Sąvokos

LTOK	reiškia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, kurio teisinė forma – asociacija, juridinio asmens kodas 191368237.
TOK	reiškia Tarptautinį olimpinį komitetą.
NOK	reiškia nacionalinį olimpinį komitetą.
Olimpinė chartija	reiškia TOK priimtų pagrindinių olimpizmo principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų vientisą kodeksą. Chartija reglamentuoja olimpinio judėjimo organizavimą, veiksmus bei funkcionavimą ir nustato olimpinių žaidynių sąlygas.
TSF	reiškia atitinkamos sporto šakos tarptautinę sporto federaciją.
LSF	reiškia atitinkamų Lietuvos sporto šakų federaciją įregistruotą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
LOSF	reiškia atitinkamų olimpinių Lietuvos sporto šakų federaciją, įregistruotą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
OŽOK	reiškia olimpinių žaidynių organizacinį komitetą.
LTOK GA	reiškia LTOK aukščiausią organą – Generalinę asamblėją – sudarytą iš LTOK narių.
LTOK VK	reiškia LTOK GA renkamą LTOK kolegialų valdymo organą – Vykdomąjį komitetą.
LTOK Prezidentas	reiškia LTOK GA renkamą LTOK vienasmenį valdymo organą, veikiantį visuomeniniais pagrindais.
LTOK Viceprezidentas (-ai)	reiškia LTOK GA renkamus 3 (tris) LTOK Prezidento, pavaduotojus, veikiančius visuomeniniais pagrindais.
LTOK Generalinis sekretorius	reiškia asmenį, išrinktą LTOK GA ir vykdantį LTOK VK priimtus nutarimus, veikiantį visuomeniniais pagrindais.
LTOK Direktoratas	reiškia LTOK administraciją.
LTOK Direktorato Generalinis direktorius	reiškia LTOK Direktorato vadovą.
LTOK Revizijos komisija	reiškia LTOK GA renkamą išskirtinį LTOK kontrolės organą, kurios nariai veikia visuomeniniais pagrindais.
LTOK komisija	pastovi LTOK kasdieninės veiklos forma, kurios sudėtį tvirtina LTOK VK, ir kuri veikia pagal LTOK VK patvirtintus nuostatus.
LTOK darbo grupė	laikina LTOK kasdieninės veiklos forma, veikianti pagal LTOK VK patvirtintą LTOK darbo grupės veiklos reglamentą.
Iždininkas	LTOK VK narys, veikiantis visuomeniniais pagrindais ir atsakingas už LTOK biudžeto sudarymą ir vykdymą.
ANOC	reiškia Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociaciją.
EOK	reiškia Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociaciją.
WADA	reiškia Pasaulio antidopingo agentūrą.
WADA Antidopingo kodeksas	reiškia Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) priimtą svarbiausių antidopingo taisyklių rinkinį.
TOK Medicinos kodeksas	Tarptautinio olimpinio komiteto dokumentas, apibrėžiantis pagrindinę gerąją medicinos praktiką sporte ir sportininkų sveikatos ir teisių apsaugą.
CAS	reiškia Tarptautinį sporto arbitražo teismą.
Įstatai	reiškia šiuos LTOK GA patvirtintus LTOK įstatus.

I. Bendroji dalis

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) yra savarankiška pasaulio olimpiniam judėjimui priklausanti asociacija, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Olimpine chartija, WADA Antidopingo kodeksu, TOK Etikos kodeksu ir TOK sprendimais bei šiais Įstatais.
Vykdydamas savo misiją ir vaidmenį Lietuvoje, LTOK pasisako prieš bet kokią diskriminaciją, įsipareigoja veikti taikos labui, remti ir ugdyti sporto etiką, atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktuose reglamentuojamus lygiateisiškumo, žiūrovų ir sporto renginių dalyvių saugumo, dopingo draudimo, kilnaus elgesio, nešališkumo ir sąžiningo žaidimo principus.
Lietuva tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje dalyvauja nuo 1924 m., o LTOK yra savarankiška sporto organizacija, atkurta 1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje įvykusio LSF, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimo nutarimu.
LTOK yra oficialiai pripažintas TOK. 1991 m. lapkričio 11 d. Lozanoje TOK oficialiai paskelbė LTOK pripažinimą ir Lietuvos grąžinimą (reintegravimą) į tarptautinį olimpinį sąjūdį.
LTOK pripažįsta visus olimpiečius, startavusius olimpinėse žaidynėse nuo 1924 m. gegužės 25 d. VIII olimpiados žaidynėse, įskaitant ir tuos, kurie atstovavo Lietuvos Respublikai.
LTOK veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją.
LTOK veiklos trukmė yra neribota.
LTOK yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turi savo balansą, antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją bei sąskaitas užsienio valiuta Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose.
LTOK turi savo vėliavą ir ženklus kuriuos tvirtina TOK pagal Olimpinės chartijos nuostatas. Dėl kitos LTOK simbolikos sprendžia LTOK VK. Teisė gaminti, naudotis ir realizuoti LTOK simboliką priklauso tik LTOK ir niekas kitas negali ja prekiauti ar kitaip naudoti be LTOK sutikimo.
LTOK buveinė keičiama LTOK VK sprendimu.

II. LTOK veiklos tikslai, sritys ir rūšys bei pareigos

LTOK tikslas yra, vadovaujantis Olimpine chartija, plėtoti, propaguoti ir globoti olimpinį sąjūdį Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į olimpinio sąjūdžio pagrindinį tikslą prisidėti prie taikesnio ir geresnio pasaulio kūrimo, sportu ugdant jaunimą olimpizmo dvasia, reiklia supratimui, draugystei, solidarumui ir kilniam elgesiui, atsiribojančiam nuo bet kokios diskriminacijos, koordinuoti LTOK narių veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti.
Vykdydamas savo misiją, LTOK gali bendradarbiauti su viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, tačiau negali dalyvauti jokioje su Olimpine chartija bei Lietuvos Respublikos teisės aktais nesiderinančioje veikloje.
LTOK veiklos sritys:

