2012 m. liepos 27 – rugpjūčio 12 d. Londone vykusios vasaros olimpinės žaidynės buvo tokios pat sėkmingos Lietuvai, kaip ir 2000-aisiais Sidnėjuje. Mūsų sportininkai iškovojo po du aukso bei po tris bronzos medalius. Tiesa, viena Londono bronza į mūsų šalį atkeliavo tik 2018-aisiais.
Londono olimpinės žaidynės Lietuvai buvo auksu pradėtos ir auksu užbaigtos. Pirmąjį aukso medalį iškovojo plaukikė Rūta Meilutytė, o paskutinę žaidynių dieną čempione tapo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Bronzos apdovanojimus pelnė boksininkas Evaldas Petrauskas ir imtynininkas Aleksandras Kazakevičius. Na, o Austros Skujytės bronza savo tikrąją savininkę surado po šešerių klajonių metų.
Prisiminkime, kaip buvo iškovoti medaliai Londone.
Pratęstas prezidentės vizitas
100 m atrankos plaukimo krūtine rungtyje R.Meilutytės rezultatas 1 min. 5,56 sek. – Lietuvos rekordas. Jai pačiai priklausiusį ankstesnį penkiolikmetė pagerino 1,74 sek. Pusfinalyje Rūta sugaišo 1 min. 5,21 sek. ir pasiekė ne tik Lietuvos, bet ir Europos rekordą. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, atvykusi į Londoną dalyvauti žaidynių atidaryme, susitikti su olimpiečiais ir stebėti pirmąsias varžybas, po stulbinamo R.Meilutytės pasirodymo pusfinalyje pakeitė planus ir parai pratęsė vizitą Londone.
Plaukimo baseine tą vakarą buvo ažiotažas. Tokio susidomėjimo priežastis – 100 m krūtine plauksianti penkiolikmetė lietuvė, į finalą patekusi su geriausiu laiku. Plaukikės jau ant bokštelių. Ilgokai nesigirdi teisėjo leidimo plaukti. Neišlaiko vienos amerikietės nervai ir ji pliumpteli į vandenį. Klaidingas startas. Pagaliau tikras startas. Ir auksinis finišas. Rūtos laikas – 1 min. 5,47 sek.
„Ne veltui pasilikau, – džiūgavo D.Grybauskaitė. – Tai vertėjo pamatyti!“ Kai treneris Jonas Ruddas pažadėjo prezidentei po apdovanojimo atvesti Rūtą pasišnekėti, ji sutiko palaukti. Paskui paaiškėjo, kad čempionė jau dopingo kontrolėje. „Aš neskubu“, – tarė prezidentė.
Ilgiau nei po valandos pasirodė laiminga, bet nedrąsi čempionė ir pateko į prezidentės glėbį. Šalies vadovė bene pirmoji, be savininkės, žinoma, laikė Rūtos aukso medalį. Šį apdovanojimą pirmosiomis dienomis čempionė saugojo kaip savo akį, net miegojo tą naktį su sportiniu kostiumu, kad jo kelnių kišenėje saugiai jaustų medalį.
Po šių žaidynių Rūta tapo tikra žvaigžde. Ji nugalėjo pasaulio ir Europos čempionatuose, gerino rekordus. Bet po nelabai sėkmingai susiklosčiusių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sportininkė nutarė padaryti kelių mėnesių pertrauką. 2018-aisiais ji iškovojo sidabro medalius Europos ir pasaulio (25 m baseine) čempionatuose. Ir vėl, jau ilgesniam laikui, pradingo iš pirmųjų laikraščių puslapių. Šiemet, pailsėjusi nuo varžybų, nuo sirgalių ir žiniasklaidos, Rūta su trenksmu sugrįžo. Pasaulio čempionate Budapešte ji iškovojo aukso medalį plaukdama 50 m krūtine, o dvigubai ilgesnėje distancijoje finišavo trečia. Matėme, kad niekur nedingo jos žaibiška starto reakcija bei talentas plaukti.
