Briuselyje surengtas Europos olimpinių komitetų biuro prie Europos Sąjungos specialiųjų kompetencijų seminaras, kuriame dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto užsienio ryšių direktorė Vaida Mačianskienė.
Olimpinių komitetų atstovai dalijosi gerosiomis praktikomis, kaip pavyksta pritaikyti dirbtinį intelektą (DI) kasdieniame darbe. LTOK užsienio ryšių direktorė taip pat dalyvavo konferencijoje, skirtoje sportininkių teisėms aptarti.
Sportas ir dirbtinis intelektas
Per Europos olimpinių komitetų biuro prie Europos Sąjungos seminarus didžiausias dėmesys buvo skiriamas dirbtinio intelekto naudojimui sporte. Kalbėta apie tai, kaip pasitelkus DI įrankius būtų galima palengvinti organizacijų veiklą, rinkodaros darbus rengiant sportininkus ir identifikuojant talentus.
Profesorius Janas De Bruyne‘as kalbėjo apie DI galimybes ir iššūkius sporte, pabrėždamas galimą DI įrankių šališkumą ir klaidas. ES DI biuro atstovas Kilianas Grossas papasakojo apie naująjį dirbtinio intelekto įstatymą. Teigiama, kad europiečiai turės galimybę naudoti sertifikuotus dirbtinio intelekto įrankius, kurie atitinka aukštus saugos ir kokybės standartus.
„Vokiečiai kasdienėje veikloje naudoja dirbtinį intelektą, o tai palengvina administracijos darbą. Nuotoliniai ar gyvi susitikimai yra įrašinėjami, o dirbtinis intelektas sudaro santrauką, išskirdamas svarbiausius aspektus. Ir juos netgi sudėlioja punktais.
Čekai pasakojo apie susitarimą su savo šalies sporto garsenybe, kuri pasitelkusi dirbtinį intelektą kalbėjo visomis kalbomis ir visus kvietė į savo šalies olimpinius namus per Paryžiaus olimpines žaidynes. Taip pat dirbtinis intelektas filtravo patyčias skatinančius komentarus.
Siejant DI įrankius su talentų paieška, nereikėtų jais automatiškai pasikliauti, svarbu tai priimti tik kaip rekomendacijas“, – pasakojo V.Mačianskienė.
Norvegijos sporto mokslų mokyklos doktorantas Niko Vuorinenas nagrinėjo etines dilemas, susijusias su duomenų rinkimu ir DI sporte. Čekijos olimpinio komiteto atstovas Matejus Machytka ir Vokietijos olimpinio komiteto atstovas Mortenas Pohlas pasidalijo pasiteisinusiais pavyzdžiais, kaip kasdieniams olimpinių komitetų darbams atlikti sėkmingai pritaikė dirbtinio intelekto įrankius. Seminaras baigėsi Lucy Mills („Ready Sport Global“) seminaru apie DI įrankius.
Pirmąją dieną seminaro dalyviai buvo supažindinti su Europos Sąjungos finansuojamų programų naujovėmis ir galimybėmis. Buvo diskutuojama apie naujai išrinktus Europos Parlamento narius, kalbama apie tai, kurie potencialiai galėtų padėti spręsti probleminius sporto klausimus.
„Aptarėme sporto padėtį Europoje, analizavome, kokius prioritetus išskiria Europos Sąjunga diskusijai ir teisiniam reguliavimui. Artimiausiu metu numatoma skirti dėmesio šioms temoms: sporto autonomijos, tvarumo, sporto ir lažybų bei Europos sporto modelio“, – gautomis žiniomis dalijosi V.Mačianskienė.
Pristatyti EOK ES biuro projektai – OCEAN, „Safe Harbour“ ir SIGGS 3.0. Pastarasis yra įrankis, kuris padės sporto organizacijoms įgyvendinti gerojo valdymo principus. LTOK jame dalyvavo nuo pirmųjų metų, o partneris mūsų šalies olimpinis komitetas yra 2025 m. prasidėsiančiame „Erasmus+“ projekte „Safe Harbour“.
Briuselyje – ir sportininkių teisėms aptarti skirta konferencija
Briuselyje taip pat vyko konferencija „Voice for Equality and Rights of Women Athletes“, skirta sportininkių teisėms aptarti. Dukart olimpinė čempionė italė Antonella Bellutti remdamasi savo patirtimi konferencijos dalyviams papasakojo, kaip 2020 m. iškėlė savo kandidatūrą Italijos olimpinio komiteto prezidento rinkimuose ir buvo pirmoji tai padariusi italė moteris.
„Pasakodama šią istoriją ji pripažino, kad iškėlusi savo kandidatūrą jautėsi tarsi laužytų standartus. Šansų laimėti rinkimus daug nebuvo. A.Bellutti pripažino, kad ir būdama sportininkė patirdavo diskriminaciją, tad ji nori skirti dėmesio šiai problemai.
Konferencijoje buvo kalbama apie atlyginimų skirtumus sporte, kurie tarp vyrų ir moterų siekia net dešimtis kartų. Pasakota ir apie treniravimosi metodiką: retai kada atsižvelgiama, kad dėl moterų fiziologijos ir menstruacijų ciklo tokie patys treniruočių planai kaip vyrams nėra tinkami.
Daug kas akcentuoja, kad sportininkės neuždirba pakankamai, bet kaip jos gali uždirbti, jeigu ir televizija, ir žiniasklaida joms skiria mažiau dėmesio? Iki šiol dar pasitaiko atvejų, kad moteriai pastojus kontraktai su klubais gali būti nutraukiami nedelsiant, neduodant jokių socialinių garantijų. Kalbėta apie tokius radikalius atvejus, atrodė, kad tokios situacijos jau praeityje, bet, žvelgiant į platesnį paveikslą, pasaulis dar turi kur tobulėti“, – pasakojo V.Mačianskienė.