logo
days
hours
mins
secs
D. Degutis ir R. Navardauskas
15
Oct
2021

#LTOK
Ambasadorius D. Degutis į Australiją vešis ir savo sportinius trofėjus

Diplomatas Darius Degutis kiekvieną ankstų rytą pradeda mankšta, o vakare dažnai skuba į sporto klubą ar randa kitos rimtos fizinės veiklos. Judėjimas jam tiek pat svarbus, kiek valgis ir miegas. Lietuvos ambasadoriumi Australijoje paskirtas vyras dažnai stebi geriausių planetos sportininkų ir komandų varžybas, tad itin džiaugiasi atsiradusia galimybe pamatyti, kaip šalis rengsis 2032 m. Brisbano vasaros olimpinėms žaidynėms.

Lapkričio mėnesį D.Degutis tikisi įteikti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos skiriamuosius raštus Australijos generaliniam gubernatoriui, nors jau iki tol planuoja būti apšilęs kojas savo rezidencijoje Australijos sostinėje Kanberoje.

Ambasadą Australijoje Lietuva įsteigė tik pernai, iki tol mūsų šaliai ten atstovauta iš Japonijos.

Šalia rezidencijos 58 metų D.Degutis ieškos vietų, kur kiekvieną rytą galėtų pradėti bėgimu ir mankšta, leistis į ilgesnius krosus ar minti dviratį. Mat iki tol net per dažnas komandiruotes į užsienį jis ieškodavo viešbučių, šalia kurių būtų bėgioti tinkamų parkų ar takų.

Į Australiją su ambasadoriumi keliauja ir jo trofėjų kolekcija – per keturias dešimtis įrėmintų atminimo medalių, kuriuos vilnietis gavo per bėgimo varžybas daugybėje pasaulio šalių. Tie medaliai – simbolinis priminimas, kaip svarbu judėti nepaisant orų, nes svarbiausia tinkama apranga.

Ambasadoriaus trofėjai jau paruošti kelionei.
Ambasadoriaus trofėjai jau paruošti kelionei.

D.Degutis niekada nebėgo viso maratono. Bet diplomatas daugybę sykių įveikė pusės maratono distanciją – per 20 km, o atminimo medalių kraitį dar tikisi papildyti.

Didžiausia jo aistra – diplomatija. Tai ne tik kasdienis darbas, bet ir laisvalaikio pomėgis, kuriam D.Degutis skiria itin daug laiko, domisi, kas vyksta pasaulyje, kokia Lietuvos pozicija svarbių įvykių atžvilgiu.

Tačiau greta diplomatijos visada buvo sportas. Ne tik kasdienės paties D.Degučio treniruotės su svarmenimis salėje ar gamtoje, bet ir profesionalių sportininkų laimėjimai bei, neabejotinai, sporto diplomatija. Tad stebėdamas, su kokiais iššūkiais Australija susiduria rengdamasi Brisbano žaidynėms, D.Degutis ieškos būdų, kaip supažindinti lietuvius su šios šalies sporto sistema, ir atvirkščiai.

„Tikrai bendrausiu ir su Australijos, ir su Naujosios Zelandijos, nes atstovausiu Lietuvai ir šioje šalyje, sportininkais bei sporto vadovais, – sako D.Degutis. – Pirmiausia būtinai perduosiu mūsų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės sveikinimus su puikiu pasirodymu 2020 m. Tokijo žaidynėse – 46 olimpinius apdovanojimus iškovojusi Australija medalių lentelėje užėmė šeštą vietą, gyventojų skaičiumi nedaug už Lietuvą didesnė Naujoji Zelandija Tokijuje laimėjo 20 medalių ir rikiuotėje buvo trylikta.“

Labiausiai įtraukė bėgimas

Dieną diplomatas pradeda auštant – keliasi 5 val. 30 min., rengiasi sportinį kostiumą ir bėga kelis kilometrus bei parengia kūną darbui lengvai mankštindamasis. Po darbų D.Degutis dažnai išsirengia į sporto salę padirbėti su treniruokliais ar dviračio paminti, kartais – į pilateso pratybas, o savaitgaliais mina dviratį ar bėga ilgesnius atstumus.

