Ketvirtadienį vyksiančio Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdžio darbotvarkė sukėlė sporto bendruomenės susirūpinimą.
Posėdyje bus svarstomas klausimas dėl loterijų apmokestinimo ir loterijų organizatorių skiriamos paramos sportui. Siūlomi pakeitimai gali sugriauti tris dešimtmečius veikusią olimpinio sporto finansavimo sistemą – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) gaunamą loterijų paramą pakeistų finansavimas iš valstybės biudžeto.
Tai reiškia, kad parama olimpiniam sportui smarkiai sumažėtų – sportininkai netektų LTOK mokamų olimpinių stipendijų, pasirengimui skirtų lėšų, o sporto federacijos – finansinės paramos.
Šiuo metu aukšto meistriškumo sportininkai gauna stipendijas ir iš valstybės, ir iš LTOK. Sporto federacijos atletų rengimui taip pat gauna lėšų iš dviejų šaltinių. Priėmus anksčiau minėtus pakeitimus vienas iš finansavimo šaltinių – LTOK parama – paprasčiausiai dingtų.
„Šiuolaikinė penkiakovė – toks sportas, kuris reikalauja ypatingai daug resursų, todėl niekada nebus masiškas. Skirtingai nuo kitų sporto šakų, mūsų sportą sudaro penkios disciplinos, o kiekvienai reikia atskiro trenerio. Prieš trejus metus įvykdžius sporto reformą finansavimas stipriai sumažėjo. Jei neteksime ir LTOK skiriamų lėšų – nežinau, ar galime tikėtis daugiau olimpinių medalių“, – kalbėjo olimpinė čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
2020 metais UAB „Olifėja“ skiriama parama sudarė 91,16 proc. LTOK pajamų. 8 proc. privalomai labdarai ir paramai nuo parduotų bilietų skiriama dalis sudarė 6,46 mln. eurų, organizacijai taip pat buvo išmokėti 3,59 mln. eurų dividendų.
Praėjusiais metais olimpinio sporto finansavimui LTOK skyrė per 80 proc. viso biudžeto lėšų – 7,6 mln. eurų. Olimpinėms žaidynėms rengti 107 sportininkai gavo olimpines stipendijas, kurių bendra suma 2020-aisiais viršijo 773 tūkst. eurų.
„Olimpinės stipendijos daugeliui atletų, ypač jaunų, dažnai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Aš pats, kaip sportininkas, džiaugiuosi, kad galiu ramiai treniruotis, nes žinau, kad mano pasirengimas svarbiausiems startams yra užtikrintas, o finansavimas – stabilus visus metus.
Iš LTOK skiriamų lėšų perkamas inventorius, medicininė įranga, papildai, vykstama į treniruočių stovyklas. Šio finansavimo netekus sportininkų pasirengimas smarkiai nukentėtų“, – sakė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.
Olimpiečiams pritarė ir disko metiko Andriaus Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas.
„Prieš trejus metus sunaikinus Lietuvos olimpinį sporto centrą olimpiniam sportui buvo suduotas pirmasis smūgis. LTOK lėšų panaikinimas būtų dar skaudesnis, o pasekmės – sunkiai atitaisomos“, – sakė pasaulio čempiono treneris.
Šiuo metu veikiantis finansavimo modelis LTOK leidžia turėti stabilias pajamas ir savarankiškai planuoti olimpinį ketverių metų ciklą, nesibaiminant, kad planuojant valstybės biudžetą lėšos sportui galėtų būti sumažintos.
Be to, metų pabaigoje likusių lėšų nereikia grąžinti į biudžetą (skirtingai nei valstybės finansuojamoms organizacijoms), jas galima skirti olimpinio sporto finansavimui ar atidėti artėjančioms olimpinėms žaidynėms.