Elektroninis sportas (e-sportas) – olimpinė sporto šaka? Tarptautinis olimpinis komitetas nubrėžė ryškią raudoną liniją, kurios, sako, neperžengs, tačiau dviejų skirtingų sporto pasaulių susiliejimas – neišvengiamas?
Elektroninio sporto raumenų augimo tempai tiesiog įspūdingi. Kaip skelbia e-sporto tyrimų kompanija „Newzoo“, 2018 m. pasaulinės e-sporto industrijos pajamos sudarė 830 mln. eurų, o 2021 m. jos turėtų siekti 1,5 mlrd. eurų. Kasmet po keliolika procentų pritraukiama ir naujų žiūrovų, o kitąmet jų gretos turėtų pagausėti iki 560 mln. auditorijos.
Olimpinės sporto šakos statusas dar labiau paskatintų augimą: pritrauktų naujų auditorijų, rėmėjų ir, kas svarbiausia, padėtų sulaužyti sporto bendruomenės skepticizmą. Ar TOK pasiryš vaizdo žaidimus iškelti į didžiausią pasaulyje varžybų sceną? Ar realu, kad olimpinis medalis būtų įteiktas už laimėtą „League of Legends“ ar „Fortnite“ kompiuterinį žaidimą?
Vedlio vaidmuo – Azijai
2017 m. TOK pirmą kartą oficialiai pripažino, kad vaizdo žaidimai gali būti laikomi sportine veikla, kuri gali padėti sudominti jaunus žmones olimpiniu judėjimu. Jaunimo auditorija pastarąjį dešimtmetį TOK tapo itin svarbi, tą patvirtina riedučių, banglenčių ar laipiojimo sporto įtraukimas į olimpinę programą.
2018-ųjų žiemą, likus savaitei iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių, TOK oficialiai išreiškė palaikymą „StarCraft 2“ turnyrui, kurį surengė kompanija „Intel“. Tais pačiais metais vaizdo žaidimai buvo įtraukti į Azijos žaidynių, vykusių Indonezijoje, parodomąją programą.
Prie kompiuterių sėdintys žaidėjai nekovojo dėl medalių, tačiau „League of Legends“ finalas tarp Pietų Korėjos ir Kinijos, „EsportsCharts“ duomenimis, pritraukė daugiau nei 1,3 mln. žiūrovų. Taip pat buvo varžomasi žaidžiant „StarCraft 2“, „Hearthstone“, „Arena of Valor“, „Clash Royale“ ir „Pro Evolution Soccer“.
Žengus pirmąjį laukiama ir kito žingsnio: 2022 m. Kinijoje vyksiančiose Azijos žaidynėse elektroninis sportas pirmą kartą taps oficialios varžybų programos dalimi ir e-sportininkai kausis dėl medalių.
Prieš Tokijo olimpines žaidynes buvo planuotas „Intel World Open“ turnyras, taip pat palaimintas TOK, o jame turėjo varžytis „Street Fighter V“ ir „Rocket League“ žaidėjai. Tai turėjo būti dar vienas didelis žingsnis dviejų sporto pasaulių susiliejimo link.
Elektroninio sporto pasirodymas 2022 m. Azijos žaidynėse turėtų tapti generaline repeticija prieš pristatant šią sporto rūšį parodomojoje 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių programoje. Darant prielaidą, kad TOK eina Azijos olimpinės tarybos (angl. Olympic Council of Asia) minamu keliu, 2028 m. jau turėtų būti kovojama dėl elektroninio sporto medalių ir olimpinėse žaidynėse.
Nubrėžė ribą, kurios neperžengs
Bet. Yra ryškia raudona linija pabrėžtas „bet“. Pastarąjį gruodį viršūnių susitikime TOK atnaujino savo poziciją e-sporto atžvilgiu ir patikslino, kad nėra pasirengęs priimti žaidimų, kurie nėra paremti tradicinėmis sporto šakomis, tokiomis kaip krepšinis ar futbolas. Šį patikslinimą dar galima taip plačiau paaiškinti: jeigu e-sportas nori belstis į olimpines žaidynes, tai tik su žaidimais, imituojančiais populiarias sporto šakas.
