Vasaros pradžioje buvo Lietuvos mažųjų žaidynių finišas – baigėsi jau vienuoliktoji sporto šventė, skirta patiems mažiausiems vaikams. Šiemet projektas subūrė rekordinį dalyvių skaičių – 460 įstaigų iš visų 60 savivaldybių. Iš viso – net 51 tūkst. darželinukų nuo pusantrų iki septynerių metų.
Mažųjų žaidynėse ugdomas vaikų fizinis raštingumas – jie supažindinami su įvairiomis sporto šakomis ir aktyviomis veiklomis, skatinamos olimpinės vertybės: pagarba, draugystė ir tobulėjimas. Vaikus nuo mažų dienų siekiama įtraukti į sportą, pasiūlyti jiems įvairių veiklų, kurios teiktų džiaugsmą, skatintų bendravimą, pozityvias emocijas ir ugdyti sveikos gyvensenos įpročius.
Žaidynės kasmet baigiasi įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamais festivaliais, kuriuose mažuosius sportininkus aplanko olimpiečiai, suteikiantys vaikams dar daugiau įkvėpimo ir motyvacijos. Lietuvos mažųjų žaidynių globėja – pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
„Lietuvos mažųjų žaidynės – didžiulis gėris augantiems kūnams ir iššūkis mums, suaugusiesiems, nes jūs rodote mums pavyzdį, kaip reikia gyventi sveikai ir judriai. Mažųjų žaidynėse nėra pralaimėtojų – visi yra apdovanojami, visi laimi. O visi kartu laimime sveikatą, solidarumą, smagumą ir gyvenimo džiaugsmą“, – sakė šiemet festivalyje Alytuje apsilankiusi D.Nausėdienė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija (RIUKKPA). Projektas finansuojamas LTOK.
LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė svajoja, kad netolimoje ateityje projektas taps nacionaliniu ir jame dalyvaus visos šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
„Tikimės, kad su pirmosios ponios bei stiprėjančiu politiniu palaikymu mūsų laukia dar geresni laikai – dar gražesni renginiai, dar stipresnės žaidynės, dar daugiau sveikatos ir džiaugsmo mūsų mažiesiems. Manau, didžiuosiuose festivaliuose dalyvaujantiems žmonėms nekyla nė menkiausios abejonės – tai, ką darome, yra labai svarbu“, – sveikindama į Alytaus sporto centrą atvykusius dalyvius sakė D.Gudzinevičiūtė.
Kaip tvirtina projekto koordinatorė, RIUKKPA prezidentė Audronė Vizbarienė, Lietuvos mažųjų žaidynių sėkmė – tai įrodymas, kad fizinis aktyvumas ir sveikatos stiprinimas yra svarbios vertybės Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėse.
Apie Lietuvos mažųjų žaidynes „Olimpinė panorama“ kalbėjosi su trimis pedagogėmis, kurios į jas įsitraukė nuo pat pirmųjų šio projekto metų. Tai penkiolika metų su mažaisiais sportuojanti pedagogė Sonata Jonauskienė, dirbanti Kauno lopšelyje-darželyje „Pelėdžiukas“ ir Kauno Valdorfo darželyje „Šaltinėlis“, dziudo trenerė ir pedagogė Ieva Kublickienė, koordinuojanti žaidynių eigą keliuose privačiuose Vilniaus darželiuose, bei su įvairaus amžiaus vaikais dirbanti pedagogė ir krepšinio trenerė, Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionė Kornelija Balčiūnaitė.
Kelyje – daugybė iššūkių
Šiemet prie šio projekto prisidėjo rekordiškai daug dalyvių – 460 įstaigų iš visų 60 savivaldybių. O prieš vienuolika metų viskas prasidėjo nuo 95 įstaigų ir vieno didžiojo festivalio, į kurį atvyko 36 komandos. Visame projekte tąkart dalyvavo tik 96 komandos.
„Paskui buvo labai intensyvus etapas, kai vykdavo net dešimt festivalių per mėnesį. Tai buvo įkvepiantis laikas. Dabar liko penki festivaliai, tačiau jų kokybė dar labiau pagerėjo. Pedagogai įgijo daug patirties, vis drąsiau taiko įvairias naujoves, kūrybiškus metodus, geriau jaučia vaikų poreikius. Įsiminė pirmieji metai, nes viskas buvo labai nauja – ir vaikams, ir mums. Buvo daug entuziazmo, džiaugsmo, o vaikų emocijos – nuoširdžios ir užkrečiančios. Tai paliko didžiausią įspūdį“, – žaidynių pokyčius prisiminė buvusi krepšininkė K.Balčiūnaitė.
