logo
days
hours
mins
secs
Asmeninio albumo nuotrauka
18
Jul
2021

#LTOK
Dopingo kontrolė Tokijo žaidynėse – daugiau greičio, mažiau popieriaus

Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos antidopingo agentūros direktorei Rūtai Banytei bus antrosios – olimpinį krikštą ji gavo prieš trejus metus Pjongčange. Į 2018 m. Pietų Korėjoje vykusias žiemos žaidynes ji vyko kaip dopingo kontrolės pareigūnė ir buvo tas žmogus, kuris dirbo su mėginiais arba prireikus pabūdavo ir sportininką į dopingo kontrolės punktą lydinčiu asmeniu.

Dabar į Tokiją lietuvė atrinkta būti tarptautine dopingo kontrolės pareigūne, bet konkrečios jos pareigos paaiškės tik nuvykus į darbo vietą. Ne, jokios paslapties ar įslaptintos informacijos čia nėra, tiesiog dopingo kontrolierių darbą irgi koreguoja COVID-19.

Atrinktieji dirbti Tokijuje, tarp jų ir R.Banytė, jau perėjo keturis mokymų kursus, per kuriuos sėmėsi išsamesnių ir platesnių darbo olimpinėse žaidynėse žinių bei gilinosi į pandemijos padiktuotus niuansus. O jau nuvykus į vietą, pamačius realią COVID-19 situaciją, tikslų atvykusių dopingo kontrolierių skaičių bus skirstoma, kas ir už ką konkrečiai žaidynėse bus atsakingas.

Tikslas – universalumas

Tikrovė tokia, kad prieš šiųmetes žaidynes labiau nei prieš bet kokias ankstesnes tenka visapusiškai apsidrausti ir užsitikrinti didesnį universalių dopingo kontrolės pareigūnų būrį. Juk vieni pakviesti specialistai gali neatvykti dėl jų šalyje staiga pablogėjusios COVID-19 padėties, kiti – Tokijuje susirgti, pagaliau įmanomas ir toks variantas, kad per žaidynes teks izoliuotis grupei dopingo kontrolierių, o kažkam šį darbą vis tiek reikės dirbti. Siekiant apsidrausti nuo įvairių grėsmių norima, kad į Tokiją atvyktų universaliai parengti žmonės, kuriuos būtų galima paskirti ten, kur tuo metu reikia.

Lietuvos antidopingo agentūros direktorė prasitaria, kad jau gavo nurodymų, kaip reikės dirbti. Į būsimų Tokijo dopingo kontrolierių elektroninius paštus atėjo naujienlaiškiai, kaip bus organizuojamas darbas ir laisvalaikis: tada, kai nedirbs, gaus dieną ar pusdienį poilsio, dopingo kontrolieriai turės būti savo viešbučio kambariuose.

„Po parduotuves, turistų lankytinas vietas tikrai nevaikščiosime, nes draudžiama. Pirmiausia bus žiūrima visų saugumo, dėl to net maistas bus patiekiamas į kambarius. Konkrečios testavimo dažnumo procedūros dar nenustatytos, bet suprantama, kad ir dopingo kontrolieriai bus testuojami“, – apie gyvenimą dideliame olimpiniame burbule, kurio iki šiol dar neteko išbandyti, pasakoja R.Banytė.

Taupys laiką ir popierių

Lygindama pasirengimą 2018 m. žaidynėms ir dabartinį R.Banytė sako, kad prieš vykdama į Pjongčangą buvo tiesiog supažindinta su laukiančiomis darbo sąlygomis ir užduotimis, o dabar prieš Tokiją vyksta nuotoliniai mokymai, sukurtos mokymų platformos: be kursų apie testavimą, neseniai išėjo naujausius mokymus apie Tokijo žaidynėse pirmąkart naudosimą vadinamąją „paperless“ sistemą.

„Paperless“ sistema – tai nauja dopingo kontrolės forma, tiksliau, forma ta pati, tik keičiasi jos pavidalas ir iš ligšiolinio popierinio varianto ji tampa elektronine, o dopingo kontrolierės punktuose ir pareigūnų rankose padaugėja planšečių. Tam, kad nebūtų papildomo streso per pačias žaidynes, prie šios naujovės jau imami pratinti ir sportininkai.