šalies sportinėje veikloje propaguoti pagrindinius olimpizmo principus, be to, siekti, kad mokyklų ir universitetų kūno kultūros ir sporto programose atsispindėtų olimpizmas, skatinant olimpinio švietimo institucijų, tokių kaip nacionalinės olimpinės akademijos, olimpiniai muziejai ir kitos, steigimą, su olimpiniu sąjūdžiu susijusių programų, įskaitant kultūrines, kūrimą;
rūpintis sporto muziejų veikla ir olimpinio sąjūdžio kultūrinėmis ir kitomis programomis;
užtikrinti Olimpinės chartijos nuostatų laikymąsi Lietuvos Respublikoje;
skatinti sporto plėtrą, fizinį aktyvumą, formuojant supratimą, kad olimpinis sąjūdis, kaip gyvenimo filosofija, skirtas ne vien tik sportininkų elitui, bet kiekvienam norinčiam sportuoti, ugdyti ir tobulinti asmenybę;
padėti rengti sporto darbuotojus, pirmiausia organizuojant kursus ir užtikrinant, kad tie kursai padėtų propaguoti pagrindinius olimpizmo principus;
kovoti su bet kokia diskriminacija ir prievarta sporte, su olimpiniu sąjūdžiu nesuderinama jokia diskriminacijos forma šalies ar asmens atžvilgiu iš rasinių, religinių, politinių, lyčių ar kitokių paskatų;
kovoti su TOK, TSF, WADA uždraustų preparatų ir metodų naudojimu. Priimti ir įgyvendinti Pasaulio antidopingo kodeksą, užtikrinant, kad LTOK antidopingo politika ir taisyklės, narystė ir (ar) finansavimo reikalavimai bei rezultatų valdymo procedūros atitiktų Pasaulio antidopingo kodeksą, ir juose būtų numatyti visi NOK vaidmenys ir pareigos, išvardyti Pasaulio antidopingo kodekse. Teisės aktų ir šių Įstatų nustatyta tvarka pripažintoms LSF, LOSF padėti vykdyti šviečiamąją veiklą dėl dopingo kontrolės, pasitelkiant kompetentingas Lietuvos Respublikos institucijas rūpintis, kad dopingo kontrolė būtų atliekama tinkamomis sąlygomis;
darniai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su atitinkamomis viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, veiksmingai prisidėti prie visų sporto plėtros programų kūrimo, siekiant kuo didesnio sporto indėlio į švietimą, sveikatos apsaugą, ekonomiką ir socialinę plėtotę. Atsižvelgiant į Olimpinės chartijos nuostatą naudotis valstybinės valdžios parama LTOK tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, ypatingą dėmesį skirti LTOK autonomijos išsaugojimui, priešintis bet kokiam spaudimui, įskaitant politinį, teisinį, religinį bei ekonominį, kuris galėtų kliudyti vadovautis Olimpine chartija;
atstovauti Lietuvos Respublikos olimpiniam sąjūdžiui, palaikyti tarptautinius ryšius su užsienyje veikiančiomis sporto organizacijomis;
drauge su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis rūpintis sportininkų atranka ir rengimu olimpinėms žaidynėms bei kitoms varžyboms, kurias globoja TOK.
studijuoti olimpinio sąjūdžio istoriją, teoriją, praktiką, rūpintis jos aprašymu, saugojimu ir propagavimu, leisti ir platinti sportinę, informacinę, pažintinę literatūrą, periodinius leidinius;
ginti sportininkų, trenerių ir kitų olimpiniam judėjimui nusipelniusių asmenų interesus;
dalyvauti TOK olimpinio solidarumo programose, plėtoti ekonominę veiklą LTOK programoms ir olimpinėms rinktinėms finansuoti.

LTOK turi išimtinę teisę atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, taip pat TOK globojamose regionų, žemynų arba pasaulio kompleksinėse sporto varžybose, sudaryti, organizuoti ir vadovauti atitinkamoms delegacijoms tokiuose renginiuose ir varžybose. LTOK priima sprendimą dėl atitinkamų nacionalinių federacijų siūlomų sportininkų paraiškų registravimo. Tokia atranka yra grindžiama ne tik sportininko pasiekimais sporto srityje, bet ir jo gebėjimu būti pavyzdžiu šalies sportuojančiam jaunimui. LTOK privalo užtikrinti, kad nacionalinių federacijų siūlomi registruoti sportininkai laikytųsi visų Olimpinės chartijos nuostatų.
LTOK rūpinasi savo delegacijos narių ekipuote, kelione ir apgyvendinimu, sudaro delegacijos narių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų(mirtis, liga, invalidumas, gydymo ir vaistų išlaidos) ir civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims sutartis. LTOK atsako už savo delegacijos narių elgesį.
LTOK privalo dalyvauti Olimpiados žaidynėse siųsdamas sportininkus.
LTOK turi išimtinę teisę išrinkti ir paskirti miestą, kuris gali kelti savo kandidatūrą rengti olimpines žaidynes arba kitas TOK globojamas regionų, žemynų arba pasaulio kompleksines sporto varžybas ar kitus TOK, ANOC ir EOK renginius Lietuvos Respublikoje.
LTOK turi teisę:
18.1. nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius;
18.2. organizuoti susirinkimus, konferencijas, seminarus, kursus, sporto ir kitus olimpinio sąjūdžio renginius;
18.3. samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
18.4. pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;
18.5. gauti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
18.6. gauti lėšų ar kitokio turto iš Lietuvos Respublikos bei tarptautinių organizacijų, fondų, taip pat kitų juridinių bei fizinių asmenų, šių įstatų bei įstatymų numatyta tvarka;
18.7. steigti juridinius asmenis;
18.8. atidaryti filialus ir kitus padalinius. LTOK filialai ir padaliniai atidaromi ir jų nuostatai tvirtinami LTOK Vykdomojo komiteto nutarimu;
18.9. įstoti į tarptautines visuomenines (nevyriausybinės) organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, palaikyti ryšius su kitų valstybių visuomeninėmis, taip pat tarptautinėmis organizacijomis, sudaryti su jomis susitarimus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

LTOK veiklos rūšys yra:
19.1. įrašytų laikmenų tiražavimas;
19.2. mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą;
19.3. kultūros ir poilsio prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
19.4. knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
19.5. laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
19.6. muzikos ir vaizdo įrašų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
19.7. sporto įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
19.8. drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
19.9. avalynės ir odos gaminių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
19.10. laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
19.11. kita naujų prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
19.12. suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba;
19.13. leidybinė veikla;
19.14. knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla;
19.15. knygų leidyba;
19.16. žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba;
19.17. laikraščių leidyba;
19.18. žurnalų ir periodinių leidinių leidyba;
19.19. kita leidyba;
19.20. kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų rengėjų veikla;
19.21. kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba;
19.22. kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas;
19.23. kino filmų rodymas;
19.24. garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba;
19.25. programų rengimas ir transliavimas;
19.26. televizijos programų rengimas ir transliavimas;
19.27. naujienų agentūrų veikla;
19.28. kita, niekur kitur nepriskirta, informacinių paslaugų veikla;
19.29. kontroliuojančiųjų bendrovių veikla;
19.30. fondų valdymo veikla;
19.31. nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas;
19.32. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas;
19.33. socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla;
19.34. reklama ir rinkos tyrimas;
19.35. fotografavimo veikla;
19.36. poilsio ir sporto reikmenų nuoma ir išperkamoji nuoma;
19.37. ekskursijų organizatorių veikla;
19.38. administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla;
19.39. posėdžių ir verslo renginių organizavimas;
19.40. švietimas;
19.41. sportinis ir rekreacinis švietimas;
19.42. kultūrinis švietimas;
19.43. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas;
19.44. švietimui būdingų paslaugų veikla;
19.45. kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla;
19.46. meninė kūryba;
19.47. bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla;
19.48. bibliotekų ir archyvų veikla;
19.49. muziejų veikla;
19.50. istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas;
19.51. sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla;
19.52. sportinė veikla;
19.53. sporto įrenginių eksploatavimas;
19.54. kūno rengybos centrų veikla;
19.55. kita sportinė veikla;
19.56. pramogų ir poilsio organizavimo veikla;
19.57. kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla;
19.58 narystės organizacijų veikla.