„Prieš žaidynes turėjau ketverių metų pedagoginį stažą ir jos kiekvienais metais man buvo atradimas, ką galima padaryti kitaip. Kasmet besikeičianti programa man, kaip mokytojai, pridėjo vis naujų iššūkių, kaip šį projektą įgyvendinti pagal organizatorių pateiktas idėjas. Augome, tobulėjome. Labai džiaugiuosi. Šie vienuolika metų – man nuostabus laikas, negalėjau patikėti, kad darželyje galima tokius dalykus daryti“, – entuziazmu trykšta kaunietė pedagogė S.Jonauskienė.
„Vaikai labai noriai dalyvauja mažųjų žaidynėse ir laukia šių renginių. Jiems tai ne tik sportas, bet ir smagi šventė, per kurią gali judėti, žaisti, patirti džiaugsmą kartu su draugais“, – kolegei antrina K.Balčiūnaitė.
„Manau, kad mokykloje pradinukai ir vyresni to negauna, ką gauna mūsų darželinukai“, – sako penkiolika metų su mažaisiais dirbanti S.Jonauskienė.
Beje, į antrą dešimtį įžengusios žaidynės šiemet tapo tarptautinės – į jas įsitraukė lietuvių bendruomenė iš Suvalkų.
Paspirtis pedagogams
Lietuvos mažųjų žaidynės vyksta keliais etapais. Pirmiausia ikimokyklinio ugdymo pedagogai dalyvauja seminaruose, kuriuose gilina žinias ir semiasi idėjų, kaip sudominti vaikus fiziniu aktyvumu.
Nuo pat pirmųjų metų į šias žaidynes su savo ugdytiniais įsitraukusi Kauno lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ ir Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ kūno kultūros mokytoja S.Jonauskienė sako, kad šie seminarai mokytojams – tikras lobis: „Dalyvauju juose kasmet. Ir kasmet atrandu vis kažką naujo. Kaip tik rengiau orientavimosi po darželį dieną – vaikai ieškojo gyvūnėlių, dėjom antspaudukus. Šią idėją parsivežiau iš mažųjų žaidynių seminaro.“
Mažieji sportuoja noriai
Ar darželinukai sportuoja noriai? I.Kublickienė įsitikinusi, kad maži vaikai turi poreikį judėti ir juos sudominti sportu nėra sunku: „Yra vaikų, kuriuos labai lengva įtraukti – jiems judėti duotybė, jų toks charakteris. Sunkiau tiems vaikams, kuriuos tėvai labai saugo, bijo, kad nugrius, užsigaus. Kaip įsitrauks į aktyvias veiklas tokie vaikai, labai priklauso nuo mokytojo – ar sugebės jį sudominti. Tad darželinukams bėdų būna dėl tėvų auklėjimo, o šiaip jie visi noriai juda, bėga, lipa.“
Didesnės bėdos dėl fizinio aktyvumo prasideda tada, kai vaikai paauga. „Darželinukai noriai įsitraukia patys. Tėvai irgi noriai investuoja į būrelius, atžalas vežioja. Lūžis įvyksta penktoje klasėje, tada vaikų fizinis aktyvumas ima mažėti. Gal tėvams atrodo, kad vaikai savarankiški, jau patys gali nuspręsti, todėl nustoja juos vežioti į būrelius ir tada įvyksta atkritimas. Matau tą ir savo treniruotėse, kartais ir žinutę turiu parašyti: „Labas, seniai buvai treniruotėje“, – pasakoja pedagoge dirbanti ir dziudo treniruotes vedanti I.Kublickienė.
Jai antrina K.Balčiūnaitė: „Nors su darželinukais dirbu ne tiek daug, vis tiek matau, kad mažieji Lietuvoje dar gana aktyvūs: jie nori judėti, bėgioti, dalyvauti žaidimuose. Ypač jei aplinka juos paskatina. Žinoma, yra ir išimčių – viskas labai priklauso nuo šeimos, ugdymo įstaigos bei aplinkos.
