaužytų. Žiedą išrinkau modernaus stiliaus su deimantuku“, – džiaugiasi pataikęs išrinkti mylimajai patikusį papuošalą Edis.
Pačios piršlybos ant aukščiausio Tailando sostinės Bankoko pastato Edžiui kainavo nemažai nervų. Dangoraižio stogas – stiklo platforma, o jis paniškai bijo aukščio.
„Šiaip ne taip su ja per valandą užlipau ant to stiklo, prisėdome. Pradėjau sakyti lyg piršlybų įžangą, o ji dairėsi aplinkui ir aikčiojo, kaip viskas gražu. Matyt, negirdėjo nieko, ką sakiau. Bet kai priklaupiau ir pasipiršau, liko be žado. Net nieko neatsakė. Perklausiau: taip ar ne? Atsigavusi patikino: taip, taip“, – pasakoja E.Matusevičius.
Porai lemtingų atostogų maršrutas driekėsi per Tailandą ir Balį. Planavo aplankyti Vietnamą, bet ten prasidėjo lietingas sezonas. 18 dienų trukusioje kelionėje porą žavėjo klimatas, peizažai, žmonės, skanus maistas.
Kitos didelės Urtės ir Edžio šventės planas atidėtas iki 2026-ųjų. „Norime ramiai pasiruošti, susiplanuoti“, – sako sportininkas.