Šie metai labai svarbūs Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovams, nes prasideda atranka į 2022 m. žiemos olimpines žaidynes. Kovo mėnesį pasaulio čempionate Stokholme bus išdalyti pirmieji kelialapiai į Pekiną.
Didžiausių galimybių dalyvauti pasaulio čempionate ir iškovoti Lietuvai olimpinį kelialapį turi šokių ant ledo pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius.
Į 2022 m. Pekino žiemos olimpines žaidynes iš pasaulio čempionato pateks 19 šokių ant ledo porų, po 24 pavienio čiuožimo moterų ir vyrų atstovų bei 16 porinio čiuožimo duetų.
Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė kaunietė Lilija Vanagienė teigia, kad olimpinė atranka – nepaprastai sudėtinga, susidedanti tarsi iš dviejų barjerų.
„Pirmasis – kiekvienas sportininkas, siekiantis dalyvauti pasaulio čempionate, turės įvykdyti kvalifikacinį normatyvą. Šis kvalifikacinis barjeras labai aukštas, nes vertinami taškai tik už techniką, o jie buvo padidinti dar prieš pernai neįvykusį pasaulio čempionatą Monrealyje (Kanada).
Antrasis, paskutinis olimpinės atrankos etapas – šiemet rugsėjo 22–25 d. Oberstdorfe (Vokietija) vyksiančios tarptautinės varžybos „Nebelhorn Trophy“. Jose kelialapius iškovos dar keturios šokių ant ledo poros, po šešis pavienio čiuožimo sportininkus bei trys porinio čiuožimo duetai“, – su sudėtinga atranka supažindina LTOK viceprezidentė L.Vanagienė.
– Tačiau šokių ant ledo porai S.Ambrulevičiui ir amerikietei A.Reed dalyvauti olimpinėse žaidynėse gali sutrukdyti tai, kad Allison neturi Lietuvos pilietybės. Ar yra vilčių ją gauti?
– Vilčių turime, pora kartu čiuožia dar tik ketvirtą sezoną, tačiau jų rezultatai labai džiugina. Kaip pora dalyvaudami pačiuose pirmuose Europos ir pasaulio čempionatuose jie pateko į finalus, o 2020-aisiais – į stipriausiųjų elitą: Europos čempionate užėmė 8 ir 11, pasaulio – 16 ir 17 vietą.
Per pasaulio „Grand Prix“ serijos varžybas jie pelnė aukštą penktą vietą bei aukso medalius Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) kalendorinėse varžybose „Nebelhorn Trophy“.
Be šių svarių laimėjimų, Allison jau yra integravusi į Lietuvos visuomenę: 2019–2020 m. ji turėjo metinę nacionalinę Lietuvos vizą, taip pat turi leidimą gyventi Lietuvoje iki 2023-iųjų, lietuvišką asmens kodą, deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Tikimės, kad likimas nepašykštės sėkmės ir galėsime nusiųsti sportininkus, kurie turi galimybę pasirodyti geriausiai iš visų žiemos sporto šakų atstovų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.
– Iki šiol ši geriausia Lietuvos šokių ant ledo pora treniravosi Amerikoje ir Vokietijoje. Kur dabar tobulėja ir kas ją treniruoja?
– Dėl pandemijos jie persikėlė į Suomiją, o visai neseniai gavo ilgai lauktą leidimą patekti į Kanados miestą Monrealį, kuriame treniruosis pas vienus geriausių pasaulio trenerių Marie France Dubreuil ir Patrice‘ą Lauzoną.
Šie garsūs šokių specialistai taip pat treniruoja penkiskart Europos ir keturiskart pasaulio šokių ant ledo čempionus Gabriellą Papadakis ir Guillaume‘ą Cizeroną bei daugelį kitų Europos ir pasaulio čempionatų prizininkų.
– Vilčių teikia vos pirmus metus šokanti lietuvių pora Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala, kuris išsiskyrė su ankstesnėmis šokių partnerėmis Guoste Damulevičiūte ir amerikiete Mira Polishook. Kol kas jie kaip atsarginiai, bet irgi svajoja apie Pekiną. Kur treniruojasi ši pora?
– Šie jauni sportininkai (Paulinai aštuoniolika, Deividui – 22-eji) lygiai prieš metus pradėjo čiuožti poroje. Tris mėnesius treniravosi JAV pas vieną geriausių pasaulio šokių ant ledo trenerių Igorį Shpilbandą, o dabar pratybas tęsia Suomijoje, jiems tobulėti padeda pasaulio šokių ant ledo čempionas Maurizio Margaglio.
Labai džiaugiamės šia jauna pora, kuri jau pirmose ISU tarptautinėse varžybose sugebėjo už techniką surinkti reikiamus kvalifikacinius taškus, reikalingus Europos, pasaulio čempionatams bei olimpinėms žaidynėms. Matome jų ryžtą siekti aukščiausių tikslų ir norą vis labiau tobulėti.
– Pastaraisiais metais ypač tobulėja jaunosios Lietuvos pavienio čiuožimo atstovės: 22-erių Aleksandra Golovkina, 21-erių Elžbieta Kropa ir Greta Morkytė bei 15-metė Jogailė Aglinskytė. Iš kur atsiranda šie talentai, juk Lietuvoje turime vos keletą čiuožyklų?