Arbitrų tūpsnis AIBA vadovui
E.Petrausko žvaigždutė sužibo 2010-aisiais: tada aštuoniolikmetis tapo pasaulio jaunimo bokso vicečempionu, o pirmosiose pasaulio jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre pelnė aukso medalį.
Greitai paaiškėjo, kad suaugusiųjų boksas skiriasi nuo jaunimo. 2011 m. pasaulio čempionate E.Petrauskas olimpinio kelialapio neiškovojo. Bet tada dar Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos abiturientas pasinaudojo paskutine galimybe ir pelnė kelialapį į Londoną atrankos turnyre Turkijoje.
Pirmoje svorio kategorijos iki 60 kg dvikovoje E.Petrauskas Londono ringe nugalėjo Europos vicečempioną vengrą Miklosą Vargą. Olimpinio kaimelio gyventojai matė, kaip mūsų devyniolikmetis boksininkas prieš pirmąjį sportininkų svėrimą badavo, kaitinant 30 laipsnių karščiui lakstė žiemiškai apsirengęs. Per tris dienas, kad tiktų savo svorio kategorijai, jis numetė daugiau nei 6 kg. Po sėkmingo svėrimo – tiesiu taikymu į valgyklą, kurioje ilgokai užsibuvo.
Turnyro aštuntfinalyje Evaldas įveikė turką Fatihą Kelesą, o ketvirtfinalyje nugalėjo 2009 m. pasaulio čempioną Domenicą Valentiną iš Italijos ir mažų mažiausiai užsitikrino bronzos medalį. Ir pusfinalio varžovą – boksininką iš Pietų Korėjos 27-erių Haną Soon-Chulą, mūsiškio trenerio Vladimiro Bajevo nuomone, jo auklėtinis gali įveikti.
Ne tik gamtoje, bet ir bokse dar dažnai galioja patarlė, kad prieš vėją nepapūsi. Taip trumpai būtų galima įvertinti E.Petrausko kovą pusfinalyje. Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) vykdomasis direktorius – korėjietis, AIBA prezidentas Chingas Kuo gyvena Taivane, bet ir jis korėjietis. Jiedu parenka teisėjus.
Korėjietis H.Soon-Chulas – aukštas (178 cm) ir patyręs 28 metų boksininkas. Pirmame raunde vyko lygi kova. Mūsiškis vaikėsi varžovą po ringą, bet Evaldo smūgiai neretai skrodė orą. Teisėjai įžvelgė korėjiečio pranašumą – 5:4. Panašus vaizdas ir antrame raunde. Tik ringo teisėjas vis dažniau korėjiečiui grasė pirštu už draudžiamus veiksmus, bet neįspėjo. Šoniniai arbitrai vėl įžiūrėjo nežymią lietuvio varžovo persvarą – 6:5.
Lemiamas raundas. Evaldas ėmė spausti varžovą. Nuaidi gongas. Nebūnant pranašu atrodė, kad viską lems minimali korėjiečio persvara, įgyta per pirmuosius du raundus. Kai švieslentėje užsidegė galutiniai skaičiai 18:13 korėjiečio naudai, sirgaliai ėmė švilpti. Kai E.Petrauskas ėjo pro žiūrovus, šie atsistoję plojo lietuviui.
Kai Evaldui teikė olimpinį bronzos medalį, salė plojo garsiau nei korėjiečiui, pelniusiam sidabrą. Finale jo nebeištraukė ir teisėjai, nes buvo akivaizdi Ukrainos boksininko Vasilijaus Lomačenkos persvara.
Daugiau skambių pergalių E.Petrauskas neiškovojo. Po ketverių metų jis dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, tačiau ten taškais pralaimėjo pirmąją kovą boksininkui iš Indijos.