„Nuo pat vaikystės, kai šešerių tėvai nuvedė į pirmąsias treniruotes, sportas man labai svarbus. Išmėginau įvairias sporto šakas, o pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiriu bėgimui“, – sako D.Degutis.

Radęs progą jis dalyvauja bėgimo varžybose – dirbdamas Lietuvos Seime su grupe parlamentarų bėgo Krokuvos maratone, itin daug bėgo dirbdamas ambasadoriumi Izraelyje. Prieš maždaug dešimtmetį Tel Avivo maratone, kuriame dalyvavo 30 tūkst. bėgikų, pusės maratono distancijoje aplenkė kelis tūkstančius bendraamžių ir tarp savo amžiaus grupės dalyvių finišavo ketvirtas.

„Rytais visada bėgu. Jau daug metų auštant aunuosi bėgimo batelius ir leidžiuosi pabėgioti. Prieš 30 metų buvau toks vienas, o dabar rytais sutinku vis daugiau žmonių – jie bėgioja, mina dviratį ar šiaip mankštinasi.

Džiaugiuosi, kad lietuviai tampa vis sportiškesni. Kai 2009-aisiais pradėjau dirbti ambasadoriumi Izraelyje, pirmasis mano bėgimas buvo „Nike“ maratone Tel Avive. Jau tada ten dalyvavo 35 tūkst. bėgikų – apie tokį masiškumą galėjome tik svajoti.

Bet dabar ir Lietuvoje bėgimo varžybos yra itin populiarios, jose dalyvauja įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių žmonės. Judėti itin svarbu kiekvienam žmogui, kad ir kokio amžiaus jis būtų“, – įsitikinęs D.Degutis.

Išbandė įvairias šakas

Būsimasis diplomatas jau vaikystėje ir paauglystėje išbandė daugybę sporto šakų. Šešiametį darželinuką tėvai pirmiausia nuvedė į plaukimą. D.Degutis baseine išmoko techniškai plaukti, bet šios sporto šakos nepamėgo.

Paskui kelerius metus bėgiojo vidutinio nuotolio distancijas, žaidė krepšinį ir regbį, išmėgino slidinėjimą ir biatlonininkų šautuvą, o galiausiai sėdo į valtį. D.Degutis dažniausiai irklavo dvivietę, nors per akademinio irklavimo treniruotes išbandė ir vienvietę, ir keturvietę.

Įstojęs studijuoti anglų filologijos Vilniaus universitete būsimasis diplomatas irklavimo treniruotes apleido, nors sporto visiškai neatsisakė.

1991-aisiais pradėjęs dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM), D.Degutis tapo pirmuoju šios ministerijos futbolo komandos kapitonu, vėliau buvo ir krepšinio komandos kapitonas, nors, kaip juokiasi, būdamas palyginti aukštas valdininkas – 192 cm ūgio – futbolą vis dėlto žaidė geriau nei krepšinį.

D.Degučio iniciatyva prieš keliolika metų įsteigta diplomatų Baltijos taurė, kurioje dalyvaudavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir Danijos užsienio reikalų ministerijų atstovai.

„Iki pandemijos šios varžybos dar vykdavo, o mūsų ministerijos komanda turnyrą laimėjo gal keturis kartus“, – pasakoja D.Degutis, futbolo aikštėje dažniausiai užimdavęs dešiniojo saugo poziciją.

Tačiau galiausiai sportiškas diplomatas atsisakė ir futbolo, ir krepšinio.

„Vyresnis kolega paprotino, kad sulaukus 45-erių neverta užsiimti kontaktiniu sportu, nes jis gali pakenkti“, – sako D.Degutis.

Bėgimą pamėgo ir D.Degučio žmona Nida.
Bėgimą pamėgo ir D.Degučio žmona Nida.