„Didžiausias dėmesys sutelktas į tai, kad dopingo kontrolės pareigūnai – tiek tarptautiniai, tiek vietos – dirbtų greitai, kruopščiai ir atidžiai. Tai susiję ir su tuo pandemijos reikalavimu, kad vienoje patalpoje žmonės būtų ne ilgiau nei 15 minučių“, – paaiškina pašnekovė.

Kaip vyks šlapimo mėginių ėmimo procedūra, kaip dopingo kontrolės punkte išlaikyti reikiamus atstumus ir užtikrinti, kad šlapimo mėginio davimo procedūrą tinkamai galėtų stebėti dopingo kontrolierius, kol kas neatskleidžiama, bet pandemijos nulemtų pakitimų ir čia bus. Su visais pokyčiais, vėlgi tam, kad nebūtų papildomo streso, atletai supažindinami iš anksto Lietuvos antidopingo agentūros tinklalapyje, o tie sportininkai, kurie jau turi iškovoję olimpinius kelialapius, bukletus su laukiančiomis naujovėmis gaus asmeniškai.

Svarbiausia – saugumas

Kai kurie Tokijuje sportininkus pasitiksiantys dopingo kontrolės procedūrų pokyčiai susiję su Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) kodekso pasikeitimais, įsigaliojusiais nuo šių metų sausio 1 d., kai kurie – visas procedūras įvertinti iš naujo privertusio nelemtojo viruso. O prieš Tokijo žaidynes dauguma pakeitimų daromi tam, kad būtų užtikrintas sportininkų saugumas.

Paklausta, kokį didžiausią įspūdį parsivežė iš Pjongčango žaidynių, R.Banytė irgi pirmiausia pamini saugumą. Tiesa, tada, 2018-aisiais, šis žodis nebuvo įgavęs pandeminio atspalvio.

„Gal didžiausias įspūdis – saugumas. Pavyzdžiui, norint patekti į Pjongčango olimpinį kaimelį, reikėjo pereiti keturis patikros punktus, labai panašius į oro uostų tikrinimo zonas. O darbas buvo toks pats, kokį atlieku Lietuvoje, jokių pakeitimų nebuvo, – pirmuosius olimpinius įspūdžius prisimena pašnekovė. – Dar buvo labai naudinga susipažinti su užsienio kolegomis, kurių ten atvyko iš viso pasaulio – nuo Kanados iki Naujosios Zelandijos, pasidalyti patirtimi, kaip pas juos organizuojami darbai. Ir įsiminė darbas su sportininkais – vieni labai gražiai bendraujantys, kiti priešiškai.“

– Ar per pandemiją sportininkai neatprato nuo dopingo kontrolės pareigūnų? Juk varžybų nebuvo – ar reikėjo kontrolės? – paklausėme R.Banytės.

– Mūsų atletai, esantys tarptautiniame registruotų testuotinų sportininkų sąraše, per pandemiją buvo tikrinami ne varžybų metu. Išsiuntinėjome jiems klausimynus, ar jiems nereikia izoliuotis, ar jie neserga, ir jeigu ne – dopingo kontrolės pareigūnai, laikydamiesi visų nustatytų saugumo taisyklių, vyko į jų namus.

Noriu pasidžiaugti, kad šiuo nelengvu periodu dauguma mūsų sportininkų noriai su mumis bendradarbiavo. Dirbome didesnio atsargumo sąlygomis, šiek tiek sumažintomis apimtimis, bet testavimas vyko. Mes kasmet pasitvirtiname testavimo planą, todėl galime pasakyti, kad per pandeminius metus testavimo planą įvykdėme 98 proc. Nors yra šalių, kuriose šis rodiklis siekia 40–50 proc.

– Dauguma mūsų olimpiečių pasiskiepijo nuo COVID-19. Šios vakcinos ir jų ilgalaikis poveikis – dar naujas reiškinys. Ar dėl vakcinų neteko koreguoti WADA draudžiamųjų medžiagų sąrašo?

– Kaip tik šiuo metu yra atliekamas tyrimas, kaip skiepai nuo COVID-19 veikia ar neveikia sportininkų organizmus. Ar nuo skiepo gali būti kokių nors pakitimų, ar negali – dabar tokia informacija yra renkama, tiriama ir sisteminama.