Matė viena akimi
Sėkmingai varžybos prasidėjo mūsų šalies graikų-romėnų imtynininkui Aleksandrui Kazakevičiui, kovojusiam su svorio kategorijos iki 74 kg varžovais. Pirmame rate jis buvo laisvas. Antrame susitiko su Peteriu Bacsiu iš Vengrijos. Nors varžovas – buvęs Europos čempionas, vilnietis jį nugalėjo įtikinamai. Bet pirmoje kovoje vengras mūsiškiui stipriai stuktelėjo galva į antakį. Akis smarkiai aptino.
Kitą varžovą – švedą Robertą Rosengreną mūsiškis nugalėjo 3:1. Ši pergalė atvėrė kelią į pusfinalį.
Pusfinalyje Aleksandras pralaimėjo pasaulio čempionui iš Rusijos Romanui Vlasovui. Ši nesėkmė užvėrė vartus į finalą, bet paliko šansą laimėti bronzos apdovanojimą. Ta galimybe Aleksandras didvyriškai pasinaudojo. 26 metų Lietuvos imtynininkas užtikrintai nugalėjo daną Marką Overgaardą Madseną ir iškovojo olimpinį bronzos medalį, nors kovėsi praktiškai matydamas tik viena akimi.
Praleidęs beveik pusantros valandos dopingo kontrolėje, A.Kazakevičius apie 23 val. grįžo į olimpinį kaimelį. Ir tiesiu taikymu, Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojo Daliaus Barkausko ir trenerio Ruslano Vartanovo lydimas, nukeliavo į polikliniką. Ten pats D.Barkauskas, stebint ir vietiniams medikams, atliko minimalią invaziją į viršutinį imtynininko akies voką. Visos medicininės procedūros tęsėsi apie 40 min.
„Ar labai skaudėjo?“ – paklausiau. „Ne, – atsakė. – Bet tokių procedūrų prisibijau.“
Kitą rytą jam vėl teko eiti su D.Barkausku į polikliniką. Kol sportininkas gulėjo ant medicininės lovos, R.Vartanovas pasakojo: „Labai valingas atletas. Prieš žaidynes per kelias dienas numetė apie 8 kg svorio. Kovėsi kaip liūtas. Prieš dešimt dienų internete pamatė mašiną, kainuojančią apie 40 tūkstančių litų. Girdžiu: norėčiau tokios. Aš jam atsakiau: laimėsi medalį ir nusipirksi, o gal dovanų iš LTOK gausi? Dabar galės įgyvendinti svajonę.“
Ar nebuvo baimės, kad teisėjai gali neleisti imtis su tokia akimi? „Nebuvo, nes antakis neprakirstas. Tik didelė kraujosruva. Aš su adatėle ją pradūriau, bet su tokia plona adata negalėjau ištraukti sukrešėjusio kraujo. Todėl tik pleistrais kėliau antakį į viršų, kad Aleksandras geriau matytų“, – paaiškino D.Barkauskas.
„Per paskutinę kovą ta akimi praktiškai nieko nemačiau“, – sakė imtynininkas.
Po Londono žaidynių Aleksandras dar laimėjo kelis tarptautinius turnyrus, tačiau iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro žaidynes sutrukdė trauma. Dabar A.Kazakevičius sėkmingai dirba treneriu.
Auksinis žaidynių finišas
Paskutinę žaidynių dieną varžybas pradėjo šiuolaikinės penkiakovės meistrės L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Gintarė Venčkauskaitė.
Pirmoji rungtis – fechtavimas. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė laimėjo 23 kovas, pralaimėjo 12 ir surinkusi 952 taškus užėmė trečią vietą. Penkiakovininkių 200 m plaukimo varžybose ji nuotolį įveikė per 2 min. 18,67 sek., pelnė 1136 taškus. Po dviejų rungčių Laura žengė ketvirta.
Jojimą penkiakovininkai vadina loterija. Nežinai, kokį žirgą lems burtai, kokios nuotaikos tą dieną ir tą valandą bus gyvūnas.