III. LTOK nariai

LTOK nariais gali būti ne daugiau kaip 67 (šešiasdešimt septyni) juridiniai arba fiziniai asmenys:
20.1. TOK narys(-iai) Lietuvos Respublikoje, jeigu tokių yra, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Šie nariai turi balsavimo teisę LTOK GA;
20.2. tinkamai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų ir veikiančių LOSF, esančių TSF narėmis, kurias atstovauja po 1 (vieną) LOSF tinkamai deleguotą fizinį asmenį arba asmenų grupę, jeigu steigimo dokumentuose numatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė. LOSF arba jų atstovai turi sudaryti balsavimo teisę turinčią daugumą LTOK GA ir VK;
20.3. asmenys atstovaujantys LOSF privalo pateikti įrodymus, kad jie yra tinkamai išrinkti / paskirti atstovauti LOSF LTOK GA.
20.4. tinkamai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų ir veikiančių LSF, esančios TSF narėmis, kurias atstovauja po 1 (vieną) LSF tinkamai deleguotą fizinį asmenį arba asmenų grupę, jeigu steigimo dokumentuose numatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė;
Asmenys tinkamai atstovaujantys LSF privalo pateikti įrodymus, kad jie yra tinkamai išrinkti / paskirti atstovauti LSF LTOK GA.
20.5. 1988 m. gruodžio 11 d. LTOK atkuriamosios darbo grupės nariai;
20.6. ne daugiau kaip 3 (trys) Lietuvos Respublikos pilietybę turintys olimpiečių atstovai. Šie renkami atstovai privalo būti dalyvavę bent vienose iš trijų paskutinių olimpinių žaidynių;
20.7. olimpizmą propaguojantys sporto susivienijimai, fiziniai asmenys išrinkti LTOK GA iš LTOK VK pateiktų asmenų.

LTOK narius, juridinius asmenis, LTOK GA atstovauja to juridinio asmens prezidentas arba tinkamai įgaliotas asmuo, kuris turi balsavimo teisę LTOK GA ir turi teisę būti išrinktas į LTOK VK.
Juridinis ar fizinis asmuo privalo pateikti paraišką dėl narystės LTOK raštu LTOK VK svarstyti. Jeigu pareiškėjas įvykdo šiuose Įstatuose nustatytas sąlygas ir reikalavimus, paraiška teikiama kitai Generalinei asamblėjai, kad ši priimtų sprendimą. Paraiškos byla privalo būti parengta pagal LTOK reikalavimus, nustatytus pagal šiuos Įstatus, ir apimti visą reikalingą patvirtinančią dokumentaciją. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys tapti nariais, turi pateikti duomenis, informaciją, dokumentus, kuriuos nustato LTOK VK.
LTOK nariai, išskyrus LTOK Direktorato darbuotojus, negali gauti iš LTOK jokio atlyginimo kaip kompensacijos už savo veiklą, tačiau jiems gali būti atlygintos kelionės, nakvynės ir kitos išlaidos, patirtos vykdant LTOK pavedimus.
LTOK nariai neatsako už LTOK skolas ir įsipareigojimus, išskyrus tuos atvejus, kai žala padaryta dėl jų pačių kaltės.
Kiekvienas LTOK narys turi teisę:
25.1. siūlyti nustatyta tvarka kandidatus į LTOK organus;
25.2. rinkti ir būti išrinktu į LTOK organus;
25.3. teikti pasiūlymus dėl LTOK įstatų ir veiklos;
25.4. susipažinti su LTOK dokumentais ir gauti visą informaciją apie LTOK veiklą;
25.5. naudotis LTOK teikiamomis paslaugomis;
25.6. dalyvauti ir balsuoti LTOK GA;
25.7. bet kada išstoti iš LTOK;
25.8. kitas teisės aktuose nustatytas teises.

LTOK nario pareigos:
26.1. laikytis Olimpinės chartijos, LTOK įstatų ir nutarimų;
26.2. dalyvauti LTOK GA sesijose;
26.3. dalyvauti LTOK komisijų, į kurias jis įeina, darbe;
26.4. padėti Lietuvoje Respublikoje plėsti olimpinį sąjūdį;
26.5. dalyvauti LTOK renginiuose.

Kiekvienas LTOK narys gali bet kuriuo metu nutraukti savo narystę LTOK, tai yra išstoti iš LTOK, padavęs LTOK prezidentui raštišką išstojimo pareiškimą. LTOK VK prieš priimdamas nutarimą dėl atsistatydinimo, gali paprašyti išklausyti atsistatydinantįjį.
Kiekvienas LTOK narys (fizinis asmuo) privalo atsistatydinti kalendorinių metų, kuriais jam sukanka 70 (septyniasdešimt) metų, pabaigoje. Jeigu LTOK narys (fizinis asmuo) sulaukia 70 (septyniasdešimties) metų būdamas prezidentu, LTOK viceprezidentu arba LTOK VK nariu (fiziniu asmeniu), tai jis atsistatydina pasibaigus LTOK GA sesijai, kurioje pasibaigia šio mandato galiojimo laikas.
LTOK narys laikomas atsistatydinusiu ir tokiu būdu be jokio pareiškimo netenka narystės, jeigu keičia pilietybę ir / arba narys 2 (dvejus) metus nedalyvauja LTOK GA sesijose be pateisinamų priežasčių. Tokiais atvejais LTOK VK konstatuoja, kad nutrūko (baigėsi) narystė.
LTOK nariai, nurodyti Įstatų 20.1-20.7 punktuose narystės netenka taip pat tuo atveju, jei miršta arba pripažįstami neveiksniais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, arba neatitinka šiuose Įstatuose nustatytų narystės sąlygų
LTOK narys arba LTOK garbės narys gali būti pašalintas LTOK GA sesijos nutarimu, jeigu LTOK GA sesija nusprendžia, kad šis LTOK narys nesilaikė Olimpinės chartijos, LTOK įstatų, nepaisė LTOK interesų arba tyčia juos kompromitavo ar kaip kitaip prarado pasitikėjimą.
Nutarimai dėl LTOK nario arba LTOK garbės nario pašalinimo priimami LTOK VK siūlymu, 2/3 (dviem trečdaliais) LTOK GA sesijoje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Suinteresuotas LTOK narys turi teisę asmeniškai pasiaiškinti, kalbėdamas LTOK GA sesijoje.
LTOK nariui arba LTOK Garbės nariui LTOK VK sprendimu gali būti pareikštas įspėjimas arba laikinai sustabdyta jo narystė (priklausant nuo faktų rimtumo ir padarytos žalos ar pažeidimo lygio), suteikus suinteresuotam nariui galimybę būti išklausytam LTOK VK.
LTOK Garbės nariai yra:
34.1. LTOK Garbės prezidentas;
Atsižvelgiant į ilgametę veiklą ir nuopelnus olimpiniam sąjūdžiui, baigęs kadenciją LTOK Prezidentas LTOK GA nutarimu gali būti išrinktas LTOK Garbės prezidentu. Jo statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę LTOK GA sesijose ir LTOK VK posėdžiuose, kurios netenka. LTOK Garbės prezidentas ir toliau gali veikti LTOK naudai, jis kviečiamas į LTOK GA sesijas, LTOK VK posėdžius ir kitus renginius, gali dirbti LTOK komisijose ir darbo grupėse.
34.2. LTOK Garbės generalinis sekretorius;
Atsižvelgiant į ilgametę veiklą ir nuopelnus olimpiniam sąjūdžiui, baigęs kadenciją LTOK Generalinis sekretorius LTOK GA nutarimu gali būti išrinktas LTOK Garbės generaliniu sekretoriumi. Jo statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę LTOK GA sesijose ir LTOK VK posėdžiuose, kurios netenka. LTOK Garbės generalinis sekretorius ir toliau gali veikti LTOK naudai, jis kviečiamas į LTOK GA sesijas, LTOK VK posėdžius ir kitus renginius, gali dirbti LTOK komisijose ir darbo grupėse.
34.3. LTOK Garbės narys;
Eiliniai Garbės nariai ir toliau turi veikti LTOK naudai. Jų statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę LTOK GA sesijose, kurios jie netenka. Eiliniai LTOK Garbės nariai kviečiami į LTOK GA sesijas, kur kiekvienam paliekama vieta. LTOK Prezidento paprašyti, jie teikia konsultacijas, gali dalyvauti LTOK komisijų darbe.

