Kilnus sportinis elgesys

Kilnus elgesys sporte yra daug daugiau nei tik laikymasis taisyklių. Šių laikų kilnus elgesys sporte yra paremtas pasitikėjimu savimi ir meile sportui.

„…čempionas yra daug daugiau, negu žmogus, kuris pirmas kirto finišo liniją. Čempionas yra daugiau negu nugalėtojas. Čempionas yra tas, kuris gerbia taisykles, grežtai pasisako prieš dopingą, ir rungiasi kilnaus elgesio dvasioje.”

iš Jacques Rogge, TOK prezidento kalbos, XIX Žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Salt Lake City 2002 m.

Tarptautinio Fair Play judėjimo istorija

Mintis kovoti prieš šovinizmą ir smurtą sporte pradėjo formuotis 1963 metais, kai UNESCO Jaunimo institutas suorganizavo seminarą Vokietijoje, kur Tarptautinio sporto mokslo ir kūno kultūros komiteto (International Committee for Sport Science and Physical Education) bei Tarptautinės sporto spaudos asociacijos (International Sports Press Association) atstovai susitiko aptarti jungtinės veiklos galimybių skatinant bei skleidžiant kilnų elgesį sporte (Fair Play).

Ši veikla buvo paskatinta 1960 m. Romos vasaros olimpinių žaidynių, kai noras nugalėti bet kokia kaina peržengė visas ribas ir atėmė pirmąją sportininko gyvybę. Danų dviratininkas Knud Jensen, mirė dėl vartotų draudžiamų sportinę veiklą skatinančių preparatų. Šis šokiruojantis atvejis pažadino sporto pasaulį ir paskatino imtis griežtų veiksmų prieš dopingą, šovinizmą ir smurtą sporte. Tapo aišku, kad reikia nuosekliai dirbti, siekiant išlaikyti, apginti ir pabrėžti vertybių svarbą ir įtaką jauniems žmonėms.

Todėl 1960 m. gruodžio 5 d. Paryžiuje UNESCO, AIPS, ICSSPE, Tarptautinės krepšinio, futbolo, regbio imtynių federacijos įkūrė Tarptautinį komitetą P. de Kuberteno Kilnaus elgesio apdovanomijams teikti. 1973 m. organizacija buvo pervadinta į Tarptautinį Fair Play komitetą.

Tarptautinio Fair Play komiteto tikslas – saugoti ir skatinti pagarbą kilniam elgesiui ir jo vertybėms ne tik didžiąjame sporte ar sporto visiems progamose, bet ir kasdieniame gyvenime.

Fair Play judėjimas Lietuvoje

Olimpinė chartija skelbia: „Olimpizmo tikslas – sportu ugdyti harmoningą žmogų, padėti kurti taikią visuomenę, besirūpinančią žmogaus orumo saugojimu.”

1988 metai atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pasirinko savo veiklos šūkį: „Būk stipri ir dora, Lietuva!” Nenuostabu, kad jau 1993 m. kovo 25 d. LTOK įkūrė Kilnaus poelgio komisiją. Vadovu buvo išrinktas prof. Stanislovas Stonkus, nariais – Juozas Šapalas (Lietuvos lengvosios atletikos federacija), Gintautas Stasiulevičius (Lietuvos rankinio federacija), prof. Juozas Skernevičius (Vilniaus pedagoginis universitetas), Justinas Lagunavičius (Lietuvos kūno kultūros akademija), Kazys Kilčiauskas (sporto žurnalistas), Vytautas Dirmeikis (Lietuvos futbolo federacija).

1995 m. lapkričio 16 d. LTOK komisiją išplėtė ir patvirtino Lietuvos kilnaus žaidimo („Fair Play”) komitetą, kuris vėliau buvo pavadintas Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetu. Taip vadinamas iki šiol. Nuo 2002 m. šiam komitetui vadovauja Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, filosofas, rašytojas, daktaras Arvydas Juozaitis. Pasaulyje tai – „Fair Play“ judėjimas.

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio judėjimo vadovai:

Stanislovas Stonkus (1993-1995, 1995-1999)

Kęstas Miškinis (1999-2002)

Arvydas Juozaitis (2002-2017)

Marius Paškevičius (2017-2021)

Austra Skujytė (nuo 2021 m.)

Kilnaus sportinio elgesio apdovanojimų laureatai
1993	Kazimieras Budrys, Lietuvos krepšinio šeimų varžybų įkūrėjas	Kilnaus poelgio prizas už Lietuvos krepšinio šeimų varžybų iniciavimą
1993	Algirdas Šocikas, Europos bokso sunkiojo svorio dukart čempionas	Kilnaus poelgio prizas už džentelmeniškumą ringe
1994	Pranas Berneckas, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininkas, Pasaulio lietuvių sporto žaidynių kūrėjas	Kilnaus poelgio prizas už Pasaulio lietuvių žaidynių iniciavimą
1997	Vaclovas Paleckis, bokso treneris	Prizas už ilgametę trenerio veiklą, skęstančiųjų gelbėjimą bokso treneriui, per 49 darbo metus įtraukusiam į sportą šimtus jaunuolių. Treneris yra išgelbėjęs ir atgaivinęs du skęstančius žmones.
1998	Stanislovas Stonkus, krepšininkas, treneris, LKKA profesorius habilituotas daktaras, pirmasis Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas	Prizas už mokslinę edukacinę veiklą, kilnaus sportinio elgesio idėjos
1999	Antanas Kaminskas, LKKA Gimnastikos ir šokių katedros docentas	Prizas už ilgametę veiklą, diegiant sportininkų elgesio etikos normas
2000	Algirdas Briedis, LTOK garbės narys, sporto organizatorius	Prizas už sporto organizacinę veiklą, sveikos gyvensenos propagavimą
2001	Sergejus Sokolovas, Panevėžio „Šviesos“ sporto klubo vadovas, aklųjų ir silpnaregių sporto treneris	Prizas už organizacinę ir sporto veiklą
2002	Šiaulių miestas	Prizas už sportinį iniciatyvumą
2004	Leonas Vaicekauskas, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos kūno kultūros mokytojas ekspertas	Prizas už nepriekaištingą ilgametę pedagoginę ugdomąją veiklą
2005	Algimantas Jucevičius, „Sportas visiems“ generalinis sekretorius	Prizas už kilnų poelgį – savanorišką dingusio be žinios alpinisto paiešką
2006	Pranas Rimša, LTOK Olimpinių studijų centro vadovas	Prizas už ilgametį šviečiamąjį darbą, norminant sporto terminoligiją
2007	Marius Paškevičius, Lietuvos nacionalinės dziudo rinktinės narys	Prizas už kilnų poelgį – pagalba nelaimės ištiktam treneriui
2008	Petras Stankevičius, krepšinio treneris	Už ilgametę krepšinio trenerio veiklą, krepšinio tradicijų puoselėjimą tarp jaunimo ir neįgaliųjų
2009	Birutė Užkuraitytė – Statkevičienė, plaukikė, trenerė, socialinių mokslų daktarė, LKKA docentė	Už savanorišką trenerio darbą su neįgaliaisiais sportininkais, pavyzdinę sportinę karjerą, sveikatinimo ir edukologinę veiklą kilnaus sportinio elgesio dvasioje
2010	Lietuvos sporto muziejus	Už ilgametę edukacinę veiklą
2011	Gintautas Igaris, motociklininkas	Už kilnų poelgį – pagalba susižeidusiam varžovui
2013	Valdas Adamkus	Už ilgametę veiklą vystant sportą Lietuvoje ir lietuvių tarpe užsienyje