Paleisti pirmąją kregždę visada iššūkis. Negana to, pirmasis Lietuvos breiko – naujos olimpinės sporto šakos – čempionatas buvo surengtas ypatingomis sąlygomis: siaučiant pasaulinei koronaviruso pandemijai, įvedusiai daug nežinomųjų ir kintamųjų.
Pasak Mindaugo Bružo, Lietuvos sportinių šokių federacijos Breiko lygos (LSŠF Breiko lyga) direktoriaus, mintys apie pirmąjį Lietuvos čempionatą ėmė suktis dar metų pradžioje, kai apie pandemiją niekas nė nesapnavo. Tačiau reikalams pasisukus netikėta linkme, organizacinius reikalus teko atidėti ir prisiminti tuomet, kai karantino varžtai buvo atleisti ir sušilus orams ėmėme vėl laisviau kvėpuoti.
„Kad jis įvyktų, visi norėjo, bet organizuoti – ilgalaikis procesas. Reikėjo suderinti su visais dalyviais, kad jis būtų priimtino formato, priimtina jo kultūrinė aplinka, suderinti su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir Lietuvos sportinių šokių federacija, jog vyktų oficialiai ir pagal Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) taisykles. Tai buvo ganėtinai ilgas procesas, o paskui, kaip ir kiekvienam renginiui, dar reikėjo ruoštis“, – organizacinius reikalus primena M.Bružas.
Pirmasis Lietuvos breiko čempionatas geriausius šalies breiko šokėjus sukvietė spalį, kai naujo karantino tikimybė kasdien darėsi vis aiškiau nuspėjama. Nepaisant to, čempionatas, kuris buvo surengtas Panevėžio „Cido“ arenoje kartu su šalies sportinių šokių čempionatu, pavyko. Tą rodo ir gana gausus dalyvių būrys – 106, juolab turint omeny, kad į čempionatą, siekiant išvengti bereikalingos spūsties koronaviruso grėsmės akivaizdoje, buvo pakviesti tik patys geriausieji.
„Susirinko daug šokėjų, kurie ne vienus metus treniravosi ir buvo oficialiai įvertinti. Manau, čempionatas buvo sėkmingas. Pavyko gatvės kultūrą inkorporuoti į sportinį formatą“, – pirmojo čempionato įspūdžiais dalijasi LSŠF Breiko lygos direktorius.
Aukso vidurys – minutė
Čempionate breiko šokėjai varžėsi suskirstyti į keturias grupes – vaikų, jaunių ir suaugusiųjų, arba atviroje, merginų bei vaikinų.
Komisijai įtikinti daug laiko šokėjai neturėjo – vos vieną minutę. Po tokios trukmės pasirodymo iš visų keturių kategorijų, kuriose varžėsi sportininkai, teisėjai atrinko po 8 ar 16 geriausiųjų, kurie tolesniuose etapuose rungėsi jau atkrintamųjų principu vėlgi atlikdami po vieną šokį. Tik finalo dalyviai savo sugebėjimus demonstravo po du sykius.
Breiko šokėjo pasirodymas – vos minutę trunkantis šokis. Tiesa, griežtų laiko rėmų nėra. „Bet jeigu per ilgai užsišoki, tai rodo, kad nelabai gebi kontroliuoti savo šokį ir nelabai jauti kompoziciją, jeigu per trumpai – arba tu pavargęs, arba neturi ką daugiau parodyti. Tad kiekvienas šokėjas turi rasti aukso viduriuką“, – breiko niuansus dėsto LSŠF Breiko lygos vadovas.
Priešingai nei sportinių šokių ar šokių ant ledo atstovai, breiko šokėjai neturi atlikti privalomų elementų. „Breikas tuo ir gražus, kad nėra konkrečių reikalavimų, ką turi daryti arba kaip turi atrodyti pasirodymas. Idealiu atveju – tu visapusiškai judesius mokantis šokėjas. Yra keturi pagrindiniai elementai, kuriuos visi turėtų mokėti ir parodyti per savo pasirodymą. Bet tai nėra kažkoks aukso standartas, be kurio nelaimėsi. Kiekvienas laisvas daryti, ką nori. Gali ir su vienu elementu, jeigu labai gražiai ir pagal muziką viską puikiai atliksi, laimėti. Sakykime taip: visus judesius išmokti, pasiruošti – tai sportas, bet per pasirodymą breiko šokėjas improvizuodamas kuria savo meno kūrinį“, – sako pašnekovas, kurio tikinimu, breikas – tai sporto ir meno junginys.
Improvizacijos čia išties daug, nes savo pasirodymo šokėjas iš anksto parengti net norėdamas negali: muziką renkasi ne jis pas – ją šokėjams parenka didžėjus pačių varžybų metu. Taigi išgirdai muzika – minutę šok ir improvizuok.
„Tai graži kultūros, meno ir sporto sintezė. Nežinau, ar yra kita tokia sporto šaka, kuri taip leidžia parodyti kūrybą. Gali kovoti su priešininku kurdamas savo meną. Tuo ir išskirtinis šis sportas“, – komplimentus pamėgtai sporto šakai žeria breiko šokėjas.
Vertindama šokėjų pasirodymą, teisėjų komisija kreipė dėmesį į techniką, dinamiką, artistiškumą, muzikalumą ir į tai, kad šokis būtų atliktas gražiai, be didesnių nukritimų, užkliuvimų. Be to, vertinamas ir bendras vaizdas, kiek šokėjas originalus ir panašūs niuansai.
