Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos laimėtojas Aurimas Lankas prieš porą savaičių savo diplomų kolekciją papildė dar vienu. Tik šįkart iškovotu ne sporto varžybose. Šiaulių universitete baidarininkui įteiktas Kūno kultūros ir sporto edukologijos magistro diplomas.
Lygiai prieš dešimt metų, 2009-aisiais, A.Lankas tapo ir Vilniaus universiteto teisės magistru.
„Tas pirmas magistro diplomas buvo labiau skirtas pasikloti gyvenimo pamatams, nes tuo metu buvau pasitraukęs iš sporto. O į sporto edukologijos studijas pastūmėjo noras sužinoti kažką naujo srityje, kurioje esu daug pasiekęs, turiu patirties. Dar tai ir savotiška duoklė savo miestui, jo universitetui“, – paaiškino olimpietis.
Jo gyvenimas puikiai iliustruoja, kaip galima suderinti sportą ir kitas veiklas – pasinaudoti pastaruoju metu daug dėmesio visame pasaulyje sulaukiančios antrosios sportininkų karjeros galimybėmis.
Profesionalus sportininkas jau daug metų yra kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ administracijos vadovas, 2015-2019 m. buvo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, kandidatavo ir į gimtojo miesto merus.
„Manęs dažnai klausia, kaip aš, būdamas kredito unijos administracijos vadovas ir dar Šiaulių miesto tarybos narys, sugebėjau pasiruošti olimpinėms žaidynėms ir iškovoti jose medalį. O po Rio žaidynių dar prie viso to priderinti ir magistro studijas Šiaulių universitete. Bet aš jau daug metų pripratęs prie įtemptos dienotvarkės, todėl jos keisti pernelyg nereikėjo“, – prisipažino 34 metų šiaulietis, su žmona Egle auginantis sūnų Aretą.
Jo dienotvarkė pastaruoju metu tokia: „Keliuosi labai anksti ryte, prieš penkias, pavedžioju šunį. Tada – pirma treniruotė, vėliau keliauju į darbą. Po darbo – dar viena treniruotė. Kai rašiau magistro darbą, prie jo prisėsdavau vakare. Labiausiai dėl to kentėjo šeima. Ačiū jiems už supratingumą ir už tai, kad namų spynos nepakeitė. Dabar sunkiausias darbas jau įveiktas ir dėmesys vakare atitenka šeimai“.
Pirmosios ir antrosios studijos, pasak irkluotojo, buvo labai skirtingos.
„Kai pradedi studijas jaunas, neturėdamas daug gyvenimiškos patirties, mokslai labiau sausi, nes tik klausai, ką tau dėstytojas sako ir stengiesi įsidėti į galvą. O dabar su dėstytojais galėjome padiskutuoti, kaip teorinės žinios siejasi su praktika. Buvo visai kita studijų kokybė“, – tikino olimpietis.
Kokia buvo jūsų magistrinio darbo tema?
Šiek tiek nustebinau dėstytojus, pasirinkęs temą, nesusietą su pasirengimo varžyboms metodika. Man įdomesnė pasirodė labiau filosifinė, psichologinė kryptis: „Autoriteto reikšmė sportinio meistriškumo siekimui.“
Gilinausi, ar autoriteto turėjimas padeda siekti kažkokių aukštesnių rezultatų. O kai sportininkas pats tampa autoritetu, ar tai nėra kliūtis toliau sportuoti. Ar jis jaučia autoriteto naštą, kai turi yra daug pasiekęs, nes tada labai padidėja dėmesys iš šalies.
Ar pats sportuodamas turėjote autoritetų?
Taip. Mano magistrinis darbas bei tyrimas atskleidė, kad autoritetus turi mažiau pasiekę sportininkai. Kai aš pats grįžau į sportą, svarių rezultatų nebuvau pasiekęs. Tuo metu sportavo daug gerų Lietuvos irkluotojų, pavyzdžiui, daugkartinis Europos ir pasaulio čempionas, ketverių olimpinių žaidynių dalyvis Egidijus Balčiūnas. Jis buvo mano autoritetas ir pavyzdys.
Bet rezultatams gerėjant, autoritetai dažnai tampa draugais, treniruočių partneriais, nes rezultatai supanašėja. Todėl jie natūraliai pasitraukia iš autoriteto pozicijos. Autoritetu tada lieka dar daugiau pasiekę sportininkai arba treneriai. Štai man autoritetas yra mano tėvas – mano pirmasis treneris.
