„Olimpinė diena 2024“ – birželio 8 d. vyks Šiauliuose!

Olimpinė diena – masinis, visą šeimą įtraukiantis, sportą ir sveiką gyvenseną propaguojantis renginys, didžiausia sporto ir pramogų šventė! 

Nuo 1989-ųjų birželio 23-iąją Lietuvoje švenčiama Tarptautinė olimpinė diena ir toliau tęsia tradicijas! Po praėjusiais metais vykusių virtualių renginių, 2022 metais Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio fondo organizuojama šeimos sporto šventė vėl vyko gyvai!

2023-aisiais Olimpinė diena grįžo į Panevėžį. Birželio 3-ąją Senvagėje kiekvienas norintis galėjo išbandyti per šimtą įvairiausių sporto ir pramoginių veiklų, rungtis įvairiose varžybose, susipažinti ir pabendrauti su olimpiečiais.

2022-aisiais Olimpinė diena buvo minima birželio 18-ąją, aktyvių veiklų ir įtraukiančių renginių buvo gausu Europos kultūros sostinėje Kaune, Santakos parke šalia pačioje miesto širdyje esančios Kauno pilies.

Kkaip ir anksčiau surengta gausybė įvairiausių veiklų – jų buvo daugiau nei 100. Didžiausioje sporto ir pramogų šventėje netrūko įvairių varžybų, turnyrų, buvo galima patiems išbandyti įvairias sporto šakas, gyvai pabendrauti su profesionaliais sportininkais, susitikti su olimpiečiais, įsitraukti į įvairius žaidimus, sudalyvauti smagiuose renginiuose, vyko nemokamas Lino Adomaičio koncertas.

Dalyviai buvo kviečiami registruotis bėgimo varžybose ir pasirinktinai įveikti lietuvišką olimpinę mylią (1988 m), 5 arba 10 km, vaikai dalyvavo 500 m bėgime.

Tradiciškai vyko ir „LTeam Rogaining 2022“ orientavimosi sporto varžybos, kuriose pasirinkus norimą 1, 2 arba 4 val. trasą, ją su komandos draugu reikėjo įveikti dviračiais ar bėgte. Krepšinio gerbėjai išbandė jėgas ZIP FM 3×3 krepšinio turnyre, ištvermingiausi varžėsi ekstremalaus bėgimo „OCR Lietuva“ kliūčių ruože.

Olimpinės dienos misija – supažindinti visuomenę su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, suteikti galimybę jas išbandyti, užmegzti ryšį su federacijomis, klubais, treneriais ar sportininkais. „Judėk. Sužinok. Atrask“ – tai pasaulinis Olimpinės dienos šūkis, raginantis būti smalsiu ir išdrįsti susipažinti su sporto teikiamu džiaugsmu.

Šio renginio ištakos siekia dar 1948 metų sausio mėnesį, kuomet 42-oje Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Sankt Morice (Šveicarija) buvo pritarta Olimpinės dienos idėjai. Šią dieną minimas 1894 metų birželio 23 dieną vykęs Pasaulinis sporto kongresas Sorbonoje, kur buvo nutarta įkurti Tarptautinį olimpinį komitetą bei atnaujinti olimpines žaidynes. Birželio 23-oji žymi šių laikų olimpinio judėjimo pradžią.

Lietuvoje pirmą kartą Olimpinė diena buvo surengta 1989 metų gegužės 13 dieną. Gedimino pilyje olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis uždegė deglą, kuris estafete keliavo per Lietuvą, Latviją kol pasiekė Estijos sostinę Taliną. Anksčiau mūsų Olimpinė diena buvo minima šventės dalyviams Vilniaus Vingio parke simboliškai nubėgant lietuvišką olimpinę mylią – 1988 metrus, nes būtent 1988 m. buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

2015 metais masinio sporto šventė pradėjo turą po didžiuosius Lietuvos miestus – džiugino Kauno, Alytaus, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos gyventojus.

2019-aisiais uostamiestyje buvo užfiksuotas lankomumo rekordas – šventėje apsilankė, 100 sporto šakų, rungčių ir su olimpizmu susijusių veiklų išbandė, parodomąsias varžybas stebėjo, olimpinių vertybių ir istorijos mokėsi net 30 tūkstančių žmonių. Šventę vainikavo Monique koncertas ir sporto kino seansai ant Baltijos jūros kranto.

Aktyviai dalyvauti šventėje organizatoriai skatina prizais. Visi šventės dalyviai renginio dieną arba išankstiniu būdu atsiima Dalyvio pasą, kuriame išbandydami įvairiausias rungtis Olimpinės dienos metu renka taškus – jie vakare iškeičiami į medalius, suvenyrus ir dovanas.

Renginį organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinis fondas, kasmet prie augančios šventės kokybės prisideda miesto-šeimininko savivaldybė, Lietuvos sporto federacijos ir klubai.

2020 metais dėl pandemijos Tarptautinė olimpinė diena Lietuvoje buvo paminėta neįprastai – virtualiu bėgimu, kuris suvienijo tautiečius visame pasaulyje. Birželio 23 dieną vykusiame bėgime dalyvavo daugiau nei 3000 tautiečių iš 31 valstybės visuose pasaulio žemynuose.

Ar po vieną, ar su šeimomis, draugais, kolegomis, ar su bendruomenių grupėmis lietuvišką olimpinę mylią (1988 metrai – ši distancija simbolizuoja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimą) Lietuvos piliečiai bėgo tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek Afrikoje, tiek Šiaurės ir Pietų Amerikose, tiek ir tolimojoje Okeanijoje.

Lietuviai Olimpinę dieną vieningai minėjo įvairiuose Anglijos, Škotijos, Velso, Airijos, Norvegijos, Švedijos, Islandijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Belgijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Turkijos, Kipro, Sakartvelo, Izraelio, Lenkijos, Latvijos ir Baltarusijos miestuose.

Lietuviška olimpinė mylia buvo išraižyta ir daugybėje JAV valstijų, taip pat – Kanadoje, Brazilijoje, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje. Kiekvienas šios virtualaus bėgimo dalyvis buvo apdovanotas organizatorių parengtais prizais. 

O štai 2021-aisiais Olimpinė diena mūsų šalyje buvo švenčiame rekordiškai ilgai – ji pirmą kartą vyko ne vieną, o net šešias dienas. Birželio 21-25 d. Vilniuje ir jo apylinkėse esančiose sporto bazėse visi norintys galėjo išbandyti įvairias sporto šakas, o šventę vainikavo finalinis renginys birželio 26-ąją prie Baltojo tilto.

Buvo ir dar viena naujovė – įprastą popierinį Dalyvio pasą dėl saugumo ir patogumo pakeitė telefono programėlė „Omaps“.

Per šešias dienas visi norintieji galėjo nemokamai išbandyti 80 įvairių veiklų, o finaliniame renginyje – dar ir dalyvauti bėgimo bei rogainingo varžybose, stebėti breiko šokėjų pasirodymus ir klausytis Vido Bareikio koncerto.

Šventė sulaukė ir išskirtinio svečio – įžiebęs aukurą renginiui startą davė, veiklas išbandė ir su dalyviais bei olimpiečiais bendravo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.