Su žmona Nida, populiaraus kulinarinio tinklaraščio autore, ambasadorius anksčiau žaisdavo tenisą. Tačiau dabar abu dažniau bėgioja ir kitaip mankštinasi, nei ima į rankas teniso raketę. Būtent D.Degutis užkrėtė žmoną bėgimo virusu, nes anksčiau ji šio užsiėmimo nemėgo.

„Kai prasidėjo pirmasis karantinas, su žmona dažnai pasikalbėdavome, kad mūsų šeimoje buvo ideali tvarka. Nors dirbome iš namų, keldavomės anksti, pasimankštindavome, papusryčiaudavome, dirbdavome, o paskui pasidarydavome dar vieną treniruotę namie arba miškelyje šalia namų“, – šypsosi vyras.

Kulinarinio tinklaraščio autorė N.Degutienė rūpinasi šeimos mityba. Degučiai stengiasi maitintis sveikai, iš kasdienio raciono išbraukė krakmolingus patiekalus, pavyzdžiui, bulves, ir beveik atsisakė cukraus. Tačiau apskritai jie valgo viską – ir mėsą, ir žuvį, ir net šiek tiek duonos.

„Kai daug sportuoji, būtina gauti pakankamai kalorijų“, – juokiasi diplomatas.

Visada serga už lietuvius

Per tris dešimtmečius trunkančią diplomato karjerą D.Degutis buvo ambasadorius Lenkijoje, Izraelyje ir – nereziduojantis – Pietų Afrikos Respublikoje, taip pat dirbo Danijoje ir JAV, o pastaruoju metu buvo URM išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams.

Kad ir kokioje šalyje dirbo, diplomatas visuomet išskirtinį dėmesį skirdavo sportui ir lietuviams sportininkams. D.Degutis buvo ir yra visų Lietuvos sportininkų aistringas sirgalius, tad pirmasis įsigydavo bilietus į jų varžybas šalyje, kurioje tuo metu gyveno. Jis būrė lietuvius palaikyti Izraelyje žaidžiančių tenisininko Ričardo Berankio, tinklininkių Monikos Povilaitytės ir Ievos Dumbauskaitės, Kauno „Žalgirio“ ir tuomečio Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkų, Lietuvos beisbolininkų ar regbininkų.

Dirbdamas JAV D.Degutis sutelkė apie pusę tūkstančio lietuvių palaikyti į Vašingtoną su Portlando „Trail Blazers“ komanda atvykusio Arvydo Sabonio. Lietuva tada šventė šalies nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, o „MCI Center“ – Vašingtono „Wizards“ namų arenoje – lietuviai, sirgdami už „Trail Blazers“ atstovaujantį tautietį bokštą, įnirtingai mojavo trispalvėmis.

„Sportas visais laikais buvo daugiau nei tik emocijos. Tai ir politika, ir šalies garsinimas. Kai dirbau JAV, 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių pusfinalyje lietuviai krepšininkai tik 83:85 pralaimėjo NBA žvaigždžių komandai JAV rinktinei. Žinomas JAV sporto komentatorius Bobas Costas labai gražiai pasakė: „Lietuvos biudžetas yra mažesnis nei NBA biudžetas, tad šios šalies komanda buvo arti sporto stebuklo.“

Niekada neturėjome tiek žvaigždžių kiek amerikiečiai, tačiau sporte visada buvome gana ryškūs. Todėl man visad svarbu palaikyti visus lietuvius sportininkus – beisbolininkus, tenisininkus, tinklininkus, krepšininkus“, – tikina D.Degutis.

Neseniai diplomatas buvo susitikęs su prezidentu Valdu Adamkumi. Šis paskolino knygą „Krepšinio išvyka Australijoje“, kurioje išsamiai aprašyta, kaip lietuvių rinktinė žaidė krepšinį Australijoje. Tos rinktinės vadovas buvo V.Adamkus.

