Viktorijos Senkutės bronzinio finišo įkvėpta Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinė Paryžiuje pasitinka lemiamų kovų metą. Jau per artimiausias dvi paras paaiškės, ar iš debiutinių olimpinių žaidynių lietuviams pavyks parsivežti medalius.

Po šešerių rungtynių lietuviai turi 3 pergales ir tiek pat pralaimėjimų. Toks rezultatas mūsiškiams kol kas reiškia ketvirtąją vietą turnyro lentelėje, nors per paskutinę grupės etapo dieną Lietuva teoriškai gali tiek pakilti į antrąją vietą ir išvengti ketvirtfinalio, tiek nukristi į septintąją poziciją, kuri reikštų olimpinės misijos pabaigą jau sekmadienį.

19.35 val. laukia Lietuvos dvikova su kol kas mūsiškiams neįkandama Serbijos rinktine. Iškart po to Nyderlandai susikaus su JAV ir paaiškės galutinis aštuntuko išsidėstymas grupės etape, nulemsiantis atkrintamųjų medį.

Jei lietuviai liks 3-6 vietose, dar šįvakar, 22.30 val. arba 23.05 val., dėl vietos geriausiųjų ketverte ir galimybės ranka pasiekti olimpinius medalius teks grumtis ketvirtfinalio etape. Olimpinio trijulių krepšinio turnyro finišas – abu pusfinaliai, auksinis ir bronzinis finalai – vyks pirmadienį.

Kol Lietuvos aistruoliai su nekantrumu laukia kol kas svarbiausio krepšininkų išbandymo, pateikiame šūsnį 3x3 rinktinės įspūdžių komandos vadovo Pauliaus Streikaus dienoraščio įraše: „Įsikūrėme sklandžiai dėka olimpinės misijos vadovų – Agnės Vanagienės ir Einiaus Petkaus. Jie paruošė visą Lietuvai skirtą namą, savotišką olimpinę ambasadą. Gyvename visiškai šeimos atmosferoje, naudojamės bendromis patalpomis.

Atvykome likus penkioms dienoms iki starto. Pasiskaičiavome, kad taip bus nei per anksti, nei per vėlai – pačiu laiku. Olimpinis kaimelis didelis, įspūdžių daug, tad norėjosi, kad viskas susigulėtų per porą trejetą dienų ir treniruočių procesą pradėjome vos atvykę.

Kaimelis mums jau tapo namais, nebestebina prasilenkimas su absoliučiomis sporto pasaulio įžymybėmis ar net legendomis. Ne sykį sutikome Pau Gasolį, o man labiausiai pastebimi teniso žaidėjai – Aleksandras Zverevas, Maria Sakkari, įspūdingiausia buvo pamatyti ir nusifotografuoti su Serena Williams. Vyrukai buvo paprašyti apsikeisti delegacijų ženkleliais su Andy Murray‘umi. Yra tradicija keistis ženkleliais, žmonės varžosi, kas surinks daugiau įvairesnių ženklelių iš egzotiškų šalių.

Smagu matyti aukščiausio lygio sportininkus, gyvenančius tokiomis pat paprastomis sąlygomis, kaip ir mes – ant kartoninių lovų, kurios daugiau triukšmo ir diskusijų kelia tiems, kurie ant jų nėra gulėję ar matę.

Viskas čia paprasta, bet patogu, nieko netrūksta. Turime dvi valgyklas, kuriose galima rasti įvairiausio maisto. Keliauti į treniruotes ir iš jų, po olimpinį kaimelį, galima įvairiu transportu – autobusais, dviračiais, elektrinėmis mašinomis. Yra didžiulė sporto salė, kurioje vienu metu gali sportuoti iki poros šimtų žmonių. Jei norisi socializacijos, galima bendrauti su visais kitų šalių atletais.

Didžioji mūsų arena talpina apie 6 tūkstančius žmonių. Tai – įspūdinga ir neabejotinai didžiausia arena, kurioje tekę žaisti mūsų sportininkams. Turėjome atvirą treniruotę likus dviem dienoms ir pusė tribūnų buvo pripildyta. Turėjome prisistatymą, pranešėjai užvedė visus skanduoti „Lietuva! Lietuva!” ir tai vyrams buvo įspūdingas momentas bei susipažinimas su olimpine atmosfera.