Ar edukologijos studijų pasirinkimas nėra ženklas, kad kitas jūsų karjeros žingsnis bus trenerio darbas?
Kol kas to neplanuoju. Bet stengiuosi niekada nespjauti į šulinį. Dabar mano pagrindinis darbas greta sportininko karjeros yra kitas. Tačiau ką gali žinoti, kada gal net smalsumo vedinas galėčiau pabandyti keletą valandų per savaitę patreniruoti jaunąją kartą, pasidalinti sukaupta patirtimi, žiniomis. Aišku, tai nebūtų pagrindinė veikla.
Ateityje labai įdomu būtų padirbėti ir su mus pakeisiančiais Lietuvos rinktinės nariais, pasikalbėti su motyvuotais sportininkais.
Pastaraisiais metais vis labiau akcentuojama antrosios karjeros svarba, sportininkai dalyvauja mokymuose, bando atrasti sritis, kuriose galėtų siekti ne sportinių aukštumų. Ar labai svarbu turėti atsarginį variantą?
Dažnai save pagaunu galvojantį, kas būtų, jei neturėčiau tų dviejų veiklų – sporto ir darbo. Politiką atmesiu, nes ji buvo tik priedas prie pagrindinių užsiėmimų.
Įsitikinau, kad kai vienas darbas užknisa, labai padeda kitas.
Jei per dieną su klientais ar kolegomis tiek pervargsti, kad į popierius negali žiūrėti, darbo pabaigoje galvoji – kaip gerai, kad galėsiu pairkluoti vakare ir pažiūrėti į šalia plaukiojančią gulbę.
Bet kai išvažiuoji į stovyklą, tai treniruotės būna tokios, kad esi visas išsunktas, ne taip blogai atrodo tas sėdėjimas biure prie popierių. Toks balansas man labai padeda.
Kartu su keturvietės įgula nepavyko iškovoti kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes. Ar olimpinės viltys nedingo?
Jos visada yra. Sportuoju, treniruojuosi, artimiausiu metu planuoju ir į stovyklą išvažiuoti. Pasirengimas vyksta. Kitas klausimas, kiek dar leis kūnas. Bet kol yra galimybė kovoti dėl vietos olimpinėse žaidynėse, pabandysiu. Pastangas, kaip ir kasmet, dedu visas. Pavyks – bus puiku, ne – tada spręsiu kitus klausimus, kur save realizuoti, ar dar bandyti, ar jau sugiedoti gulbės giesmę. Kol kas tikrai rimtai dirbame. Reikia susikurti pagrindą naujam sezonui. Sukaupti daug kilometrų, ištvermę, greitį, galingumą. Visos valčių klasės yra išbandytos, tai nėra problemų susėsti su kažkuo. Sezono eigoje bus matyti, kas toliau.
Artėja Seimo rinkimai. Gal čia bandysite jėgas?
Tikrai ne. Kol kas savo ateitį matau Šiauliuose. Kol esu profesionalus sportininkas, didžioji politika dar nevilioja. Man užtenka ir savivaldos, nes į miesto problemas esu įsigilinęs.
Man politika yra labiau pomėgis. Ir būdamas Šiaulių tarybos narys net neėmiau jokio atlygio už šį darbą. Nes man tai įdomu, rūpi. Eidamas į miesto valdžia maniau, kad mano pamąstymai, sumanymai gali būti naudingi miestui. O ne dėl to, kad tai mano tikslas ar noras save realizuoti.
Priminsime, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kasmet organizuoja mokymus sportininkams „Antroji karjera“. Šiuo metu ruošiamas Tarptautinio olimpinio komiteto programos „Athlete 365 Cereer+” informacinis ir praktinis vadovas.
„Athlete 365 Cereer+” informacinis ir praktinis vadovas suteiks sportininkams daugiau galimybių gauti papildomą išsilavinimą ir įsidarbinti, labiau pasitikint savimi siekti dvigubos karjeros arba karjeros pasibaigus sportinei veiklai.
Programa remia sportininkus visais karjeros etapais ir įvairiais patarimais, mokymais bei tarpusavio mokymosi veikla padeda atskleisti potencialą bei planuoti gyvenimą už profesionalaus sporto pasaulio ribų. „Athlete 365 Cereer+” – tai TOK programa, skaitinanti sportininkus tobulėti visą gyvenimą.
Rašinio autorius Marius Grinbergas