Kiek pažįstu fizinio ugdymo pedagogių – Kaune ir kituose miestuose, ypač tų, kurios dirba su ikimokyklinio amžiaus vaikais, matau, kiek daug jos įdeda pastangų ir širdies. Jų darbas turi didžiulę įtaką vaikų požiūriui į judėjimą, o tai labai svarbu ugdant sveikus įpročius visam gyvenimui.
O dirbdama su gimnazistais matau, kad dažnai trūksta motyvacijos sportuoti, dėl to blogėja jaunuolių fizinė forma. Be to, jie daug laiko praleidžia prie ekranų. Matau, kad fizinio aktyvumo stoka tampa rimta problema. Klasėje iš 20 mokinių gal tik 4–5 yra tikrai sportiški ir fiziškai aktyvūs, o likusieji turi antsvorio, yra fiziškai silpni.“
Sportavo ir kosmose, ir džiunglėse
Prieš vienuolika metų pradėjus rengti Lietuvos mažųjų žaidynes, vienas didžiausių iššūkių buvo nežinomybė – juk viskas buvo nauja: „Tiek pats projektas, tiek jo organizavimas, metodika. Reikėjo laiko suprasti, kaip geriausia dirbti su vaikais tokio formato renginiuose, kaip juos įtraukti, sudominti. Šiandien padėtis pasikeitusi: patirties turime daug, dabar svarbiausia – nuolat ieškoti naujų idėjų, kad išlaikytume vaikų dėmesį, neprarastume motyvacijos ir galėtume prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Technologijos, vaikų poreikiai, ugdymo tendencijos – viskas keičiasi, tad reikia nuolat tobulėti ir išlikti kūrybingiems“, – sako K.Balčiūnaitė.
Regis, kol kas organizatoriai kūrybinių idėjų nestokoja. Prieš penkerius metus į pirmąjį žaidynių etapą jie įtraukė virtualias pamokėles. „Jos labai patinka vaikams. Juk ekrane vis nauji treneriai, mokytojai, o aš visus metus ta pati! Tuos du mėnesius, kai įjungdavau virtualias pamokėles, vaikai džiaugdavosi ir labai susikaupę žvelgdavo į ekraną: ir sportuoji, ir dar į ekraną žiūri! Vaikams labai patiko. Aš, kaip mokytoja, stebėjau vaikus ir, kur reikia įsikišdavau, pakomentuodavau“, – žaidynes paįvairinusiais technologiniais sprendimais džiaugiasi S.Jonauskienė.
O šiemet virtualias pamokas žaidynių rengėjai perkėlė į skirtingas aplinkas – kosmosą, kalnus, fermą, džiungles. Ir taip fizinį aktyvumą pavertė nuotykiu. Pasak S.Jonauskienės, vaikams labiausiai patiko užduotys debesyse, kosmose, povandeniniame pasaulyje – tose neįprastose erdvėse, į kurias nelabai gali patekti iš tikrųjų. Virtualios temos buvo pratęstos didžiuosiuose festivaliuose, pavyzdžiui, kosmoso stotelėje reikėjo eiti per „meteoritus“.
„Šiemet festivalyje buvo dešimt stotelių, kurios atitiko virtualių pamokėlių temą. Judesiai parinkti taip, kad derėtų prie temos. Ir kosmose galima judėti, ir debesyse galima skraidžioti, ir kaime sportuoti“, – sako I.Kublickienė.
Antras žaidynių etapas – festivaliai ugdymo įstaigose. Šiemet juos pasiūlyta rengti netradicinėje aplinkoje.