Kiekvienam LTOK nariui, kuris ne anksčiau kaip po 10 (dešimties) veiklos metų atsistatydina dėl amžiaus, sveikatos būklės arba kitų priežasčių, kurių svarbą turi pripažinti LTOK VK, gali būti suteiktas LTOK Garbės nario vardas. LTOK Garbės nario vardą suteikia LTOK VK.
LTOK narys, išrinktas LTOK Garbės prezidentu, LTOK Garbės generaliniu sekretoriumi arba eiliniu LTOK Garbės nariu, apdovanojamas atitinkamu LTOK garbės žymeniu.
Generalinis sekretorius yra atsakingas už narių registro sudarymą ir reguliarų jo atnaujinimą. Į minėtą registrą turi būti įtraukta ši informacija: nario vardas, pavardė ir adresas; narystės pradžios data (ir Generalinės asamblėjos, kurios metu buvo suteikta narystė, sprendimo / protokolo kopija); narystės kategorija; narystės statusas. Su šiuo registru galima susipažinti bet kuriuo metu, ir jis yra naudojamas kaip nuoroda sušaukiant LTOK posėdžius.

IV. LTOK struktūra ir valdymas

LTOK organai:
38.1. LTOK GA;
38.2. LTOK VK;
38.3. LTOK Prezidentas;
38.4. LTOK Revizijos komisija;
38.5. Olimpinių klausimų taryba.

LTOK GA yra aukščiausiasis LTOK organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. LTOK GA sesijose balsavimo teisę turi tik LTOK nariai. Yra šaukiamos eilinės, neeilinės, rinkiminės ir kitos specialios LTOK GA sesijos:
39.1. eilinė LTOK GA sesija šaukiama LTOK VK nutarimu ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per metus. Šioje LTOK GA sesijoje išklausoma ir tvirtinama LTOK ataskaita ir audituota finansinė atskaitomybė, išklausoma ir tvirtinama LTOK Revizijos komisijos ataskaita, tvirtinama LTOK veiklos programa ir biudžetas, sprendžiami kiti klausimai;
39.2. LTOK GA gali būti sušaukta į neeilinę sesiją, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 (vienas trečdalis)LTOK narių, LTOK VK arba LTOK Revizijos komisija;
39.3. rinkiminė LTOK GA sesija vyksta kas 4 (ketverius) metus, arba įvykus aplinkybėms, nurodytoms Įstatų 41 punkte. Tai yra specialiai rinkimams sušaukta LTOK GA sesija. Šiai LTOK GA sesijai pirmininkauja LTOK Prezidentas arba įgaliotas LTOK VK narys, jei LTOK Prezidentas negali dalyvauti LTOK GA sesijoje. LTOK GA rinkiminės sesijos metu renkami: LTOK Prezidentas, LTOK Viceprezidentai, LTOK Generalinis sekretorius, Iždininkas, ir kiti LTOK VK nariai, LTOK Revizijos komisijos nariai;
39.4. įstatų numatytais atvejais, gali būti šaukiamos specialios LTOK GA sesijos.

LTOK GA sesija svarsto ir sprendžia tik į darbotvarkę įtrauktus klausimus. Pasiūlymai dėl LTOK GA darbotvarkės pateikiami LTOK generaliniam sekretoriui ne vėliau kaip likus 15 (penkiolikai) dienų iki sesijos pradžios, išskyrus neeilinę LTOK GA sesiją.
LTOK Prezidentui ir (ar) bet kuriam iš LTOK Viceprezidentų ir (ar) LTOK Generaliniam sekretoriui ir (ar) Iždininkui ir (ar) bet kuriam išrinktam LTOK VK nariui mirus, pripažinus jį neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, atsistatydinus ar netekus narystės pagal Įstatų 29 punktą arba atleidus ar pašalinus jį iš pareigų LTOK GA sprendimu pagal šių Įstatų 31 ir 32 punktus, LTOK VK privalo šaukti rinkiminę LTOK GA pagal šiuos Įstatus ir išrinkti asmenis į laisvą(-as) vietą(-as) likusiam kadencijos laikui.
LTOK GA kompetencija:
42.1. keičia ir papildo LTOK Įstatus;
42.2. nustato LTOK tikslus ir pagrindinius uždavinius, atsižvelgdama į Olimpinės chartijos taisykles ir nuostatas;
42.3. tvirtina LTOK VK metinę veiklos ataskaitą, LTOK Revizijos komisijos metinę ataskaitą;
42.4. tvirtina LTOK metinį biudžetą (įskaitant LTOK metinę audituotą finansinę atskaitomybę) bei jo įvykdymo apyskaitą;
42.5. tvirtina LTOK veiklos programą bei LTOK veiklos ilgalaikius projektus;
42.6. priima nutarimus dėl LTOK pertvarkymo, likvidavimo ar reorganizavimo, tvirtina reorganizavimo projektą, skiria ekspertus reorganizavimo projektui įvertinti bei įpareigoja LTOK VK skirti lėšų jų darbo apmokėjimui;
42.7. iš LTOK narių renka ir atšaukia LTOK Prezidentą, 3 (tris) LTOK Viceprezidentus, LTOK Generalinį sekretorių, LTOK VK narius, LTOK Revizijos komisiją, Iždininką;
42.8. nustato LTOK narių stojamųjų įnašų dydžius, nario mokesčių dydžius ir nario mokesčio mokėjimo tvarką, taip pat nustato šių dydžių apskaičiavimo tvarką;
42.9. tvirtina LTOK Revizijos komisijos nuostatus;
42.10. sprendžia visus klausimus, įtrauktus į darbotvarkę, ir kitus klausimus, nenumatytus šiuose Įstatuose.