– Visos šios sportininkės jau ankstyvoje vaikystėje rodė savo gabumus, ėmė atlikti šuolius su trimis apsisukimais, per įvairias ISU tarptautines varžybas užimdavo prizines vietas jaunių ir jaunimo grupėse.
Po šių pergalių merginos sulaukė Lietuvos čiuožimo federacijos finansinės paramos ir tai labai joms padėjo toliau tobulėti bei siekti aukštų rezultatų. Čiuožėjos turėjo galimybę išvykti į įvairias tarptautines mokomąsias treniruočių stovyklas, jose galėjo treniruotis su geriausiomis pasaulio čiuožėjomis ir kelti savo meistriškumą. Visos keturios merginos varžysis dėl kelialapio patekti į žiemos olimpines žaidynes.
– Ar galima teigti, kad Lietuvoje kuriama ir pavienio čiuožimo mokykla bei tradicijos, kurių anksčiau nebuvo?
– Kadangi pastaraisiais metais labai pakilo susidomėjimas dailiuoju čiuožimu, atsirado konkurencija ir motyvacija tarp trenerių, todėl ir turime stiprią pavienio čiuožimo jaunąją kartą.
Jogailė Aglinskytė (treneris Dmitrijus Kozlovas, „Baltų ainiai“) šiuo metu už techniką turi pačius aukščiausius taškus abiejose programose. 14-metė klaipėdietė Marija Brejeva (trenerė Edita Dvarionienė) demonstruoja visus trigubus šuolius ir ISU tarptautinėse varžybose užima aukštas prizines vietas.
12-metė kaunietė Agnė Ivanovaitė (trenerė Loreta Vitkauskienė, „Baltų ainiai“) savo gabumais nenusileidžia vyresnėms sportininkėms, yra įvaldžiusi visus trigubus šuolius ir jų kombinacijas, iš įvairių tarptautinių varžybų grįžta su aukso medaliais, aplenkia Rusijos, Japonijos, kitų šalių atstoves.
11-metė vilnietė Gabrielė Juškaitė (trenerė Miroslava Zacharevič) bei 13-metė kaunietė Meda Variakojytė (trenerė Indrė Paulaitienė, „Baltų ainiai“) jau pradeda demonstruoti trigubus šuolius.
– Pasaulį sukaustė COVID-19 pandemija ir karantinas, tačiau čiuožėjai nebuvo užsidarę namie, turėjo galimybių treniruotis ir varžytis. Kaip vertinate 2020-ųjų Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovų sezoną?
– COVID-19 pandemija visus metus tarsi apvertė aukštyn kojomis, nes niekada nebuvo aišku, ar varžybos, į kurias turėjo vykti sportininkai, tikrai įvyks. Neretai jos būdavo atšaukiamos iki pradžios likus savaitei ar vos kelioms dienoms.
Suaugusiųjų varžybose geriausiai kovojo A.Reed ir S.Ambrulevičius. ISU „Grand Prix“ varžybose „Rostelecom Cup“ jie net dešimčia taškų pagerino savo rezultatus, parodytus Europos čempionate.
G.Morkytė iškovojo šeštą vietą ISU tarptautinėse varžybose „NRW Autumn Trophy“. Jaunimo grupėje tarptautinėse ISU varžybose „Budapest Trophy“ M.Brejeva užėmė antrą vietą, o J.Aglinskytė – ketvirtą.
– Kaunas pasistatė ledo areną, laukiama jos atidarymo. Gal čiuožykloje jau treniruojatės, išbandėte pirmąjį ledą?
– Kol kas naujoje ledo arenoje ledas dar tik bus išbandomas, kai abiejose ledo aikštelėse bus sumontuoti bortai. Kai techniniai bandymai bus baigti, esame pasirengę išbandyti šios arenos ledą. Atsiradusios dvi ledo aikštės leis čiuožti kur kas didesniam dailiojo čiuožimo sportininkų būriui, tarp jų tikimės surasti dar daugiau perliukų.
Viliamės, kad Vilnius, kuriame pačios prasčiausios sąlygos Lietuvoje, ims pavyzdį iš Kauno ir greitu metu sulauksime ledo arenos ir mūsų sostinėje.
– Praėjusiais metais daug vargote, kol įrodėte savo tiesą, kad federacija turi gauti finansavimą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
– Džiaugiamės, kad sveikas protas nugalėjo ir finansavimas mūsų federacijai buvo skirtas.
– Lietuvos čiuožėjai dalyvavo šešeriose žiemos olimpinėse žaidynėse. Ar jų turėsime ir septintosiose?
– Labai to tikimės, nes turime stiprių ir motyvuotų sportininkų, kurie gali deramai atstovauti Lietuvai. Net trejose žiemos olimpinėse žaidynėse mūsų sportininkai užėmė prizines vietas: 1998 m. Nagane – aštuntą, 2002 m. Solt Leik Sityje – penktą, 2006-aisiais Turine – septintą.
Iki šiol dar nė vienam žiemos olimpiečiui nepavyko pagerinti šokių ant ledo poros Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago užimtos penktosios vietos Solt Leik Sičio žaidynėse. Tikimės, kad netolimoje ateityje tai pavyks padaryti dailiojo čiuožimo atstovams.