Iki Tokijo vasaros olimpinių žaidynių likus mažiau nei mėnesiui LTOK.lt svetainė tęsia pažintį su jose dalyvausiančiais LTeam sportininkais. Rubrikoje #PažinkLTeam geriausi Lietuvos atletai pristatomi ne tik per sportinę prizmę – olimpiečiai pasakoja apie savo gyvenimo užkulisius, patirtis ir įpročius.

Sportininkas: Karolis Girulis
Amžius: 34 metai (1986-11-01)
Gimtasis miestas: Alytus
Sporto šaka: Šaudymas
Olimpiniai pasiekimai: Olimpinėse žaidynėse dar nėra dalyvavęs.
Įdomus karjeros faktas: Modernių technologijų fizikas, lankus gaminantis ir daug kitų veiklų turintis Karolis yra gyvenęs Suomijos šiaurėje, kur dirbo… poledinės žūklės gidu.

– Įsimintiniausias karjeros pasiekimas?

– Per 25 metus buvo daugybė įvairių pasiekimų, įvertinimų bei rekordų, tačiau pats didžiausias troškimas buvo sudalyvauti olimpinėse žaidynėse. Olimpinio kelialapio iškovojimas ir yra mano vertingiausias pasiekimas.

– Kur saugote savo apdovanojimus?

– Juos saugau palėpėse, kartotinėse dėžėse. Daugelis iš jų, keli šimtai, taip sau trankosi po namus. Turiu viziją, kad kai baigsiu karjerą, surinksiu viską į vieną vietą tam, kad būtų ką prisiminti kai užklups nostalgija. Dabar žiūriu į ateitį, o ne į praeities laimėjimus, todėl tikslingos vietos apdovanojimams dar neturiu.

– Kuriam žmogui pirmiausia skambintumėte laimėjęs medalį?

– Dabar tai žinoma – šeimai. Tačiau sportas visada buvo dėl savęs, dėl savo tikslų – iššūkių, o medalis – tai tik objektas, kuriame užfiksuota akimirka, rodanti, jog tuomet viskas, ką dariau, davė gerą rezultatą. Niekada nesureikšminau apdovanojimų, svarbiausia buvo rezultatas – akistata su savimi. Žinoma, įvertinimas yra labai brangus ir laukiamas – visada smagu sulaukti sveikinimo žodžio, kurio esi vertas.

– Ar turite kokį nors ritualą varžybų dieną?

– Turiu bent keliasdešimt ir nuolat kuriu naujus, nes tai, kas veikė vakar, šiandien neveikia, o rytoj gali būti visai kita diena. Sporte, kuriame svarbu vidinė ramybė ir balansas tarp emocijų ir jutimų aštrumo, visuomet reikia turėti taktiką, kuri veikia čia ir dabar. Priklausomai nuo situacijos ir būsenos, reikia mokėti kažkurią įgytą ar naujai sukurtą taktiką pritaikyti. Svarbu mokėti tinkamai mąstyti ir žinoti, kaip išvengti panikos atakų.

– Kokias sporto šakas mėgstate be savosios?

– Patinka snukeris – tai irgi tikslumo bei psichologinio pasirengimo reikalaujantis sportas, kuris įtraukia savo procesu. Iš tiesų patinka daugybė sporto šakų, kurių nesu išbandęs, tačiau tikrai smagu stebėti. Pavyzdžiui, ieties metimas. Toks trumpas „švyst“, bet tame yra kažkas užburiančio ir nuostabaus.

– Kokiu hobiu užsiimate nuo sporto laisvu laiku?

– Aktyvus laisvalaikis su šeima, žvejyba, medžioklė, fotografija, šaudymas iš lanko. Daug metų gaminu tradicinius ilguosius lankus. Tas noras darbuotis su medžiu ir kurti kažką unikalaus manyje vis dar gyvas, tik laiko šiai veiklai lieka vis mažiau.

– Ar namuose turite augintinių?

– Turime papūgą, kuri su mumis gyvena jau 25 metus. Taip pat turim žiurkėną, kurį labai myli vaikai, nes jis mažas, fainas ir švelnutis. Žinoma, būtų smagu turėti ir šunį bei dar daug kitokių padarų, tačiau kiekvienam reikia skirti dėmesio, laiką bei turėti tam galimybes. Į gyvūnus reikia žiūrėti atsakingai, prisiimti atsakomybę tuomet, kai tikrai tai yra įmanoma.

– Jei galėtumėte išbandyti bet kokią pasaulyje profesiją, kokia ji būtų?

– Esu biofizikos magistras, modernių technologijų fizikas, daug metų dirbau savo sukurtoje įmonėje, kurioje gaminau tradicinius lankus šauliams, mėgėjams, sportininkams, medžiotojams. Taip pat kuriu ir nestandartinius baldus iš masyvo. Esu tarptautinių medžiotojų lankininkų kursų instruktorius, Europos medžioklės su lanku federacijos viceprezidentas, visai neseniai darbavausi ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje kaip komunikacijos specialistas. Dabar įgyvendinau vieną savo svajonių – esu „Carl Walther“ vokiečių kompanijos darbuotojas – tarptautinių pardavimų vadybininkas. Seniai buvo svajonė apjungti savo įvairiapuses kompetencijas ir sugebėjimus su sportu, kurį tikrai puikiai pažinau per 23 metų karjerą. Tad dabar viskas prieš akis. Svajonės įgavo kūną, laikas puoselėti sielą.

– Kokią gimtojo miesto vietą rekomenduotumėte aplankyti?

– Man visuomet prioritetas bus gamta. Tad man nepamainomas yra Nemuno vingis su meškere rankose, Alytaus dviračių takai, miškai, parkai – visur, kur galima įkvėpti nuostabaus Dzūkijos miškų oro, bei jaustis namuose.

– Su kokia Lietuvos ar užsienio asmenybe norėtumėte susipažinti?

– Net nežinau, neturiu ryškaus „influencerio“. Visi, kurie mane kažkaip įkvėpė – mano šeima ar artimi draugai. Kiekvienas kuriame savo sėkmės istoriją, kurios pakeliui sutinkami ir nauji kontaktai, kartais jie visai atsitiktiniai, tačiau gyvenime suvaidina didelę rolę. Manau sėkmė ateina pas tuos, kurie gyvenime jos siekia labai atkakliai. Kiekvienas tai supranta skirtingai, nes turi savo gyvenimo prioritetus. Mano dievas – šeima, todėl aš jai skiriu savo laiką ir dėmesį, visa kita – tik detalės.