Vėlyvą penktadienio vakarą vietos laiku Japonijos imperatorius Naruhito paskelbė – Tokijo olimpinės žaidynės atidarytos.

Metais vėliau, nei planuota, prasidėjusios žaidynės vyksta be žiūrovų. Kitokios, kaip jas savo kalboje pavadino ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas. Tačiau atidarymo ceremonijos metu Tokijo olimpinis stadionas nebuvo visiškai tuščias. Neskaičiuojant tradiciniame dalyvių parade žygiavusių beveik 6000 sportininkų ir delegacijų narių, tribūnose buvo apie 900 žaidynių rengėjų atstovų ir garbės svečių bei apie 3500 žurnalistų ir transliuotojų.

Tokijo olimpinio stadiono taku Tautų parade žengė ir Lietuvos sportininkai – vėliavą nešė dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė ir plaukikas Giedrius Titenis. Už jų žingsniavo dar keturi sportininkai – plaukikai Simonas Bilis ir Deividas Margevičius, šaulys Karolis Girulis, atsarginis irkluotojas Giedrius Bieliauskas, delegacijos nariai.

Iš viso Lietuvos delegacijoje – 41 sportininkas, bet vieni jau įsisukę į varžybų sūkurį, kiti yra aklimatizacijos stovykloje netoli Tokijo esančioje Hiracukoje, o dalis dar tik laukia kelionės į Japoniją.

Pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje žaidynėse dalyvaujančių šalių ar komandų vėliavas nešė po du sportininkus – taip skatinamas lyčių lygybės principas, kuris Tokijo žaidynėse sėkmingai įgyvendinamas – net 48 proc. dalyvių yra moterys. Olimpinę sportininkų priesaiką sutartinai sakė irgi du sportininkai.

„Tikrai nesitikėjau, kad man teks ši garbė. Tai pirmosios mano žaidynės, o apie vėliavos nešimą net nesvajojau, todėl dabar šiek tiek jaudinuosi. Jaučiu didelę atsakomybę, man garbė būti tarp tų sportininkų, kurie yra nešę trispalvę žaidynių metu“, – sužinojusi, kad bus viena vėliavnešių, jaudulio neslėpė S.Jablonskytė.

„Nešti šalies vėliavą olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje – ne tik didelė garbė, bet ir atsakomybė. Esu dėkingas, kad ji buvo patikėta man, tai – išskirtinė patirtis“, – sakė G. Titenis.

Tradiciškai Tautų paradą pradėjo olimpinių žaidynių tėvynės Graikijos atstovai. Iškart po jų žengė Pabėgėlių olimpinė komanda. Ją sudaro 29 sportininkai, kurie buvo priversti palikti savo gimtinę ir persikelti į kitas šalis.

Dėl japonų kalbos ypatumų Lietuvos atstovai į stadioną įžengė 195-ti, iškart po latvių. Tuo metu ekrane iš arti buvo parodyta savo tėvynainiams iš garbių svečių tribūnos mojuojanti olimpinė čempionė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, per iškilmes sėdėjusi su savo kolegomis – kitais Tarptautinio olimpinio komiteto nariais.

Tautų paradą baigė žaidynių šeimininkė Japonija.

Atidarymo iškilmėse netrūko spalvingų pasirodymų, kuriuos pynėsi Japonijos istorija ir šiuolaikinės technologijos. O ceremoniją vainikavo olimpinio aukuro įžiebimas, kuris buvo patikėtas japonų teniso superžvaigždei Naomi Osakai. Olimpinė ugnis buvo įžiebta dar pernai Senovės Olimpijoje nuo saulės spindulių. Tačiau kai dėl pasaulį sustingdžiusios koronaviruso pandemijos žaidynes teko metams atidėti, ugnis buvo saugoma Tokijuje ir vėliau vėl pradėjo kelionę po šalį. Viename estafetės etapų deglą nešė ir Lietuvos ambasadorius Japonijoje Gediminas Varvuolis.

Tokijas taps pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės bus vykusios jau du kartus (pirmą kartą – 1964 m.).

Šių žaidynių programoje – penkios naujos arba į olimpinę šeimą sugrįžtančios sporto šakos: beisbolas ir softbolas (beisbolo atmaina, kurią olimpinėse žaidynėse žaidžia moterys), karatė, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas. Taip pat pirmą kartą vyks krepšinio 3×3 ir BMX dviračių laisvojo važiavimo varžybos

Žaidynės baigsis rugpjūčio 8 d. tame pačiame stadione vyksiančiose uždarymo iškilmėmis.