Pirmieji čempionai
Taigi pirmieji Lietuvos breiko čempionai paaiškėjo. Suaugusiųjų vaikinų grupėje nedidele persvara Lietuvos čempionu pripažintas Alfredas Ksenzovas (Bboy Bait). Tarp merginų nugalėtojos laurai atiteko Dominikai Banevič (Bgirl Nicka). Jaunių grupės čempionu tapo Aleksandras Borunovas (Bboy Sania), vaikų grupės – Simas Kaušylas (Bboy Simas).
„Žiūrėdami į vaikų grupes matome daug potencialių šokėjų. Jeigu šis sportas toliau bus skatinamas, jų dar padaugės. Šie vaikai tikrai gali daug pasiekti, nes jau dabar gerai šoka. Iki suaugusiųjų grupės jie dar turi apie dešimt metų, o per tą laiką galima daug pasiekti. Vyresniems atvirų grupių šokėjams būti pasaulinio lygio jau vėlu, bet jie gali tapti labai geri treneriai, nes jau perėjo visą kelią. O jaunimo grupės atstovai iki Paryžiaus olimpinių ar dar kitų žaidynių gali būti aukšto lygio profesionalai“, – į ateitį, kuri nuo Paryžiaus olimpinių žaidynių tampa olimpine, bando pažvelgti M.Bružas.
Gyvenimo kelias
Kad jaunimas turi „smarvės“, byloja ir tas faktas, jog geriausia tarp suaugusių merginų tapo trylikametė, kuri yra Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos 8 klasės moksleivė. Dominika, tarp breiko šokėjų ir mėgėjų žinoma kaip Bgirl Nicka, nė kiek neabejoja, kad breikas – jos gyvenimo kelias, ir pirmiausia tam skiria visas savo jėgas.
„Tačiau nėra taip, kad blogai mokyčiausi. Mokausi gerai, pirmiausia dėl to, kad įstočiau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją arba išvažiuočiau į užsienį studijuoti šokio. Be to, žinau, kad jeigu blogai mokysiuosi, mama neleis tiek treniruotis“, – patikslina mergina.
Dominika itin dėkinga savo mamai, kuri palaiko ją šiame kelyje ir suteikia visas galimybes augti – perka seminarus iš užsienio trenerių, kuriuose Bgirl Nicka dalyvauja internetu, konsultuojasi ir semiasi patirties iš geriausių pasaulio šokėjų.
Į priekį breiko šokėją veda dar vienas tikslas. „Turiu labai daug tikslų, o vienas pagrindinių – laimėti olimpines žaidynes. Ir būti viena geriausių šokėjų pasaulyje“, – ambicijų neslepia trylikametė.
Lietuvos čempionės titulas – ne vienintelis merginos laimėjimas. Ji dalyvavo ne viename turnyre Lietuvoje bei užsienyje ir skynė laurus juose. Vis dėlto ji patikina, kad didžiausia pergalė – laimėti prieš save, kad šokis pačiai patiktų. O kaip vieną didžiausių laimėjimų įvardija per pavasarinį karantiną vykusias tiesiogines interneto kovas, po kurių pasaulinėje suaugusių merginų kategorijoje ji pateko į pirmąjį penketuką.
Beje, apie kategorijas. „Dažniausiai kovoju su berniukais, su suaugusiais šokėjais, bet šiame Lietuvos čempionate padarė merginų kategoriją. Manau, tai merginų diskriminacija, nes mano, kad mes silpnesnės. Bet taip nėra, viskas priklauso nuo šokėjo!“ – įsitikinusi Bgirl Nicka.
Savo, kaip breiko šokėjos, kelią ji pradėjo aštuonerių. Tą būtų padariusi ir anksčiau, kai dar penkiametė pamatė per televiziją breiko šokėjų pasirodymus ir susižavėjo jais, bet sustabdė mama sakydama, kad jai dar per anksti. Sulaukusi savo valandos mergaitė pradėjo treniruotis su Jevgenijumi Kirijanovu. Nors jau kurį laiką jų keliai išsiskyrę ir šiandien trylikametė treniruojasi savarankiškai, pirmąjį savo trenerį Bgirl Nicka vadina breiko tėvu.
Kaip atrodo jos treniruotės? Prieš pusryčius Dominika bėgioja arba daro mankštą. O vėliau – kasdienė rutina, trunkanti po 4–5 valandas. Pirmiausia pusvalandžio apšilimas, kad išvengtų traumų, tada pagrindinių breiko elementų šlifavimas, naujų judesių paieška.
„Jeigu nebūsi originalus, tave nelabai kas gerbs, – paaiškina. – Geriausia turėti daugiau nei 30 savo švarių judesių. Aš turiu jų daugiau“, – pasakoja aštuntokė.
O tada laukia kova. „Dešimt išėjimų prieš kažką arba prieš save pačią, jeigu treniruojuosi viena. Reikia treniruoti ištvermę. O treniruotės gale – atsispaudimai, nes breikui reikalinga ir jėga“, – primena mergina.
Kai nereikėjo eiti į mokyklą, Dominika treniruodavosi ir po 7–8 valandas kasdien. Nei laiko, nei jėgų breikui ji negaili. Ir suprantama kodėl. „Breikas man pirmoje vietoje ir visą savo laiką bei gyvenimą atiduosiu jam. Aš atradau savo kelią ir jaučiu, kad einu tuo keliu. Labai myliu breiką. Jis man lyg ugnis, kuri, esu įsitikinusi, niekada neužges“, – sako pirmoji Lietuvos breiko čempionė.