Lietuviai žaidė gal 20 rungtynių, iš kurių pralaimėjo tik vienerias, o įveikė net Australijos olimpinę rinktinę. Vienas rinktinės žaidėjų Leonas Baltrūnas vėliau tapo Australijos vyrų krepšinio rinktinės treneriu.

„Galima sakyti, kad lietuvis padėjo pamatus Australijos krepšiniui, o Tokijo žaidynėse australai laimėjo bronzą“, – pastebi D.Degutis.

Būdamas nereziduojantis ambasadorius PAR, diplomatas užmezgė ryšius su šios šalies litvakais – žydais išeiviais iš Lietuvos. Šie noriai prisidėjo prie projekto „Tiltas“, per kurį PAR treneriai dirba su mūsų šalies regbininkais.

Panašų projektą D.Degutis tikisi organizuoti ir Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje, kur regbis – itin populiarus. Mainais Lietuvos treneriai galbūt galėtų pasidalyti krepšinio žiniomis.

Dirbdamas Okeanijoje D.Degutis sieks atverti kelius Lietuvos sportininkams atvykti į treniruočių stovyklas Australijoje. Šios šalies sporto institutas jau kelerius metus žiemą rengia stovyklas mūsų ėjikams, bet ambasadorius norėtų, kad tokių atletų iš Lietuvos atvyktų daugiau.

„Būtinai apie tai pasikalbėsiu su Australijos sporto vadovais. Kai pas mus žiema, Australijoje – vasara, tad kodėl negalėtume pasirašyti dvipusių sutarčių, kad mūsų sportininkai – irkluotojai, lengvaatlečiai, penkiakovininkai, plaukikai – mėnesį ar pusantro treniruotųsi Australijoje, o mes australus pasikviestume pas save.

Pavyzdžiui, irkluotojai, baidarininkai ar kanojininkai iš Australijos galėtų atvykti pakedenti Galvės ežero vandens, kuris dėl savo cheminės struktūros yra labai sunkus ir dėl to treniruotės būna efektyvesnės“, – svarsto D.Degutis.

Su sportininkais susidraugavo

Būdamas aistringas sporto sirgalius, ambasadorius susidraugavo su ryškiausiomis Lietuvos sporto žvaigždėmis. Jis lankėsi buvusio NHL ledo ritulininko Dariaus Kasparaičio namuose ir iki šiol su juo susiskambina, puikiai pažįsta kitą ledo ritulininką Dainių Zubrų, buvusius krepšininkus A.Sabonį ir Žydrūną Ilgauską, su Šarūnu Marčiulioniu universitete yra žaidęs krepšinį, su Šarūnu Jasikevičiumi bendraudavo ne tik dirbdamas Izraelyje, bet dar iki tol apsilankydavo jo rungtynėse Barselonoje.

D.Degutis vis pabendrauja su dviratininkais Ramūnu Navardausku ir Ignatu Konovalovu, buvusiu futbolininku Edgaru Jankausku, ėjikais Mariumi Žiūku ir Brigita Virbalyte.

D.Degutis – aistringas sporto sirgalius.
D.Degutis – aistringas sporto sirgalius.

Kai tik ištaiko progą, diplomatas aplanko ir svarbius turnyrus, kuriuose lietuvių nėra – 2019-aisiais buvo pasaulio regbio čempionate Japonijoje, su žmona gyvai stebėjo Prancūzijos atvirojo teniso čempionato kovas Paryžiuje, dirbdamas Australijoje tikisi apsilankyti ir šios šalies atvirajame teniso čempionate Melburne.

Vis dėlto svarbiausios varžybos D.Degučiui – visos, kuriose dalyvauja lietuviai. Daugiau ar mažiau talentingi, bet atstovaujantys savo šaliai.

„Mūsų sportininkų laimėjimai praverčia ir dirbant diplomatinį darbą. Jei tavo šalies komanda ar atletas ko nors pasiekė, turi progą didžiuotis“, – šypsosi D.Degutis.