Keturis – tiek kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes jau nuskynė Lietuvos lengvaatlečiai. Pirmoji kelialapiu į svarbiausią pasaulio sporto renginį džiaugėsi Europos sportinio ėjimo taurės čempione tapusi Živilė Vaiciukevičiūtė, vėliau prie jos prisijungė planetos ir Europos disko metimo čempionas Andrius Gudžius bei šalies rekordus pagerinę trišuolininkė Diana Zagainova ir ieties metikas Edis Matusevičius.

Vis dėlto dalis Lietuvos lengvaatlečių į olimpines žaidynes patektų ir neįvykdę normatyvų. Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) normatyvus ypač sugriežtino ir didžiąją dalį sportininkų dalyvauti olimpiadoje pakvies pagal planetos reitingus.

Rinkti atrankos taškus lengvaatlečiai pradėjo jau gegužės 1-ąją, be to, įtraukiami ir praėjusių metų Europos čempionato rezultatai – tąkart Berlyne net septyni lietuviai pateko į geriausiųjų šešetukus. Kurie lietuviai yra arčiausiai olimpinių kelialapių?

Dovilė Kilty (trišuolis). 2019-ųjų vasarą trišuolininkė Dovilė Kilty demonstruoja pavydėtiną stabilumą, o būtent stabilumas atveria kelią į aukštas pozicijas IAAF reitinge. Tokijo žaidynių normatyvas trišuolininkėms lygus 14,32 m, tuo tarpu D. Kilty Baltijos šalių čempionate nušoko 14,26 m, komercinėse varžybose Italijoje – 14,27 m, o prieš kiek daugiau nei savaitę triumfavo Europos komandiniame čempionate Norvegijoje, nušokusi 14,28 m.

Normatyvai į Tokiją jau pakluso 20-čiai trišuolininkių, o minimalus dalyvių skaičius šioje rungtyje yra 32. Planetos reitinge, dėka sėkmingų vasaros startų, D. Kilty rikiuojasi 22-a, tačiau į reitingą dar neįtrauktas lietuvės triumfas Suomijoje praėjusį savaitgalį, kur ji nušoko 14,20 m. Tad šiuo metu D. Kilty yra geriausia planetos trišuolininkė, dar neturinti olimpinio normatyvo.

Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas). Rami dėl dalyvavimo pirmose olimpinėse žaidynėse turėtų jaustis ir ieties metikė Liveta Jasiūnaitė. Normatyvą (64,00 m) į Tokiją per beveik keturis mėnesius įvykdė vos 11 metikių, tuo tarpu Lietuvos lengvaatletė buvo arčiausiai jo – Baltijos šalių čempionate įrankį numetė 63,98 m.

Didžiausias taškų kraitis olimpinėje atrankoje mūsiškei įkrito Europos čempionate Berlyne, kur ji iškovojo bronzą – 1237 tšk. Kiti geriausi jos pasirodymai buvo Universiadoje Italijoje (1185 tšk. – 60,36 m, iškovotas aukso medalis), IAAF „Challenge“ varžybos Japonijoje (1183 tšk. – 59,74 m, iškovota bronza) bei Lietuvos čempionatas Palangoje (1162 tšk. – 59,14 m).

IAAF reitinge L. Jasiūnaitė žengia 15-a, o Tokijuje dalyvaus mažiausiai 32 ieties metikės.

Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį). Sveikai Airinei Palšytei olimpinis normatyvas – 196 cm – nesudarytų didesnių problemų. Po traumos atsigaunanti sportininkė tokį aukštį bandys šturmuoti pasaulio čempionate Katare, tačiau svarų pagrindą kovoje į Tokiją ji nusitiesė pernai bei šio vasaros sezono starte.

Europos pirmenybėse Berlyne Airinė buvo ketvirta, peršokusi 196 cm (normatyvai galioja nuo šių metų gegužės, tačiau į reitingą įtraukiami ir Europos čempionato rezultatai – aut. past.) bei iškovojo „nepasinaikinančius“ 1300 taškų. Solidų taškų kraitį ji pelnė užėmusi šeštą vietą Deimantinės lygos etape Katare bei peršokusi 194 cm LLAF taurės varžybose Utenoje.