Šiame tyrime dalyvauja keturių šalių sportininkai, tarp jų – ir šeši atletai savanoriai iš Lietuvos: trys moterys ir trys vyrai. Be mūsų, šiame tyrime taip pat dalyvauja sportininkai iš Kanados, Didžiosios Britanijos, Danijos. Nors tyrimas dar nesibaigė, bet jau dabar galima pasakyti, kad kažkokių reikšmingų pokyčių dėl vakcinos neužfiksuota. Ir mes labai džiaugiamės, kad mūsų sportininkai aktyviai skiepijosi.

– Nuo 2021 m. sausio 1 d. WADA įvedė naujus Antidopingo kodekso pakeitimus. Kokius pagrindinius akcentus išskirtumėte, kaip papildomai nuo šių metų bus siekiama paties pagrindinio WADA tikslo – apsaugoti švarius sportininkus?

– Vienas iš svarbių pakeitimų – sportininkų antidopingo teisių aktas: nuo šiol vienoje vietoje bus išdėstytos Antidopingo kodekse ir tarptautiniuose standartuose konkrečiai nustatytos sportininkų teisės bei kiti suderinti gerosios praktikos principai, susiję su bendra sportininkų teisių apsauga antidopingo srityje.

Kitas svarbus punktas yra vienuoliktasis Antidopingo taisyklių pažeidimas – pranešėjų apsauga. Pažeidimu bus laikoma sportininko arba kito asmens veiksmai, kuriais siekiama atgrasyti nuo pranešimo institucijoms apie antidopingo taisyklių pažeidimus arba už tai keršyti. Numatytas diskvalifikacijos laikotarpis – nuo dvejų metų iki diskvalifikacijos visam gyvenimui.  

Trečiasis pakitimas susijęs su medžiagomis, kuriomis linkusi piktnaudžiauti visuomenė. Tai medžiagos, kurios priskiriamos stimuliatorių klasei ir WADA draudžiamųjų medžiagų ir metodų sąraše konkrečiai įvardytos kaip tos, kuriomis dažnai piktnaudžiaujama ne sporte, pavyzdžiui, kanapės arba kokainas. Tais atvejais, kai šių medžiagų randama varžybų metu, sportininkas gali sulaukti trijų mėnesių diskvalifikacijos, jei ši medžiaga vartota ne varžybų laikotarpiu ir ne sportiniams rezultatams gerinti. Bet jeigu sportininkas baigia reabilitacijos programą, įgyja galimybę susitrumpinti diskvalifikacijos laiką.

– Vienas iš pagrindinių sportininkus drausminančių būdų – baimė būti pagautam ir iš to kylantys padariniai: atims medalius, premijas, stipendijas. Ar norėtumėte, kad pagrindinė paskata nevartoti draudžiamųjų medžiagų, varžytis sąžiningai būtų kitokia – ne baimė?

– Man atrodo, kad šis požiūris turėtų keistis. Aš suprantu, kad sąžiningiems sportininkams stoti prie vienos starto linijos su vartojančiaisiais dopingą yra pikta, nes tenka nelygiomis sąlygomis varžytis su sukčiais. Todėl pirmas dalykas, kurį reikėtų keisti, – tai požiūris, kad ne baimė būti sugautam, o gėda sukčiauti būtų pagrindinis dopingo nesirinkti skatinantis veiksnys.

Bet šioje vietoje ir mes, visuomenė, turėtume prisiimti atsakomybę: juk norime matyti vis naujus rekordus, todėl sportininkai jaučia visuomenės spaudimą nubėgti greičiau, nušokti toliau. Jeigu laimi – ant rankų nešioja, jei pralaimi – būna priversti ieškoti pasiteisinimų, kad nebuvau toks greitas, nes gavau traumą. Mes visi turėtume palaikyti sportininkus: jeigu bėgo traumuotas – šaunuolis, nes kovojo, atidavė visą save.

Kita vertus, turime suprasti, kad sportas – tai ne karas. Nors sportas įgauna politinį atspalvį, bet žuvusiųjų nėra. Tai turi būti maloni šventė visiems.

– Nacionalinės antidopingo agentūros skelbia, kad jų misija – padėti sportininkui, o ne jį bausti. Kokios pagalbos iš Lietuvos antidopingo agentūros gali tikėtis mūsų sportininkai?