LTOK GA šaukimo tvarka:
43.1. likus ne mažiau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų iki nustatytos preliminarios LTOK GA datos, LTOK VK patvirtina LTOK GA darbotvarkę ir datą;
43.2. likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) dienų iki patvirtintos LTOK GA datos, LTOK VK informuoja narius apie LTOK GA datą, laiką ir vietą bei elektroninių ryšių priemonėmis pateikia nariams LTOK GA darbotvarkę ir svarstytinų sprendimų projektus susipažinimui;
43.3. LTOK nariai turi teisę pateikti pastabas dėl numatomos LTOK GA darbotvarkės ar sprendimų projektų raštu LTOK Generaliniam sekretoriui ne vėliau kaip likus 15 (penkiolikai) dienų iki LTOK GA;
43.4. galutinė darbotvarkė išsiunčiama LTOK nariams ne vėliau kaip likus 10 (dešimt) dienų iki LTOK GA.

LTOK GA sesijai pirmininkauja LTOK Prezidentas. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių LTOK Prezidentas negali pirmininkauti sesijai, LTOK GA išrenka kitą asmenį.
Jeigu LTOK GA sesijoje nėra kvorumo, tai per 1 (vieną) mėnesį turi būti pakartotinai sušaukta LTOK GA, kuri turi teisę priimti nutarimus neįvykusios sesijos darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek sesijoje dalyvavo LTOK narių.
Sprendimų priėmimo tvarka:
46.1. LTOK GA sprendimus priima paprasta balsų dauguma, t.y. sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis); LTOK GA sprendimus gali priimti kai LTOK GA dalyvauja ne mažiau kaip ½ (viena antroji) LTOK narių;
46.2. LTOK GA sprendimus dėl konkrečios LTOK VK narių, LTOK Prezidento, LTOK Revizijos komisijos rinkimo tvarkos priima, kai už juos balsuoja daugiau nei ½ (viena antroji) LTOK GA dalyvaujančių narių;
46.3. LTOK Įstatų pakeitimai ir sprendimai dėl LTOK pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo gali būti priimti tik specialiai šiuo tikslu sušauktoje LTOK GA, kurioje turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 (du trečdaliai) LTOK narių. Sprendimai dėl LTOK Įstatų pakeitimo, LTOK pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo yra galiojantys, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 (du trečdaliai) sesijoje dalyvaujančių LTOK narių turinčių teisę balsuoti.

Generalinis sekretorius (arba, jam nesant, sesijai pirmininkaujančio asmens paskirtas LTOK VK arba GA narys) yra atsakingas už LTOK GA sesijų protokolavimą. Protokolas pateikiamas visiems nariams per 30 (trisdešimt) dienų nuo sesijos. Sesijų, kuriose vyko narių rinkimai arba jų pakeitimas, protokolų kopijos siunčiamos TOK.
Laikotarpiu tarp LTOK GA sesijų LTOK vadovauja kolegialus valdymo organas – LTOK VK.
LTOK VK sudaro 13 (trylika) narių ir TOK narys(-iai), jeigu tokių yra:
49.1. LTOK Prezidentas (ex officio);
49.2. 3 (trys) LTOK Viceprezidentai;
49.3. LTOK generalinis sekretorius;
49.4. Iždininkas;
49.5. kiti 7 (septyni) nariai.

TOK narys(-iai) Lietuvos Respublikoje (jeigu tokių yra) yra LTOK VK exofficio narys(-iai), turintis balsavimo teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

LTOK VK atstovaujama abiem lytims.

LTOK Prezidentas yra LTOK VK pirmininkas.
LTOK VK nariai renkami 4 (keturių) metų kadencijai, rinkiminėje LTOK GA sesijoje, kuri vyksta kas 4 (keturis) metus. Ne mažiau kaip 7 (septyni) LTOK VK nariai turi būti LOSF atstovai ir 1 (vienas) narys – olimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkų atstovas.
LTOK VK rinkimų tvarka:
52.1. LTOK GA sesijoje, vykstančioje prieš rinkiminę sesiją, LTOK GA išrenka nepriklausomą rinkimų komisiją, kuri yra atsakinga už viso rinkimų proceso (nuo kandidatų iškėlimo iki galutinių rezultatų paskelbimo) organizavimą, stebėseną ir vykdymą. Ši nepriklausoma rinkimų komisija sudaroma iš trijų (3) narių, įskaitant pirmininką. Nė vienas iš šių narių negali būti kandidatu LTOK VK rinkimuose. Jie privalo būti nepriklausomi ir neutralūs; jie negali turėti jokių interesų konflikto rinkimuose.
52.2. Kandidatus nepriklausomai rinkimų komisijai gali teikti bet kuris LTOK GA narys ne vėliau kaip prieš trisdešimt (30) dienų iki LTOK GA rinkiminės sesijos.
52.3. Nepriklausoma rinkimų komisija peržiūri iškeltas kandidatūras ir informuoja LTOK GA narius apie reikalavimus atitinkančių kandidatų vardus ir pavardes bei pateikia jiems trumpą informaciją apie kandidatus kartu su LTOK GA galutine darbotvarke ne vėliau kaip likus dešimt (10) dienų iki LTOK GA.
52.4. Rinkimai vyksta slaptu balsavimu.
52.5. Nepriklausoma rinkimų komisija paruošia permatomą balsavimo dėžę ir visus balsavimo biuletenius, kurie turi būti išdalinti LTOK GA nariams.
52.6. Nepriklausoma rinkimų komisija paaiškina rinkimų tvarką ir atsako į bet kokius klausimus prieš prasidedant rinkimų procedūrai.
52.7. Kai LTOK VK pakviečia visus dalyvaujančius narius balsuoti, rinkimų komisija atidaro balsavimo dėžę ir viešai suskaičiuoja balsus.
52.8. Rinkimai vyksta trimis etapais:

(i) LTOK Prezidento rinkimai;

(ii) LTOK Viceprezidentų, LTOK Generalinio sekretoriaus ir LTOK VK Iždininko rinkimai;