IAAF reitinge mūsiškė klasifikuojama 13-a ir nors iš penkių geriausių jos rezultatų iki žaidynių atrankos „iškris“ bronzinis pasirodymas Europos uždarų patalpų čempionate, tarp 32-ų šuolininkių A. Palšytė tikrai turėtų patekti.

Agnė Šerkšnienė (400 m). Geriausiai Lietuvos bėgikei ir daugkartinei šalies rekordininkei Agnei Šerkšnienei vasaros sezoną sujaukė trauma. Tik keliose varžybose dalyvavusiai sportininkei dėl kojos skausmų nepavyko atlikti tam tikrų sprinto treniruočių, todėl šią vasarą ji demonstravo kur kas prastesnius rezultatus nei praėjusiais metais.

Vis dėlto atsispyrimo tašką atrankoje į olimpines žaidynes lietuvė turi. Krūvą taškų jai atnešė Europos čempionato Berlyne finalas (1249 tšk. – 51,42 sek., šešta vieta) bei pusfinalis (1219 tšk. – 51,41 sek.). Šiuo metu IAAF reitinge A. Šerkšnienė yra 18-a, o į Tokiją vyks 48 bėgikės, tačiau dar nusibrauks du sėkmingi startai Europos uždarų patalpų čempionate Glazge.

Užduotis norint dalyvauti olimpiadoje aiški – įvykdyti normatyvą (51,35 sek.) arba dukart pasiekti rezultatą, artimą 52 sekundėms.

Brigita Virbalytė (20 km sportinis ėjimas). Ketvirtą vietą Europos čempionate užėmusi Brigita Virbalytė jau mina ant olimpinių žaidynių slenksčio. Dėl traumos normatyvo (1 val. 31 min.) dar neįvykdžiusi Lietuvos rekordininkė per atrankos periodą jau užfiksavo tris įskaitinius rezultatus bei dėl savo pozicijų planetos reitinge gali būti rami.

Daugiausiai taškų – 1238 – B. Virbalytei atnešė žemyno pirmenybės Berlyne (1 val. 27 min. 59 sek.), taip pat solidžius rezultatus ji užfiksavo Okeanijos čempionate (1 val. 31 min. 25 sek.) bei varžybose Šveicarijoje (1 val. 32 min. 53 sek.).

Tokijuje varžysis mažiausiai 60 šios distancijos sportinio ėjimo atstovių. Šiuo metu normatyvai pakluso 29-ioms, tad net 31 lengvaatletė būtų atrinkta pagal IAAF reitingus. Atsižvelgus į šalių kvotas, dabar B. Virbalytė rikiuojasi 15-a ir panašią poziciją turėtų išlaikyti iki pat atrankos į olimpines žaidynes pabaigos.

Simas Bertašius (1500 m). Nors nuo olimpinio normatyvo Simą Bertašių skiria keturios sekundės, iškovoti teisę startuoti Tokijuje bėgikui neturėtų būti sudėtinga. Gausius taškus stajeris pelnė Europos čempionate, kuriame puikius rezultatus pasiekė tiek pusfinalyje (3 min. 40,95 sek. – 1134 tšk.), tiek finale (3 min. 39,04 sek. – 1219 tšk.).

Greičiau nei per 3 min. 40 sek. lietuvis šią vasarą bėgo dar du kartus, tad planetos reitinge jo pozicija gana užtikrinta – S. Bertašius rikiuojasi 32-as. Normatyvus iki šios dienos įvykdė 21-as 1500 m rungties atstovas, tuo tarpu Tokijo žaidynėse varžysis 45 – užimama reitingo vieta lietuviui turėtų atverti kelią į tekančios saulės šalį.

Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį). Puikų sezoną turintis A. Glebauskas ryškiausiai sužibėjo ten, kur labiausiai reikėjo. Universiadoje iškovota bronza (224 cm – 1196 tšk.), penkta vieta itin aukštą varžybų reitingą turinčiose Europos žaidynėse (222 cm – 1198 tšk.) bei triumfas Lietuvos čempionate (228 cm – 1261 tšk.) šuolininkui į aukštį reitinge leido palypėti į 22 vietą.