– Mes ypač akcentuojame švietimą. Jeigu kažkas neaišku, sportininkai gali skambinti, parašyti žinutę, stengiamės padėti, pakonsultuoti. Jeigu taip nutiko, kad sportininkas gavo teigiamą testo atsakymą, stengiamės analizuoti jo atvejį, atsižvelgti, bendradarbiauti, padėti tiek, kiek tą leidžia daryti Antidopingo kodeksas. Nepamirštame ir žmogiškumo.

– Bet nutinka ir taip, kad mūsų sportininkams tenka skelbti nuosprendį. Ar daug tokių dienų būna per metus?

– Prieš atsakydama, daug ar ne, atkreipsiu dėmesį, kad Lietuvoje veikia tokia institucija kaip Nepriklausoma antidopingo taisyklių pažeidimo komisija. Sportininkas, gavęs teigiamą testo atsakymą, gali spręsti, kur nori kreiptis – į mus, Antidopingo agentūrą, ar į komisiją.

Džiaugiamės, kad tai nėra labai dažnas reiškinys, bet būna tokių dienų, kai mums tenka sportininkams skelbti nuobaudą. Tada nesijauti gerai, bet tokia mūsų darbo dalis.

– Dažniausiai viešąją erdvę pasiekiantys įkliuvusių sportininkų pasiteisinimai – netyčia, nepastebėjau, nežinojau. Ar yra buvę, kad sportininkas iš karto pasakytų: taip, aš žinojau, kad negalima, bet vartojau?

– Keliskart yra buvę, kai sportininkai pripažino, jog vartojo, tačiau tai pavieniai atvejai. Išties dažniausi pasiaiškinimai yra tokie, kad aš nekaltas, aplinka kalta: netyčia, neperskaičiau instrukcijos, įpylė – nemačiau, nežinau iš kur ir panašūs.

– Yra sakoma, kad dopingo vartotojai (sportininkai) ir jų gaudytojai (dopingo kontrolieriai) – tai lyg amžinas katės ir pelės žaidimas. Ar sutiktumėte su tokia mintimi?

– Taip, šio žaidimo elementų yra, ypač anksčiau tai buvo labai panašu į katės ir pelės gaudynes. Bet dabar padėtis šiek tiek keičiasi. Sportininkai įkliūva dėl tų medžiagų, kurios jau daug metų rinkoje. Nieko naujo neatsiranda.

Štai kad ir bene geriausiai žinoma dviratininko Lance‘o Armstronge‘o dopingo byla: taip, jis turėjo didelį pagalbininkų būrį, ne vienas šioje dopingo schemoje veikė, bet jis nevartojo kažkokios naujos medžiagos – daugybę metų vartojo tas pačias dopingo kontrolieriams gerai žinomas.

Tobulėja laboratorijų įranga, jos kuria vis naujesnius ir tikslesnius medžiagų aptikimo metodus, todėl sukčiauti darosi vis sunkiau ir pavojingiau.

– Ir pabaigai – apie pabaigą. Tokijuje sportininkas laimi medalį, pereina privalomas dopingo kontrolės procedūras, gauna neigiamą atsakymą, sulaukia daug sveikinimų ir norėtų ta proga ko nors ypatingo. Ar jau gali suvalgyti bandelę su itin gausiu aguonų įdaru, jeigu ji jam labai patinka?

– Jeigu visos procedūros atliktos – taip, gali. Viena bandelė ar koks nors tam tikrų medžiagų turintis vaisius teigiamo testo neparodys, bet gali iškreipti testo rodmenis.

Daugiau kontrolės

2015 m. pabaigoje visą pasaulio sporto bendruomenę sudrebino pirmojo Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vadovo Dicko Poundo ataskaita apie Rusijos sukčiavimą ir sisteminį sportininkų dopingo vartojimą, palaikomą ir remiamą aukščiausių tos šalies valdžios pareigūnų. Vėlesnė kanadiečio teisininko Richardo McLareno ataskaita atskleidė naujų garbingą sportą paminančių rusų sukčiavimo faktų.

Po WADA akredituoto Maskvos antidopingo centro direktoriaus Grigorijaus Rodčenkovo viešo prisipažinimo (jo knyga apie neįtikėtino įžūlumo Sočio žaidynių machinacijas „Rodčenkovo dvikova“ neseniai pasirodė ir lietuvių kalba) paaiškėjus daugiau detalių apie Sočio laboratorijoje vykusį mėginių sukeitimą, kuriam dirigavo Federalinė saugumo tarnyba, WADA ėmė griežtinti dopingo kontrolę. Ar nacionalinės antidopingo agentūros ir laboratorijos tą pajuto?

