Šeštadienį keturi Lietuvos biatlonininkai startavo Pekino olimpinių žaidynių 10 km sprinte. Po jų paaiškėjo, kad sekmadienį į Nacionalinio biatlono centro trasą Džangdziakou sugrįš tik Vytautas Strolia – jis pateko tarp 60 greičiausiųjų ir dalyvaus 12,5 km persekiojimo lenktynėse.

Po kartą abiejuose šaudymo ruožuose suklydęs V.Strolia suko du 150 m ilgio baudos ratus užėmė 43 vietą tarp 94 dalyvių. Nuo auksą iškovojusio norvego Johanneso Thigneso Boe (25 min. 4 sek.; 1 baudos ratas) lietuvis atsiliko 2 min. 22 sek. Praėjus būtent tiek laiko po sprinto čempiono starto Lietuvos rinktinės lyderis pajudės į persekiojimo lenktynių trasą.

Kiti trys Lietuvos biatlonininkai liko už 60-tuko ribos: Karolis Dombrovskis užėmė 73 vietą (1 netaiklus šūvis; atsiliko 3 min. 10,8 sek.), Tomas Kaukėnas – 80 (2; 3 min. 2,75 sek.), Linas Banys – 90 (3; 4 min. 5,4 sek.).

Naujienas apie žaidynes ir Lietuvių tvarkaraštį rasite čia

Pekino žaidynių asmeninėse lenktynėse vasario 8 d. 21 vietą užėmęs ir geriausią olimpinį karjeros rezultatą pasiekęs V.Strolia ir po sprinto lenktynių nebuvo patenkintas savo pasirodymu.

„Daug visko susidėjo į krūvą. Pradedant šaudykla, slidžių darbu ir savijauta. Iš pradžių viskas atrodė normaliai. Bet išvažiavęs į antrą ratą supratau, kad šiandien bus labai sunku. Kai leidausi į paskutinę pakalnę, galvojau, kaip išsilaikyti ant kojų. Dar ir dabar negaliu atsigauti. Kol kas su šiais kalnais nesusidraugauju. Bet rytoj bus nauja diena, nauja galimybė“, – po finišo apie 1700 m virš jūros lygio esančiame Nacionaliniame biatlono centre sakė anykštėnas.

Paklaustas, ką daryti, kad spėtų atsigauti iki rytojus lenktynių, V.Strolia pusiau juokais tarė: „Važiuoti greičiau atsigulti.“ Bet po pokalbio su žurnalistais drauge su T.Kaukėnu dar stojo ant slidžių ir iššliuožė į trasą prasivažinėti.

O koks gali būti persekiojimo lenktynių sėkmės receptas? „Kaip mūsų treneris sako – greitai šliuožti ir taikliai šaudyti. Paprasta“, – šyptelėjo V.Strolia.

Vos vienas netaiklus šūvis bilietą į persekiojimo lenktynes kainavo K.Dombrovskiui. Devynis iš eilės taikinius užvertusiam sportininkui ranka sudrebėjo per dešimtą šūvį.

„Dariau savo darbą nuo pirmo šūvio gulint iki paskutinio stovint. Gal kiek paskubėjau. Bet jaučiausi užtikrintai, todėl ir šoviau. O kad nepataikiau, tai visko būna“, – apie vienintelę klaidą kalbėjo žaidynių debiutantas.  

Dar starto išvakarėse nebuvo aišku, ar K.Dombrovskis iš viso startuos sprinte, nes porą dienų jam teko kovoti su peršalimu. Galiausiai treneris Sergejus Sakalovskis ir gydytojas Igoris Gorobecas po pokalbio su atletu nusprendė, kad sportininkas gali mėginti jėgas trasoje.