Šuolių į aukštį olimpinis normatyvas lygus 233 cm, o tokį aukštį šį sezoną peršoko… vos trys atletai! Tai reiškia, kad pagal reitingą kelialapiai į Tokiją dabar atitektų net 29-iems šuolininkams, tarp kurių būtų ir A. Glebauskas.

Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas). 33 ėjikai, startuosiantys olimpinių žaidynių 20 km varžybose, dėl dalyvavimo jau gali būti ramūs. Tikėtina, kad normatyvas (1 val. 21 min.) paklus dar keliems sportininkams, tarp kurių galėtų būti ir Marius Žiūkas – lietuvis dar šiemet Okeanijos čempionate distanciją nužingsniavo per 1 val. 21 min. 44 sek.

Mūsiškio rodomi rezultatai leidžia nesuabejoti jo galimybėmis kovoje dėl kelialapio į Tokijo olimpiadą. Nors reitinge, atsižvelgus į maksimalią sportininkų iš vienos šalies kvotą, jis yra 42-as (žaidynėse dalyvaus 60 ėjikų), šią poziciją jis užima neiškovojęs svaresnių „bonus“ taškų. Tai yra, jei M. Žiūkas šiemet pasiektus rezultatus užfiksuotų aukštesnio rango varžybose, jo pozicija reitinge pakiltų mažiausiai 20 laiptelių.

Arturas Mastianica (50 km sportinis ėjimas). Ėjikų komandą Tokijo olimpinėse žaidynėse turėtų papildyti ir Rio de Žaneire dalyvavęs Arturas Mastianica. Aukštą normatyvą – 3 val. 50 min. – kol kas įvykdė 21 ėjikas, tad dar du trečdaliai dalyvių į Tokiją būtų atrinkti pagal reitingus.

A. Mastianica rikiuojasi 42-as ir gera žinia ta, kad geriausi jo rezultatai patenka į žaidynių atrankos periodą, todėl iki pat jo pabaigos nepasinaikins. Tai reiškia, kad lietuvio pozicija reitinge gali koreguotis tik minimaliai. Didžiausią taškų kraitį mūsiškis susižėrė Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Alytuje, kur finišavo dešimtas – 3 val. 55 min. 40 sek. (1174 tšk.).

Tadas Šuškevičius (50 km sportinis ėjimas). Toje pačioje rungtyje besivaržantis A. Mastianicos kolega Tadas Šuškevičius šią akimirką iškovotų vieną paskutinių kelialapių į žaidynes – tarp 60 kviečiamų sportininkų rikiuotųsi 57-as. Tačiau iki atrankos periodo pabaigos jis neteks pernai Dudincuose (Slovakija) iškovotų taškų, todėl norėdamas varžytis Tokijuje, juos turės apginti – tai yra, pavasarį 50 km nuotolį įveikti per maždaug 4 valandas.

Monika Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas). Gali būti, kad šalia Živilės Vaiciukevičiūtės bei Brigitos Virbalytės prie starto linijos Tokijuje stovės ir Monika Vaiciukevičiūtė. Dabar ji reitinge, atsižvelgus į šalių kvotas, užima trapią 58 vietą, vos 2 taškais lenkdama už brūkšnio kovoje dėl patekimo į žaidynes atsidūrusias sportininkes.

Rezultatą M. Vaiciukevičiūtei gerinti reikės ir dėl to, kad visi trys geriausi jos startai pasiekti likus daugiau nei 12 mėnesiui iki atrankos periodo pabaigos – kitąmet dėl šios priežasties iš jos būtų atimta keliasdešimt taškų.

***

Šalia kelialapių į Tokiją rikiuojasi dar mažiausiai penki Lietuvos lengvaatlečiai. Arčiausiai to yra maratonininkė Monika Bytautienė (84 vieta reitinge, kviečiama 80 dalyvių), disko metikai Ieva Zarankaitė (38 vieta, kviečiamos 32) ir Aleksas Abromavičius (39 vieta, kviečiami 32), 400 m bėgikė Modesta Morauskaitė (59 vieta, kviečiamos 48) bei 800 m bėgikė Eglė Balčiūnaitė (61 vieta, kviečiamos 48).

Teksto autorius – Robertas Trakys
Nuotaukų autorius – Alfredas Pliadis