„Iš tiesų per pastaruosius kelerius metus padidėjusią kontrolę tikrai pajutome, esame atidžiau stebimi, dažnai atnaujinami pagrindiniai WADA dokumentai, reikalavimai, viskas yra dokumentuota, sudėta į Antidopingo administracijos ir valdymo sistemą (ADAMS), todėl sukčiauti nėra galimybių. Jeigu WADA darbuotojai pamato, kad esama kažkokių neatitikimų, ateina laiškas, kuriame nurodoma, jog esama trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti“, – patvirtina Lietuvos antidopingo agentūros vadovė R.Banytė.

Atidžiai stebimos ir testavimo laboratorijos, jos kartais gauna dvigubai aklo tyrimo mėginių (tai yra draudžiamųjų medžiagų turinčių šlapimo mėginių, kurių slapta atsiunčia TOK medicinos komisija ir taip patikrina laboratorijos darbą).

Taip paprastai kaip prieš Sočio žaidynes nepasiteisinsi, kad netyčia sudužo būtino ištirti mėginio buteliukas, nes iškart žiūrima į užpildytą mėginio saugojimo sekos formą ir aiškinamasi, kas kurioje vietoje ir už ką atsakingas bei kur toji seka nutrūko.

„Dabar toks pasiaiškinimas net nelabai tikėtinas, – sako R.Banytė. – Lygiai taip pat tikrinami į ADAMS patenkantys duomenys: yra darbuotojai, kurie stebi, kiek buvo suformuota vadinamųjų misijų, kiek mėginių paimta ir kiek iš laboratorijų įkelta duomenų – viskas turi atitikti skaičius į skaičių. Vos tik pastebimas neatitikimas – ateina laiškas su reikalavimu paaiškinti ir ištaisyti.“

Kaip žinoma, po skandalingų Sočio žaidynių iš Rusijos sportininkų buvo atimta daugiau nei dešimt medalių, kai kurie medalininkai net ir po šešerių metų vis dar bylinėjasi Tarptautiniame sporto arbitražo teisme.

Po išaiškėjusių daugybės pažeidimų atidžiau stebimos iš sportininkų mėginius imančios įmonės, dopingo kontrolės pareigūnai, mėginių tyrimų laboratorijos, patys sportininkai, o nuo šių metų sausio 1-osios atnaujinus Antidopingo kodeksą į šią grandinę įtraukiamas ir sportininkus supantis personalas – nuo šiol jiems taip pat gresia sankcijos už dopingo pažeidimus.

Gerokai praretėjusi Rusijos komanda 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse dalyvavo, o štai Tokijuje šios šalies vėliavos nebus. Regis, penkeri metai pasitaisyti ir susitvarkyti pasirodė per trumpas laikotarpis. Ar yra daugiau šalių, kurios taip pat stebimos per didinamąjį WADA stiklą?

„Yra stebimų ir šalių, ir sporto šakų, bet tai konfidenciali informacija. Jeigu kyla įtarimų, WADA siunčia savo žvalgybos padalinį, kuris aiškinasi, ar įtarimai pagrįsti“, – sako R.Banytė.

Tam, kad nebūtų įmanoma sukčiauti žaidynes rengiančių šalių mėginių tyrimo laboratorijose, pavyzdžiui, Pjongčange testavimo laboratorija nebuvo statoma, o visi surinkti mėginiai vežami testuoti kitur – nebuvo žinoma nei kur, nei kada juos išveš. Tokijas savo akredituotą WADA laboratoriją turi.

Dar vienas drausminimo ir kontrolės būdas – sportininkų mėginiai, kurie po 2012 m. Londono žaidynių saugomi dešimt metų. Pasak R.Banytės, mėginių saugojimo termino ilginti neketinama, bet dabar diskutuojama apie tai, kad atletus reikėtų testuoti priešvaržybiniu laikotarpiu prieš olimpines žaidynes ir tuos mėginius taip pat saugoti. Tai būtų dar vienas nenuginčijamas palyginamasis rodmuo.