(iii) Visų kitų LTOK VK narių rinkimai.
52.9. Kandidatus į LTOK Prezidentus ne vėliau nei iki atitinkamos LTOK GA sesijos darbotvarkės tvirtinimo turi teisę siūlyti ne mažiau kaip 5 (penkių) LTOK narių grupės, kuriose mažiausiai 3 (trys) nariai turi būti iš LOSF.
52.10. Kandidatas į LTOK Prezidentus turi turėti ne mažesnį kaip 4 (ketverių) metų LTOK nario stažą arba būti LTOK nario atstovu, kuris buvo deleguotas ne mažiau kaip į 4 (keturias) eilines LTOK GA sesijas.
52.11. Kandidatus į LTOK Viceprezidentų, LTOK Generalinio sekretoriaus, Iždininko ir vieno LTOK VK nario postus iš pateiktų kandidatūrų siūlo naujai išrinktas LTOK Prezidentas.
52.12. Jeigu kandidatas yra tik 1 (vienas), jis laikomas išrinktu, kai už jį balsavo daugiau kaip pusė (50 % (penkiasdešimt procentų) + 1 (vienas)) dalyvaujančių LTOK GA narių. Jeigu kandidatų yra 2 (du) arba daugiau, po pirmo balsavimo išrinktu laikomas tas, kuris gavo daugiau kaip pusę LTOK GA sesijoje dalyvaujančių LTOK narių balsų. Kitu atveju 2 (antrame) balsavimo ture dalyvauja 2 (du) daugiausia balsų surinkę kandidatai ir išrinktu laikomas tas, kuris surenka paprastą balsų daugumą.
52.13. Nepriklausoma rinkimų komisija paskelbia rinkimų rezultatus ir nagrinėja bei priima sprendimą dėl bet kokio klausimo/prieštaravimo, kurį gali iškelti bet kuris narys prieš pasibaigiant LTOK GA rinkiminei sesijai.

LTOK VK funkcijos:
53.1. prižiūri, kad būtų laikomasi Olimpinės chartijos;
53.2. nustato LTOK Direktorato vidaus struktūrą, organizacinę schemą ir visas su veiklos organizavimu susijusias vidaus tvarkos taisykles, priima sprendimus steigti juridinius asmenis, priima sprendimus steigti LTOK filialus ir atstovybes, LTOK komisijas, darbo grupes bei tvirtina jų nuostatus;
53.3. nustato LTOK lėšų naudojimo tvarką, rengia metinę ataskaitą dėl šių lėšų panaudojimo;
53.4. pateikia LTOK GA sesijai metines veiklos ataskaitas ir finansinių ataskaitų rinkinius, taip pat siūlomus LTOK įstatų pakeitimus;
53.5. svarsto ir priima nutarimus dėl LTOK nario atsistatydinimo ar rotacijos, sporto šakų pripažinimo, narių įspėjimo arba narystės sustabdymo, siūlo LTOK GA sesijai spręsti LTOK nario arba LTOK garbės nario priėmimo arba pašalinimo klausimą;
53.6. nustato LTOK GA sesijų datas;
53.7. tvirtina LTOK narių priėmimo tvarką;
53.8. LTOK Prezidento siūlymu priima sprendimą dėl LTOK Direktorato generalinio direktoriaus paskyrimo ar atleidimo;
53.9. tvirtina LTOK narių pripažinimo tvarką;
53.10. vykdo kitas jam LTOK GA pavestas funkcijas.
LTOK VK susirenka ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Esant būtinybei, skubūs LTOK VK susirinkimai organizuojami Prezidento iniciatyva ir (ar) pareikalavus ne mažiau kaip vienam trečdaliui (1/3) LTOK VK narių. Susirinkimams pirmininkauja Prezidentas. Jeigu LTOK Prezidentas dėl kokių nors aplinkybių negali pirmininkauti sesijai, LTOK VK išrenka kitą LTOK VK narį susirinkimo pirmininku. LTOK VK susirinkimai sušaukiami pateikiant pranešimą, kuriame nurodyta susirinkimo data, laikas, vieta ir darbotvarkė, visiems LTOK VK nariams ne vėliau kaip prieš dvi (2) darbo dienas iki susirinkimo. LTOK VK susirinkimui reikalingas kvorumas yra ne mažiau kaip pusė LTOK VK narių. Sprendimai priimami dalyvaujančių LTOK VK narių paprastąja balsų dauguma. Esant lygiam balsų skaičiui, susirinkimo pirmininkas turi lemiamą balsą. Generalinis sekretorius (arba, jam nesant, susirinkimo pirmininko paskirtas LTOK VK narys) yra atsakingas už LTOK VK susirinkimų protokolavimą. Protokolas išsiunčiamas visiems nariams per dvi (2) darbo dienas nuo susirinkimo.
LTOK Prezidentas yra vienasmenis valdymo organas, kuris renkamas 4 (keturių) metų kadencijai.
LTOK Prezidento funkcijos:
56.1. vadovauja LTOK veiklai;
56.2. atstovauja LTOK Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėse organizacijose ir vykdo visas LTOK Įstatuose ir LTOK GA nutarimuose nustatytas funkcijas;
56.3. atstovauja LTOK teismuose ir arbitražuose, arba paveda tai atlikti tretiesiems asmenims;
56.4. tarp LTOK GA ir LTOK VK veikia ir priima sprendimus kasdieninės veiklos klausimais;
56.5. už savo veiklą atsiskaito LTOK VK ir GA.

LTOK Viceprezidentai (vienas iš jų) LTOK Prezidento pavedimu (jam išvykus ar susirgus, ar dėl kitų priežasčių negalint vykdyti pareigų) laikinai vykdo LTOK Prezidento pareigas, vadovauja pagrindinėms LTOK veiklos sritims, atstovauja LTOK Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėse organizacijose ir vykdo visas Įstatuose LTOK GA ir LTOK VK nutarimuose, LTOK prezidento suteiktuose įgaliojimuose nustatytas funkcijas.
Iždininkas kontroliuoja LTOK biudžeto sudarymą ir vykdymą, rengia LTOK finansinių ataskaitų rinkinį, teikia LTOK biudžeto projektus. LTOK Revizijos komisija yra kontrolės organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, renkami 4 (keturių) metų kadencijai ir veikia pagal LTOK GA patvirtintus LTOK Revizijos komisijos nuostatus.
LTOK Revizijos komisijos funkcijos:
59.1. tikrina LTOK ir jos valdymo organų veiklos teisėtumą;
59.2. tikrina LTOK ir jos valdymo organų veiklos tikslingumą;
59.3. esant poreikiui teikia LTOK Įstatų ir kitų LTOK vidaus teisės aktų komentarą;
59.4. vykdo kitą šiuose Įstatuose ir LTOK GA vidaus teisės aktuose numatytą veiklą.

Kandidatus į LTOK Revizijos komisiją turi teisę siūlyti ne mažiau kaip 5 (penkių) LTOK narių grupė.
LTOK Revizijos komisija pirmame posėdyje turi išsirinkti LTOK Revizijos komisijos pirmininką.
LTOK Revizijos komisija sprendimus gali priimti, kai dalyvauja ne mažiau kaip ½ (viena antroji) narių. Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau, kaip pusė dalyvaujančių narių.
Olimpinių klausimų taryba – LTOK organas, kuris išimtinai sprendžia klausimus susijusius su olimpinėmis žaidynėmis.
Olimpinių klausimų tarybos posėdis gali vykti LTOK GA sesijos metu. Posėdžiui pirmininkauja LTOK Prezidentas. Olimpinių klausimų tarybą sudaro visi LTOK VK nariai ir LOSF.

Sprendimus priima paprasta balsų dauguma, t.y. sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis).