Nors kai kurie sportiniai vaizdo žaidimai, tokie kaip „NBA 2K“, turi profesionalų lygas, populiariausias e-sportas pagrįstas militaristinių, arba, paprastai tariant, žudymo, žaidimų žanrais. TOK ir anksčiau reiškė susirūpinimą, kad žiaurūs vaizdo žaidimai, kitas pernelyg atviras turinys prieštarauja olimpinėms vertybėms, o dabar šią nuostatą suformulavo oficialiai.
Taigi, nepaisant sėkmės Azijoje, olimpinių žaidynių link judantis e-sportas turėtų pereiti prie žaidimų, kuriuose nėra smurto. Praėjus keliems mėnesiams po Azijos žaidynių TOK prezidentas Thomas Bachas naujienų agentūrai AP sakė: „Olimpinėje programoje negali būti žaidimų, skatinančių smurtą ir diskriminaciją, vadinamųjų žudymo žaidimų. Mūsų požiūriu, jie prieštarauja olimpinėms vertybėms ir negali būti priimtini.“
E-sporto bendruomenės kontrargumentas: olimpinėje programoje esančios, pavyzdžiui, bokso ar fechtavimo sporto šakos, taip pat yra smurtinės kilmės. Pats T. Bachas 1976 m. tapo būtent fechtavimo olimpiniu čempionu.
TOK prezidentas sutinka, kad visų dvikovos sporto šakų šaknys yra tikrosios kovos realiame gyvenime, tačiau sportas, anot T. Bacho, yra civilizuota to išraiška.
„Jei vaizdo žaidimai yra susiję su žudymu, jie nesutampa su olimpinėmis vertybėmis“, – pakartojo TOK vadovas.
Vaizdo žaidimų turnyrus Azijos žaidynėse kuravusios „Alisports“ generalinis direktorius Zhangas Dazhongas irgi kalba apie tai, kad e. sportas turėtų judėti link tradicinių sporto šakų („sports-focused e-sports“). Tai alternatyva. Kompromisas.
„E-sportas pirmiausia turėtų būti susijęs su sportu, o ne pramoga ar tiesiog garbe atstovauti šaliai“, – įsitikinęs Z. Dazhongas.
Jo tvirtinimu, 2022 m. žaidynėse e-sporto programos ašis turėtų būti „Pro Evolution Soccer“ arba FIFA žaidimas, taip pat galima tikėtis tokių turnyrų, kaip „Rocket League“, „NBA 2K“, „Madden NFL“ ar „Forza Motorsport“.
Taigi elektroninis sportas laukiamas olimpinėje šeimoje, bet be žaidimų, kurie pritraukia didžiausias minias. Tai kažin ar gera žinia e-sporto bendruomenei. Su militaristiniu smurtu susijusių žaidimų eliminavimas nesužavės milžiniškos auditorijos, kuri pavertė e. sportą tokia jėga, kokia ji yra šiandien.
Tai pavojinga zona, į kurią TOK nenori žengti, ir tai suprantama. TOK nenori būti diskusijų, ar vaizdo žaidimai inspiruoja realų smurtą, priešakyje. Juolab kad ir olimpinių sporto šakų taisyklės nuolat koreguojamos taip, kad liktų kuo mažiau asociatyvaus smurto pėdsakų.
E-sporto priėmimas į olimpinę bendruomenę keltų tam tikrų specifinių iššūkių. Pavyzdžiui, reikėtų susitarimų su žaidimų leidėjais, o susitarti su tokiu gigantu, kaip „EA Sports“, kurio nedalyvavimas žaidynėse būtų smūgis prestižui, gali būti nelengva.