Laurai teko žirgas All Rise. Su juo pirma jojo vengrė. Nesėkmingai – distancijos pabaigoje žirgas net bandė numesti raitelę. Bet gal ten buvo sportininkės klaidos? Šiaip žirgas atrodė ramus, šoklus.
Laura jojo pagirtinai, numetė tik vieną kliūtį. Štai ką, jau tapusi olimpine čempione, ji pasakojo: „Prieš paskutinę kliūtį žirgas bandė ožiuotis. Aš mintyse jam sakiau: nesustok, tu privalai šokti, aš tau nenusileisiu. Ir įveikėm tą kliūtį!“
O paskui, įveikus trasą ir atsisveikinus su žiūrovais, dar buvo mažas rodeo. Prie išėjimo All Rise peršoko per apsauginę tvorą. Netoliese buvusi jo šeimininkė ėmė šaukti Laurai: „Ką darai!?“ Ji pamanė, kad čia sportininkė publikai cirkus krečia. Bet pats žirgas sumanė taip pasirodymą užbaigti.
Prieš bėgimą ir šaudymą Laura pirmavo drauge su brazile Yane Marques. Tik 2 sek. nuo jų atsiliko prancūzė Amelie Caze. Ketvirta po 8 sek. išbėgo pajėgi britė Samantha Murray. G.Venčkauskaitė startavo 25-ta.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė startavo drauge su brazile. Po pirmosios ugnies linijos Laura atsiliko, bet neilgai. Antrą kartą į šaudyklą ji atbėgo pirma. Vėliau, jau iki pat 3 km distancijos finišo, nekilo abejonių, kas laimės. Prieš finišą Laura buvo nutolusi nuo artimiausios persekiotojos per 100 metrų. Beveik 20 tūkst. žiūrovų matė, kaip ji, iškėlusi į viršų rankas, artėjo prie finišo juostos. Antra – brazilė, trečia finišavo britė. Pagirtinai žaidynėse pasirodė ir G.Venčkauskaitė, bėgimo ir šaudymo rungtyje likusi antra. Galutinėje įskaitoje ji užėmė dvyliktą vietą.
Po dopingo kontrolės į olimpinį kaimelį Laura sugrįžo prieš pat 22 val. Nespėjo į žaidynių uždarymo ceremoniją. Buvo labai pavargusi. „Aš šiandien nuo šešių ryto ant kojų“, – teištarė.
Dar spėjau paklausti, ką jai sakė telefonu paskambinęs vyras Andrejus Zadneprovskis. „Daug gražių žodžių pasakė, visų neatsimenu, – prasitarė. – Tikrai sakė, kad esu šaunuolė.“
Po Londono žaidynių Laura dar tapo pasaulio, Europos čempione. Tačiau Rio de Žaneiro žaidynėse jai nepavyko suvaldyti įnoringo žirgo ir baigti jojimo rungties. Su kaupu Laura atsigriebė Tokijo žaidynėse 2021-aisiais, kai laimėjo sidabro medalį – vienintelį apdovanojimą Lietuvai.
Sportininkė tęsia treniruotes ir, pasak jos sutuoktinio bei trenerio A.Zadneprovskio, ramiai rengiasi 2024-ųjų Paryžiaus žaidynėms.
Tiesos triumfas
Londone laukėme A.Skujytės medalio lengvosios atletikos septynkovės varžybose. Juoba pirmąją varžybų dieną kartu pasiektu su asmeniniu rekordu (192 cm) ji laimėjo šuolių į aukštį varžybas ir pagerino septynkovės rutulio stūmimo rungties pasaulio rekordą – 17 m 31 cm. Po pirmosios dienos Austra buvo antra ir jau ramiai mąstė apie pasirengimą rytojaus startams. Staiga netikėta žinia: ją vienintelę iš visų septynkovininkių kviečia į dopingo kontrolę. Buvo sugaišta daug brangaus laiko, kurį buvo galima skirti medicinos procedūroms, sportininkė laiku nepavalgė vakarienės, nespėjo žmoniškai pailsėti.