Socialinių tinklų ištrynimo idėja atėjo likus porai dienų iki išvykimo, mąstant, kaip dar labiau mobilizuoti ir priversti vyrukus susikaupti, tuo pačiu pasimėgauti visa švente, apie kurią svajoja viso pasaulio sportininkai. Tas tikrai padeda, nes vyrai daugiau laiko praleidžia kartu, ne telefonuose. Palaikymas krepšininkus dabar pasiekia per artimuosius.

Gaila, kad iškart nepavyko padovanoti pergalės sirgaliams bei palaikyti mūsų atvykusiam prezidentui, kurio dėmesį komanda tikrai jaučia. Neparodėme savo tikrojo veido. Startas buvo tikrai nemalonus, pralaimėjimai kiek numušė moralę, bet motyvavome žaidėjus tuo, kad turnyras labai ilgas, staigmenų dar tikrai bus ir kiekviena pergalė gyvybiškai svarbi. Negalime žaisti kančios krepšinio, turime rodyti tokį žaidimą, kokiam ruošėmės visą pusmetį.

Vyrukai gerai susimobilizavo, į trečią dieną atėjo su kovinėmis nuotaikomis, palikdami nesėkmingą pradžią užmaršty. Po pergalių prieš JAV ir Lenkiją jautėsi palengvėjimas, atsirado šypsenų, dingo susikaustymas. Laimėjome ir prieš kinus.

Apmaudu, kad rungtynėse su olandais teisėjos klaida ir pražangos nepamatymas realiu laiku kainavo tą tašką, kurio jau nebuvo galima atšaukti. Buvo aistrų, buvo ilgų pokalbių su FIBA teisėjų vadu, atstovais, kad sprendimas absoliučiai nelogiškas, tačiau viskas vyko pagal taisykles – nieko nepakeisime.

Latviai kol kas šluoja visus nuo kelio su pasimėgavimu, kurio mums galbūt ir trūksta. Žiūrėsime, kiek jiems užteks kuro, kaip jie likusioms rungtynėms bus pasiruošę fiziškai. Serbai žaidžia užtikrintai – jų pralaimėjimas Kinijai buvo kontraversiškas, rimtai į šias rungtynes nežiūrėčiau. Visos kitos komandos yra tolygios ir niekuo nestebina. Nėra jokių prioritetinių varžovų – mums svarbiausia įnešti daugiau atsipalaidavimo į savo veiksmus ir patiems demonstruoti užtikrintą žaidimą.

Turėjome laisvą dieną, tad vyrai galėjo pagaliau išsimiegoti, kiek norėjo, nedarėme rytinės treniruotės, tik po pietų buvome štanginėje ir lengvai pavaikščiojome po kaimelį. Vyko pokalbiai, procedūros, varžovų analizė.

Per šią dieną stebėjome Viktorijos Senkutės pasirodymą, palaikėme, sirgome. Turėdami laisvo laiko, stengiamės palaikyti kitus mūsų olimpiečius. Gaila, kad dar neteko gyvai apsilankyti lietuvių startuose, bet Lietuvai skirto namo erdvėse visi kartu stebime tautiečius. Malonus tas bendrystės jausmas. Tikimės, kad nuo šito taško atsispirsime ir tą medalių kolekciją dar pavyks papildyti – ir mums, ir kitiems olimpiečiams.

Ruošiamės rungtynėms su serbais, visas susikaupimas ir dėmesys dabar tik ten. Ar reikės žaisti ketvirtfinalį, ar kažkokiu būdu pateksime į pusfinalį – tai nelabai mums kažką keičia.

Vyrai stengiasi atiduoti visas širdis ir visas jėgas aikštelėje, kovojant už Lietuvą. Todėl sirgalių norime paprašyti kantrybės ir palaikymo. Tikėkite, kad žaidimas dar gerės, tikime ir mes. Arenoje matome mūsų sirgalius, kurie gal nėra gausūs ar garsūs, tačiau atsineša su savimi vėliavas, kurias matant, mums šyla širdys. Tikėkimės, jog atkrintamosiose tautiečių tribūnose sulauksime tik daugiau.“

3x3 krepšinio asociacija