V. Įstatai

LTOK įstatai turi visiškai atitikti Olimpinę chartiją ir ja nedviprasmiškai remtis. Jei kyla abejonių dėl LTOK įstatų interpretavimo ir Olimpinės chartijos, vadovaujamasi Olimpine chartija.
Apie bet kuriuos TOK patvirtintų LTOK įstatų pakeitimus privaloma pranešti TOK ir prašyti juos patvirtinti.
LTOK Įstatų pakeitimai ir sprendimai dėl LTOK pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo) gali būti priimti tik specialiai šiuo tikslu sušauktoje LTOK GA sesijoje, kurioje turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 (du trečdaliai) LTOK narių. Sprendimai dėl LTOK Įstatų pakeitimo, LTOK pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo yra galiojantys, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 (du trečdaliai) sesijoje dalyvaujančių LTOK narių. Nesant kvorumo, LTOK GA šaukiama dar kartą, ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų.

VI. Vėliava, emblema ir himnas

LTOK veikloje, taip pat ir olimpinėse žaidynėse naudojami LTOK pasirinkti vėliava, emblema ir himnas turi būti TOK vykdomojo komiteto patvirtinti.

VII. Olimpinės žaidynės

Lietuvos Respublikos sportininkams dalyvaujant olimpinėse žaidynėse, LTOK:
69.1. bendradarbiavimui tarp OŽOK ir LTOK palengvinti, paskiria atašė. Atašė veikia kaip tarpininkas tarp OŽOK ir LTOK ir padeda spręsti praktinius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su draudimu, kelionėmis ir apgyvendinimu. Atašė olimpinių žaidynių laikotarpiui akredituojamas kaip LTOK delegacijos narys;
69.2. LTOK VK skyrimu, skiria misijos vadovą, kuris olimpinių žaidynių metu už sportininkus, oficialius asmenis ir kitą LTOK komandos personalą. Be tų, LTOK jam skirtų pareigų, vadovas turi palaikyti ryšį su TOK, TSF ir OŽOK. Misijos vadovas gyvena olimpiniame kaimelyje, jis gali įeiti į medicinos, treniruočių ir varžybų vietas, taip pat į spaudos centrus ir olimpinės šeimos viešbutį;
69.3. paraiškas olimpinių žaidynių dalyviams registruoti. LTOK pateikia paraiškas tik gavęs LOSF rekomendacijas. Tuo atveju, jei LTOK jas patvirtina, paraiškos perduodamos OŽOK, kuris turi patvirtinti, kad jas gavo. LTOK turi patikrinti LOSF siūlomų paraiškų galiojimą ir pasirūpinti, kad niekas nebūtų nušalintas dėl rasinių, religinių arba politinių motyvų arba kitokių diskriminacijos formų;
69.4. į olimpines žaidynes turi siųsti aukšto lygmens tarptautinėms varžyboms tinkamai pasirengusius sportininkus. LOSF gali per savo TSF paduoti TOK vykdomajam komitetui apeliaciją dėl LTOK priimtų sprendimų paraiškų klausimu. Olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis sportininkas privalo vykdyti visus Olimpinės chartijos ir savo sporto šakos TSF nuostatas. Sportininkas turi būti tinkamai šios TSF atestuotas. Olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis sportininkas privalo laikytis visų Olimpinės chartijos ir jo sporto šakai vadovaujančios TF nuostatų, tai yra sąlyga norint dalyvauti olimpinėse žaidynėse. LTOK, teikiantis paraišką sportininkui registruoti, atsako už tai, kad dalyvis tikrai būtų susipažinęs su Olimpine chartija bei Pasaulio antidopingo kodeksu ir jų laikytųsi.
69.4.1. Kiekvienas olimpinių žaidynių dalyvis turi pasirašyti TOK Vykdomojo komiteto nustatytą pareiškimą.
69.4.2. LTOK taip pat turi pasirašyti pirmiau nurodytą pareiškimą, patvirtindamas ir garantuodamas, kad dalyvis supažindintas su visomis reikiamomis taisyklėmis, ir kad, TF’ai sutikus, NOK buvo įgaliotas atitinkamos nacionalinės sporto federacijos pasirašyti paraiškos blanką jos vardu.
69.4.3. registravimas negalios, jei nebus laikomasi išvardintų nuostatų.
69.4.4.jeigu delegacija, komanda ar atskiras asmuo, kurie buvo pagal visus reikalavimus įregistruoti, be TOK vykdomojo komiteto sutikimo yra atšaukiami, tai laikoma Olimpinės chartijos pažeidimu, dėl to vyks apklausa ir už tai gali grėsti įvairios priemonės arba sankcijos.

VIII. 71.5. Tarptautinis sporto Arbitražo teismas

Bet koks LTOK valdymo organų priimtas sprendimas, kaip išimtinė apeliacija, gali būti teikiamas CAS, kuris priims galutinį ginčo sprendimą, remdamasis CAS kodeksu. Terminas apeliacijai pateikti yra dvidešimt viena (21) diena nuo sprendimo, susijusio su apeliacija, priėmimo. Bet koks ginčas, kylantis dėl šių Įstatų taikymo, nagrinėjamas LTOK GA, kurios sprendimas apeliacine tvarka gali būti teikiamas CAS. Terminas apeliacijai pateikti yra dvidešimt viena (21) diena nuo sprendimo, susijusio su apeliacija, priėmimo.

IX. Olimpiniai simboliai

Visos teisės į olimpinį simbolį, vėliavą, devizą ir himną priklauso tik TOK, kuris gali imtis visų reikalingų priemonių, kad nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu juridiškai apgintų savo teises į olimpines žaidynes ir olimpinę nuosavybę.
Net ir tada, kai Lietuvos Respublikos įstatymai arba prekės ženklo registracija LTOK duoda teisę ginti olimpinį ženklą, LTOK su tuo susijusiomis teisėmis gali naudotis tik laikydamasis iš TOK gautų instrukcijų.
LTOK, gavęs TOK išankstinį sutikimą, gali naudoti olimpinį simbolį, vėliavą, devizą ir himną (kurie yra išskirtinė TOK nuosavybė)

tik ne pelno siekiančios savo veiklos ribose, su sąlyga, kad toks naudojimas tarnaus olimpinio judėjimo plėtotei ir nežemins jo orumo, laikantis Olimpinės chartijos. Visa olimpinė nuosavybė, įskaitant, bet neapsiribojant olimpiniu simboliu, vėliava, devizu, himnu, pavadinimais (įskaitant, bet ne tik „olimpinės žaidynės“ ir „Olimpiados žaidynės“), ženklais, emblemomis, ugnimi ir fakelu, ir visos teisės į bet kurią ar visą olimpinę nuosavybę, taip pat visos teisės ją naudoti priklauso išskirtinai TOK.LTOK yra atsakingas TOK už Olimpinės chartijos 7–14 taisyklių ir jų oficialaus išaiškinimo laikymąsi savo šalyje. LTOK turi imtis priemonių, kad būtų uždraustas bet koks šioms taisyklėms ar jų oficialiam išaiškinimui prieštaraujantis bet kokios olimpinės nuosavybės naudojimas. LTOK taip pat turi rūpintis apginti TOK olimpinę nuosavybę TOK naudai.