Dabar jau drąsiai galima teigti, kad Austrą iš ritmo išmušė nelaukta dopingo kontrolė. Keisčiausia, kad mūsiškė su visomis prizininkėmis į dopingo kontrolę buvo pakviesta ir antrą sykį.
Nors pakankamai dopingo kontrolierių išvarginta, vis dėlto Austra po šešių rungčių dar buvo antra. Liko 800 m bėgimas – A.Skujytei pati sunkiausia rungtis. Viena sekundė – 10 taškų, taigi daug atsilikti nuo persekiotojų negalima. Austra atidavė visas jėgas, bet varžovės buvo greitesnės.
Čempione tapo britų numylėtinė Jessica Ennis, surinkusi 6955 taškus. Stadione buvo paskelbta, kad sidabro medalį iškovojo rusė Tatjana Černova (6628 taškai), o bronzą ukrainietė Liudmila Josypenko (6618). Pasiekusi asmeninį rekordą – 6599 taškus Austra liko ketvirta, nuo ukrainietės ją skyrė 19 taškų. Bėgimo terminais, vos dvi sekundės arba penki centimetrai šokant į tolį, pusmetris metant ietį. Vėliau, patenkinus Vokietijos protestą, rezultatai buvo perskaičiuoti: į antrą vietą pakilo vokietė Lilli Schwarzkopf – 6649 taškai, trečia liko T.Černova, ketvirta L.Josypenko, o A.Skujytė smuktelėjo į penktą vietą. Vokietė trumpam buvo diskvalifikuota už tai, kad bėgdama 800 m užmynė ant tako linijos. Peržiūrėjus vaizdo įrašus paaiškėjo, kad vokietės kulnas buvo virš linijos, bet ore.
„Man atrodo, dar bus permainų toje turnyrinėje lentelėje“, – tada pranašiškai pasakė D.Barkauskas. Ir tikrai: rusė bei ukrainietė vėliau įsivėlė į dopingo skandalus ir buvo diskvalifikuotos. Bronzos medalis atkeliavo iki lietuvės. Jis A.Skujytei buvo įteiktas 2018-ųjų gruodį per geriausių „LTeam“ metų sportininkų apdovanojimų ceremoniją. Žiūrovai plojo atsistoję, o medalį įteikė premjeras Saulius Skvernelis ir LTOK prezidentė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. Austros garbei skambėjo Lietuvos himnas, kurį atliko garsi solistė Nomeda Kazlaus.
Dabar A.Skujytė sėkmingai treniruoja jaunuosius lengvaatlečius.
***
Neteko sidabro
Londono olimpinės žaidynės galėjo būti sėkmingiausios Lietuvos sporto istorijoje, tačiau vieną medalį teko grąžinti.
2019 m. birželio 12 d., praėjus beveik septyneriems metams nuo žaidynių, Tarptautinis olimpinis komitetas pranešė, kad vienviečių kanojų 200 m distancijos varžybose Londone antrą vietą užėmęs Jevgenijus Šuklinas dėl draudžiamo preparato vartojimo netenka olimpinių žaidynių sidabro medalio.
Kanojininką įklampinęs dehidrochlormetiltestosteronas yra anabolinio steroido metandienono derivatas (išvestinis cheminis darinys). Jis sportininko mėginyje rastas atlikus retrospektyvinį testą.
Retrospektyviniai mėginių testai reguliariai daromi nuo 2004 m. Atėnų žaidynių. Pakartotinius olimpinėse žaidynėse paimtų dopingo mėginių tyrimus atlieka Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) akredituota laboratorija Lozanoje (Šveicarija). Čia saugomi tūkstančiai užšaldytų senų mėginių, kuriuos antidopingo taisyklės leidžia tikrinti pažangesniais metodais dešimt metų. Suėjus numatytam saugojimui terminui buteliukai su šlapimo ar kraujo pavyzdžiais sunaikinami.