Arba lyčių lygybės klausimas. TOK atkakliai siekė ir siekia, kad vyrų bei moterų proporcijos visose olimpinėse disciplinose būtų vienodos, o e. sporte dominuoja viena lytis. Klausimas, ar elektroninio sporto įtraukimas nediskriminuos šalių, kuriose technologinė pažanga yra lėtesnė, taip pat gali būti keliamas.
Tektų keisti gyvenimo būdą
Dėmesys ne žaidimams, o žaidėjams. Per pastarąjį TOK viršūnių susitikimą sutarta, kad šiame etape didžiausią dėmesį reikėtų sutelkti į pačius e-sportininkus, o ne į konkrečius žaidimus.
TOK išreiškė rūpestį skatinti e-sporto profesionalus ir žaidėjus mėgėjus aktyviau sportuoti ir ugdyti įpročius, kurie padėtų stiprinti fizinę bei psichologinę sveikatą. Kitaip tariant, TOK nenori, kad e-sportininkai būtų tik sėdintys ir į ekranus spoksantys „atletai“ – jie turi suaktyvinti savo gyvenimo būdą ir patys sportuoti.
Po šiuo susirūpinimu paslėptą žinutę galima šifruoti taip: prie kompiuterių sėdintys žaidėjai diskredituoja sportininkų įvaizdį, kuris TOK išlieka svarbus. Gal net esminis. Juk kažkada ir šachmatams kelią į olimpiadą tvėrė argumentas, kad intelektualiems žaidimams trūksta fizinės veiklos bruožų.
Gruodžio pranešime TOK taip pat išreiškė galimybę įtraukti žaidimus, kuriuose naudojama virtualioji arba papildyta realybė, kad žaidimo metu būtų galima pridėti fizinį komponentą.
„TOK įžvelgia didelį bendradarbiavimo ir e-sporto įtraukimo į sporto judėjimą potencialą. Daugybė sporto imitacijų tampa fiziškesnės virtualiosios ir papildytos realybės, kurios atkartoja tradicines sporto šakas, dėka“, – teigta pranešime.
Būtent apie virtualiosios realybės priemones ir revoliucinius sprendimus daug kalba 2024 m. Paryžiaus žaidynių organizatoriai. Su šūkiu „Virtual and Connected“ prancūzai žada olimpinėje istorijoje dar neregėtą sirgalių įtraukimą į varžybas. Pavyzdžiui, planuojama Paryžiuje surengti mėgėjams skirtą masinį maratono bėgimą tą pačią dieną ir toje pačioje trasoje, kad šie pajustų tai, ką jaučia olimpiečiai.
„Pirmą kartą istorijoje olimpinės varžybos bus atviros tau. Paryžiaus žaidynių organizatoriai rengia revoliuciją žaidynių istorijoje. Tapk aktoriumi, o ne žiūrovu. Dalyvauk maratone, kitose varžybose kaip olimpietis. Tą pačią dieną, tomis pačiomis sąlygomis“, – tokia žinute tviteryje pasidalijo Paryžiaus žaidynių organizatoriai.
O ką jau kalbėti apie virtualiosios realybės pritaikymo galimybes. Pasaulinė buriavimo federacija viena pirmųjų pasiūlė virtualios regatos koncepciją. 2018 m. ji surengė pirmąjį e-buriavimo pasaulio čempionatą, o vykdomasis direktorius Andy Huntas pareiškė, kad kiekviena federacija privalėtų turėti savo e-sporto strategiją.
„Būtų nuostabu ateityje pamatyti sirgalius, besivaržančius su olimpiniais atletais“, – pridūrė skaitydamas pranešimą Lozanoje.
UŽ AR PRIEŠ?