„Dirbau iki paskutinio metro. Nepasakysiu, kad miriau trasoje, kankinausi beviltiškai. Taip nebuvo. Ir dar pakankamai gerai pavyko šaudymas. Bet kojomis atsilikau daug. Manau, tas atkritimas turėjo įtakos. Žiūrint į praėjusio ir šio sezono statistiką, čia rodomas greitis yra ne mano. Ką padarysi. Gyvenime būna ir pakilimų, ir nuolydžių. Sunku atspėti, kada pataikysi ant kurio. Deja, bet šis laikotarpis yra ne mano. Labai sunku taip pripažinti tai, kai atiduoda tiek daug laiko, įdėta daug darbo begalybėje treniruočių, išlieta daugybė prakaito tikrai ne tokiems rezultatams aš čia atvažiavau“, – po finišo sakė K.Dombrovskis.

Nusivylimo savo pasirodymu neslėpė T.Kaukėnas, kuriam priklauso geriausias rezultatas nepriklausomos Lietuvos biatlono istorijoje – Pjongčange užimta 13 vieta persekiojimo lenktynėse.

„Tragiška diena, tragiška savijauta, slidės labai prastai slydo. Tik užsidėjęs slides pajutau, kad kažkas bus negerai. Būna, kad slidžių ruošėjai nepataiko. Šiandien taip ir nutiko. Gaila, kad šiose olimpinėse žaidynėse nepavyko išspausti nieko gero asmeninėse varžybose. Visko būna. Jei prieš tai galėdavau pasidžiaugti ir savijauta, ir geromis slidėmis, tai šiandien viskas priešingai. Tai man tragiškiausios olimpinės žaidynės. Nesu dar toks senas, gal dar teks atvažiuoti į dar vienas olimpines žaidynes ir vėl bandyti. Nors jau šiose žaidynėse norėjosi dėti tašką. Bet gaila, kad nepavyko ir reiks dar gal ketverius metus ruoštis“, – teigė T.Kaukėnas.

Jis šį sezoną treniravosi ne kartu su pagrindine komanda, bet dirbo su anksčiau Lietuvos rinktinę treniravusiu latviu Ilmaru Briciu. Paklaustas, ar po šio sezono kas nors keisis jo pratybų procese, T.Kaukėnas prisipažino: „Prieš porą dienų apie tai galvojau. Kol kas jokių idėjų neturiu. Esu labai daug visko išbandęs sporte. Rengiausi labai aukštai, galvojau, kad tai padės, bet neįvyko taip, kaip tikėjausi. Reiks pavasarį pailsėti, paieškoti, pabendrauti su naujais žmonėmis, paskaityti kažką paieškoti idėjų, nes būtent jos varo į priekį, suteikia energijos.“

Olimpinėse žaidynėse debiutuojantis L.Banys po finišo ištarė: „Liūdna“. Anot sportininko, jis neįstengė atgauti jėgų po asmeninių lenktynių: „Slidžių tikrai nekaltinčiau, viskas buvo neblogai. Labiau nuvylė savijauta. Buvo pakankamai laiko. Reikia pamiršti šią dieną ir ruoštis estafečių varžyboms.

Nežinau, kodėl šaudykloje taip gavosi. Neskubėjau, dariau viską kaip visada, be jokių neapgalvotų veiksmų. Bet sprintui trys baudos ratai yra labai daug. Ir su tiek baudų galvoti apie persekiojimo neįmanoma. Dabar reikia pailsėti atsigauti, viską apgalvoti ir nusiteikti maksimaliai kovai.“

Vasario 15 d. visi keturi Lietuvos biatlonininkai startuos estafetėje 4×7,5 km.

„Tikiuosi, kad visi pailsėsime, apsiraminsime ir gal ką nors įdomaus mūsų šaliai nuveiksime. Gal pavyks užimti gerą  vietą. Kas benutiktų, mes niekada neprarandame vilties. Visąlaik žiūrime pozityviai, kad rytoj bus geriau – geresnė savijauta, geresnis šaudymas, geresnės slidės“, – ryžto neprarado T.Kaukėnas.