„Vieni ėjo į žygį, kiti rengė sporto šventę – tai priklausė nuo pedagogų originalumo, – pasakoja privačius darželius kuruojanti I.Kublickienė. – Kadangi pavasaris nebuvo šiltas, nemažai kolegų festivalius rengė salėje, stengėsi supažindinti su įvairiausiomis sporto šakomis atitinkamose stotelėse: tinklinio, teniso, pasiūlė su golfo lazda kamuoliuką pavaryti ir panašiai. Mokytojai stengėsi, kad užduotys būtų smagios ir neliktų, kaip esame įpratę, konkurencijos varžantis vieniems su kitais. Buvo siekiama supažindinti su sporto įvairove. Juk vaikai eina į tuos sporto būrelius, kokius lankė ar apie juos girdėjo tėvai, ir kartais net nežino, kad yra tokių sporto šakų, kaip, pavyzdžiui, golfas ar meninė gimnastika. Todėl siekėme, kad vaikai susipažintų, praktiškai išbandytų šias sporto šakas ir pasižiūrėtų, patinka ar ne.“
Sporto banga
Gegužės mėnesį visoje Lietuvoje vyko didieji festivaliai, kuriuose vaikai išbandė dešimt smagių užduočių, atskleidžiančių įvairių sporto šakų ypatumus. Šiemet vyko penki festivaliai: Kaune, Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose ir Palangoje. Iš viso finaliniuose etapuose susitiko 200 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 1200 mažųjų sportininkų, 400 ikimokyklinio ugdymo pedagogų.
„Vaikai labai nori važiuoti į festivalius. Ir tėvai nori. O ugdymo įstaigai gali atstovauti tik šeši vaikai – trys berniukai ir trys mergaitės. Vaikų atranka – auklėtojų reikalas. Skatinu, kad atrinktų ir tuos, kurie mažiau juda, kad parodytume jiems, kiek vaikų sportuoja, neapsiribotume tik geriausiais darželio sportininkais“, – sako Kauno darželiuose dirbanti S.Jonauskienė.
Šiai pedagogei įstrigo po festivalio išgirsti vaikų žodžiai: „Mūsų čia daug ir mes visi balti!“ Visi vaikai iš organizatorių gauna baltus marškinėlius ir jais apsivilkę suguža į sporto areną. Pasirodo, tai vaikams irgi įstringa.
„Festivalis jiems tikra šventė! Vaikai parsiveža daug įspūdžių, emocijų ir geros nuotaikos. Jiems labai smagu sportuoti kitokioje aplinkoje, susitikti su kitų darželių vaikais, parodyti, ką išmoko. Smagiausia – džiaugsmas akyse, pasididžiavimas savimi ir nuoširdžios emocijos“, – kolegei pritaria K.Balčiūnaitė.
Džiugina mažuosius ir medaliai, ir taurės. „Kai po renginio kviečia organizatoriai į apdovanojimus, vos išgirdę savo darželio pavadinimą nori kuo greičiau bėgti taurės paimti“, – sako S.Jonauskienė.
Pasak K.Balčiūnaitės, pastaraisiais metais festivaliuose daugiau dėmesio skiriama žiūrovams, ypač tėveliams, kuriuos irgi stengiamasi įtraukti į renginius – jiems skiriama daugiau užduočių, veiklų.
„Tai labai sustiprina bendrystės jausmą – vaikai džiaugiasi matydami aktyvius tėvus, o tėvai iš naujo atranda judėjimo džiaugsmą kartu su savo vaikais“, – atkreipia dėmesį pedagogė iš Kauno.
„Kiekvienas dalyvis – ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai – po festivalio pasikrauna emocijomis. Visiems būna didelė šventė“, – tikina I.Kublickienė.
Penkiuose miestuose vykusiuose festivaliuose apsilankė olimpiečiai, kurie vaikams taip pat paliko stiprų įspūdį. Vilniuje mažiesiems sportininkams sėkmės linkėjo Paryžiaus olimpinių žaidynių vicečempionė breiko šokėja Dominika Banevič, žinoma kaip Bgirl Nicka.
Kaune su vaikais susitiko dailiojo čiuožimo šokėja Meda Variakojytė, iškovojusi mūsų šaliai kelialapį į 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpines žaidynes. Kituose miestuose vykusiuose festivaliuose dalyvavo olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis, imtynininkė Danutė Domikaitytė, olimpietė irkluotoja Dovilė Rimkutė.
„Vaikai žavisi sportininkais, džiaugiasi galėdami juos pamatyti, kartu nusifotografuoti“, – tikina K.Balčiūnaitė, kuri pati dar ne taip seniai siekė aukštumų krepšinio aikštelėje.
„Vaikai pamato, kad olimpietis lygiai toks pats žmogus, su juo galima pasikalbėti, nusifotografuoti. Tai paskatinimas, paraginimas siekti. Galbūt ir tarp susirinkusių vaikų jau yra būsimų olimpiečių“, – svarsto I.Kublickienė.