Danas Rapšys, plaukikas, olimpietis
„Manau, į olimpinę programą nereikėtų įtraukti e-sporto. Turėtų vykti atskiri e-sporto čempionatai, kurie rengiami ir dabar. Juk olimpinėje programoje viskas susiję su labai dideliu raumenų darbu, atletizmu, ko nėra e-sporte. Manau, plaukikai e-sporto įtraukimą į olimpinę programą vertintų neigiamai, nors dauguma jų žaidžia, kaip ir aš. Būti profesionaliu e-sportininku yra sunku – reikia labai geros reakcijos, greito mąstymo, tačiau šis sportas neturėtų būti olimpinėse žaidynėse.“
Rytis Vyšniauskas, sporto apžvalgininkas, komentatorius
„Esu prieš. Manau, kad e-sportas laisvai gali turėti savo olimpinių žaidynių interpretaciją ir tai galėtų būti tikrai sėkmingas projektas. Bet jei kalbame apie e-sportą tikrose žaidynėse, tai pirmiau olimpinę idėją reikėtų kelti apie tradicijas turinčias sporto šakas, tokias kaip šachmatai ar smiginis. E-sportas yra patrauklus, turi didelę auditoriją, kuri nuolat plečiasi. E-sporto įtraukimas į olimpines žaidynes sulauktų nemažo susidomėjimo, bet kartu sukeltų didelę skepticizmo bangą. Tai būtų suprantama.
Manau, logiška kelti klausimą, kur yra riba tarp sporto ir ne sporto. Kartu labai teigiamai reaguoju į e-sporto plėtrą, tai įdomus procesas. Dabar jau gan aiškiai susiformavusi riba tarp profesionalių žaidėjų ir tiesiog mėgėjų. Manau, žmonės ėmė suprasti, kad tai nėra tiesiog mygtukų spaudinėjimas, kur bet kas gali žaisti ir laimėti. Norint tapti e-sporto profesionalu, reikia labai daug dirbti, reikia stiprių intelektinių gebėjimų ir tai nėra lengvas kelias. Tačiau bet kokius gretinimus ir lyginimus su sportu vertinu skeptiškai.
Džiugu, kad krepšinio ir futbolo klubai atkreipė dėmesį į elektroninį sportą ir turi atskiras sekcijas – tai komerciškai naudingas žingsnis, bet nemanau, kad virtualus futbolas arba krepšinis išstums ir peraugs tikrąjį žaidimą. Labiau tai matau kaip abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą nei konkurenciją. Ir netikiu, kad profesionalūs „geimeriai“ taps visateisiais olimpiečiais.“
Erikas Kirvelaitis, Prienų „CBet“ komunikacijos ir e-sporto padalinio vadovas
„Manau, kad e-sportas anksčiau ar vėliau taps olimpinio sporto dalimi. Vien tai, kad tai yra globali veikla, kuria užsiima ir domisi milijonai žmonių, rodo milžinišką potencialą. Nors dabar e-sportas ir olimpinės žaidynės skamba kaip nieko bendra neturintys ir atskirai veikiantys vienetai, neabejoju, jog ateityje jie suvienys jėgas. Tai gali įvykti dėl begalės priežasčių, tačiau viena pagrindinių – nesustabdomas e-sporto augimas.
E-sportas patrauklus universalumu ir suteikiama galimybe suvienyti žmones. Tai artima olimpinėms vertybėms. Juo užsiimti gali visi – nuo paties mažiausio iki vyriausio, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, fizinių duomenų, galimybių ar gebėjimų. Būtent toks e-sporto prieinamumas ir universalumas suteikia jam žavesio, o olimpiniam judėjimui atveria visiškai naujas, dar nepaliestas erdves. Olimpinio komiteto atsargumas e-sporto atžvilgiu, manau, yra suprantamas – juk tai dar labai jauna sporto šaka. Vis dėlto, pasauliui vis liberalėjant, netgi fantastinio žanro žaidimams, dabar negaunantiems pripažinimo, ateityje, manau, taip pat bus uždegta žalia šviesa.
Neabejoju, kad ir Lietuvai būtų naudinga, jeigu e-sportas taptų olimpinio sporto dalimi. Su e-sportu susipažinusių ir juo besidominčių jaunuolių Lietuvoje labai daug. Nors profesionalus e-sportas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jo įtraukimas į olimpinę programą, manau, atvertų lietuviams papildomų galimybių.“