LTOK bet kada gali prašyti TOK pagalbos, kad teisiškai gintų olimpinę nuosavybę ir išsiaiškintų su trečiosiomis šalimis visus šiais klausimais iškilusius nesutarimus. TOK bet kada gali prašyti LTOK pagalbos, kad teisiškai gintų olimpinę nuosavybę ir išsiaiškintų su trečiosiomis šalimis visus šiais klausimais iškilusius nesutarimus.
LTOK olimpinė emblema turi būti registruota Lietuvos Respublikoje (t.y. juridiškai apsaugota). LTOK emblema turi būti registruota per 1 (vienerius) metus po TOK vykdomojo komiteto patvirtinimo, o šios registracijos įrodymas turi būti pateiktas TOK. TOK vykdomasis komitetas gali atšaukti emblemos patvirtinimą, jeigu LTOK nesiims visų reikiamų priemonių savo olimpinei emblemai apsaugoti ir apie tokią apsaugą nepraneš TOK. Joks gynimas, kurio imasi LTOK, neturi būti nukreiptas prieš TOK.
LTOK, norintis tiesiogiai arba netiesiogiai savo olimpinę emblemą naudoti reklamos, komercijos ar pelno tikslais, turi laikytis Olimpinės chartijos atitinkamų taisyklių oficialaus išaiškinimo ir rūpintis, kad jo laikytųsi trečiosios šalys.
LTOK olimpinės emblemos gali būti naudojamos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje; šios emblemos, taip pat visi kiti simboliai, emblemos, ženklai ar LTOK pavadinimai, kurie priskirtini olimpizmui, negali būti naudojami jokiais reklamos, komercijos ar pelno tikslais kitos šalies, kurioje veikia NOK be pastarojo išankstinio sutikimo.

X. LTOK nuosavybė ir lėšos

LTOK nuosavybės teise gali priklausyti kilnojamas ir nekilnojamas turtas, reikalingas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kuris gali būti įsigytas panaudojant LTOK priklausančius išteklius, taip pat dovanojimo ar kitokiu teisėtu būdu bei piniginės lėšos.
LTOK yra paramos gavėjas bei tiekėjas.
LTOK lėšas sudaro:
80.1. LTOK nario mokesčiai, kuriuos nustato LTOK GA, pasiūlius LTOK VK;
80.2. fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;
80.3. valstybės lėšos, skirtos pasirengti ir dalyvauti olimpinėse žaidynėse;
80.4. pajamos iš leidybinės veiklos ir įsteigtų juridinių asmenų bei renginių pelno;
80.5. lėšos, gaunamos iš TOK ir kitų organizacijų;
80.6. skolintos lėšos;
80.7. nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;
80.8. kitos teisėtai gautos lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant parama, pardavimo pajamomis, dividendais).

LTOK lėšos panaudojamos:
81.1. Lietuvos Respublikos sportininkų ir rinktinių rengimo ir dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir TOK globojamų regionų, žemynų arba pasaulio kompleksinėse sporto varžybose finansavimui;
81.2. visų programų, renginių skirtų olimpinei veiklai plėtoti, olimpinio sąjūdžio propagavimo programų finansavimui;
81.3. savos materialinės bazės, ūkinės veiklos vystymui, taip pat įstatymo numatytais atvejais ir nustatyta tvarka mokėti mokesčiams į valstybės biudžetą;
81.4. suvenyrų, atminimo medalių, diplomų ir kitos atributikos, literatūros bei sporto inventoriaus įsigijimui;
81.5. specialiųjų ir pereinamųjų prizų, taip pat piniginių premijų, stipendijų, pašalpų skyrimui;
81.6. darbuotojų darbo apmokėjimui, autorinės sutarties pagrindu mokamiems autoriniams atlyginimams bei ūkio išlaidoms.

Lėšų ir pajamų naudojimą ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per metus tikrina LTOK Revizijos komisija, su tikrinimo aktais supažindina LTOK prezidentą, LTOK VK ir pateikia tvirtinti LTOK GA.
Patvirtinto biudžeto ribose, vadovaujantis LTOK VK nutarimais, finansinius dokumentus pasirašo: (i) LTOK generalinis direktorius arba /ir (ii) iždininkas, arba (iii)LTOK direktorato vyriausiasis finansininkas.

XI. LTOK atsakomybė

LTOK atsako už savo prievoles visu savo turtu.
LTOK neatsako už savo narių prievoles, o nariai neatsako už LTOK prievoles.
LTOK, padaręs žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, privalo ją atlyginti savo turtu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Priėmus sprendimą nutraukti LTOK veiklą, jo turtas, likęs įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visų LTOK kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, panaudojamas pagal LTOK GA nutarimą ir/ar teismo sprendimą, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir suderinus su TOK.

XII. LTOK informacijos pateikimas ir skelbimas

Dokumentų ir kitos informacijos apie LTOK veiklą pateikimo nariams tvarka yra tvirtinama LTOK VK nutarimu.
LTOK oficialūs pranešimai ir skelbimai, kuriuose yra talpinama vieša oficiali informacija, yra skelbiami dienraštyje „Lietuvos rytas“ / VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ (pasirinkti vieną) bei LTOK internetiniame tinklapyje: ltok.lt.

XIII. LTOK direktoratas

LTOK įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, einamajai veiklai užtikrinti, LTOK organus aptarnauti veikia LTOK Direktoratas, kurio darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų skaičių, jų funkcijas ir atlyginimus nustato LTOK VK. LTOK Direktoratas yra pavaldus LTOK VK . LTOK Direktoratui vadovauja LTOK Direktorato Generalinis direktorius. LTOK Direktorato Generalinis direktorius tuo pačiu metu gali būti ir LTOK Generaliniu sekretoriumi, einančiu savo pareigas visuomeniniais pagrindais.
Su LTOK Direktorato darbuotojais įstatymų nustatyta tvarka sudaromos darbo sutartys, kurias pasirašo LTOK Prezidentas arba įgalioja tai padaryti kitą asmenį.
Asmenys, dirbantys LTOK pagal darbo sutartį, turi teisę į socialinį draudimą bei kitas teises ir garantijas, kurios įstatymų nustatytos asmenims, dirbantiems valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Šiems tikslams LTOK į valstybinį socialinio draudimo fondą iš savo pajamų moka tokias pat įmokas, kaip ir valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos.

XIV. LTOK filialų ir kitų padalinių steigimas

LTOK turi teisę steigti filialus ar kitus padalinius.
LTOK filialas ar kitas padalinys steigiami arba likviduojami LTOK VK nutarimu ir veikia pagal LTOK VK patvirtintus nuostatus.

Įstatai pasirašyti du tūkstančiai šešioliktųjų metų sausio mėnesio dvidešimt aštuntą dieną, Vilniuje.

LTOK ĮSTATAI