Sausio 30 – vasario 1 d. Druskininkuose, sveikatingumo ir poilsio centre „AQUA“, vyksta Lietuvos olimpinės rinktinės trenerių, gydytojų, kineziterapeutų, vadybininkų ir olimpinės rinktinės kandidatų kursai. Juos finansuoja LTOK ir Europos olimpinių komitetų Olimpinis solidarumas.

Pirmąją kursų dieną diskutavo tik Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų gydytojai, kineziterapeutai ir masažuotojai, LTOK sporto direkcijos ir LOSC vadovai. 

Buvo kalbama apie pertvarkas šalies sporto medicinoje ir su tuo susijusias problemas, apie sporto medicinos unikalumą, apie komandinį darbą žaidynėse, apie sportininkų medicininį aprūpinimą, kuris dėl lėšų stokos dar nėra pakankamai geras. Diskusijose nuskambėjo ir dar viena aktualija – sporto medikų trūkumas.

Beveik visi į kursus atvykusieji gydytojai, kineziterapeutai, masažuotojai dabar dirba privačiose struktūrose. Bet visi jie yra dirbę olimpinėse žaidynėse, buvę Lietuvos olimpinės medikų komandos nariai. Todėl LTOK paraginti vėl susirinkti į vieną būrį noriai atsiliepė. Atvykę į seminarą svarstė, kaip geriau pasirengti 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, prieš tai dar šiemet atlaikius visus iššūkius Europos žaidynėse Minske bei Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje Baku.

Kursų dalyvius pasveikinęs ir sėkmingo darbo palinkėjęs LTOK sporto direktorius Einius Petkus supažindino su po pertvarkos pasikeitusia medicininio olimpinės rinktinės personalo išlaikymo tvarka, kalbėjo apie LTOK sutartis su medikais, informavo, kad planuojama kuri olimpinį sporto medicinos ir mokslo centrą.

Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas visų pirma „nusikėlė“ į Tokiją ir teigė kolegoms, kad ten bus sudėtingiausios olimpinės žaidynės: „Šlapias karštis“. Todėl ir reikia tartis, keistis nuomonėmis, idėjomis. D.Barkauskas akcentavo komandinį darbą. „Sporto medikas nežino visko. Yra apie 2700 geros praktikos rekomendacijų. Niekas jų visų nežino. Kasmet skelbiama 25000 klinikinių studijų. Šeimos gydytojas susietas su dar dviem šimtais specialistų. Be komandos darbas neįmanomas. O jos formavimo modelis priklauso nuo konkrečios situacijos. Komandoje negali būti konfliktinių asmenybių. Medikai turi sugerti sportininkų žaibus. Kiekvienas privalome ugdyti smalsumą savo srityje, domėtis naujovėmis,“ – kalbėjo D.Barkauskas. Jis patarė neužmiršti ir poilsio. „Poilsis – tai įgūdis. Ilsėtis reikia mokėti, nes daug kas kėsinasi į mūsų poilsį.“

Lietuvos sporto medicinos federacijos viceprezidentė Alma Kajėnienė kalbėjo apie aktualius sporto kardiologijos klausimus, akcentavo, kad sportuojantys žmonės privalo tikrintis sveikatą. „Tai pavojingų būsenų, ligų ir traumų profilaktika.“ A.Kajėnienė priminė, kad visi medikai, treneriai turi lankyti pirmosios pagalbos suteikimo kursus.

Olimpinės rinktinės kineziterapeutas Tomas Linksmuolis skaitė pranešimą apie kirkšnies traumas sporte. „Kirkšnies skausmų daug, o tiksliai kur ir kodėl skauda, turi nustatyti medikai.“ Jis kalbėjo apie gydymo būdus, jų efektyvumą.

Diskusijose kalbėta apie sporto medicinos infrastruktūrą, kurios praktiškai nebėra, apie maisto papildų vartojimus, sporto medikų rekomendacijas ir sportininkų bendradarbiavimą laikantis jų.