Graikijoje, Senovės Olimpijoje pirmadienį įžiebta 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių ugnis. Tai taip pat žymi olimpinio deglo kelionės į Kiniją pradžią.
„Trapiame pasaulyje, kupiname konfliktų ir nepasitikėjimo, olimpinės žaidynės visada statys tiltus, jungiančius žmones.
Pekinas taps pirmuoju miestu istorijoje, rengusiu ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes“, – ceremonijoje sakė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.
Kas vyksta olimpinės ugnies įžiebimo ir perdavimo ceremonijose?
Heros šventykloje, pastatytoje septintojo amžiaus pr. Kr. pabaigoje, vyriausioji vaidilutė šaukiasi Apolono, senovės dievo, arčiausiai siejamo su saule. Ji prašo „šventos tylos“ ir „giedro dangaus“, kad pavyktų uždegti liepsną. Nors senovės mitas byloja, kad didis paprastų mirtingųjų atstovas Prometėjas pavogė liepsną iš dievų, šiandien ji perduodama laisva valia.
Pirmadienio rytą graikų aktorė Xanthi Georgiou, apsirengusi tradiciniu apdaru chitonu ir lydima 35 vaidilučių, atsiklaupė virš parabolinio veidrodžio ir surinko saulės spindulius liepsnai uždegti.
Iš X. Georgiou deglo, sukurto pagal didžiosios deivės Heros šventyklos stulpus, liepsna buvo perduota toliau. Iš kuklaus deglo – vos vieno iš keturių visame pasaulyje – ji buvo perkelta į dubenį, o tada, panaudojant antrą deglą, liepsna pasiekė vieną iš modernesnių, specialiai 2022 m. Pekino žiemos žaidynėms skirtų deglų.
Perkėlus liepsną į dubenį, ceremonija pajudėjo į Olimpijos stadioną. Garbingus asmenis ir kviestinius svečius lydėjo Kouri – dvylika jaunuolių, simbolizuojančių kadaise Graikijos miestams-valstybėms Antikos žaidynes skelbusius šauklius.
Po tradicinio šokio ir muzikinio pasirodymo, ant žole apaugusio senojo stadiono šlaito, nešina dubeniu pasirodė antroji pagal svarbą vaidilutė po vyriausiosios vaidilutės Estiada ir padėjo jį ant nedidelio akmeninio altoriaus. Vyriausioji vaidilutė kartojo savo maldą Apolonui, prašydama „vainikuoti šventųjų lenktynių nugalėtojus“, ir ruošėsi išsiųsti liepsną į kelionę kartu su tradicine alyvuogių šakele, taikos ir pergalės simboliu.
Prieš ugniai paliekant senosios Olimpijos griuvėsius, atliektas specialus sustojimas prie Pjero de Kuberteno paminklo. Čia, giliai marmurinės kolonos viduje, ilsisi kažkada plakusi šiuolaikinių olimpinių žaidynių įkūrėjo širdis. Nors likę P. de Kuberteno palaikai yra Šveicarijoje, TOK įkūrėjas primygtinai reikalavo, kad jo širdis būtų palaidota Graikijoje, taip pagerbiant olimpines žaidynes, kurias P. de Kubertenas padėjo paversti vienybės ir varžybų simboliu.
Vilties žinutė
2022 metų vasario 4 dieną olimpinės liepsnos atvykimas į Pekino nacionalinį stadioną vainikuos ugnies sugrįžimą namo. Vos prieš 13 metų, miglotą 2008-ųjų vasaros žaidynių atidarymo ceremonijos vakarą, vienišas bėgikas, pakeltas prie arenos viršūnės, bėgdamas oru prilietė deglą prie aukuro ir pradėjo XXIX olimpines žaidynes.
Tai buvo bėgikas Li Ningas, tris aukso medalius 1984 m. Los Andžele vykusiose žaidynėse iškovojęs kinų gimnastas. Tais metais jis buvo paskutinė liepsnos kelionės grandis, o jo ilgi žingsniai užbaigė nuostabų žmonių sukurtą reginį.
Tačiau šį kartą Kinijos žalius vasaros olimpinių žaidynių takus ir laukus pakeis žiemos olimpinių žaidynių ledas ir sniegas. Todėl nenuostabu, kad pirmasis deglo nešėjas yra Ioannis Antoniou, Graikijos Alpių slidininkas, dalyvavęs Pjongčango žaidynėse 2018 m.
Jis perėmė liepsną iš X. Georgiou, jau antrąsias žaidynes atlikusios iškilmingą vyriausiosios vaidilutės vaidmenį, o į orą tuo metu buvo paleistas dar vienas taikos simbolis – balandis.
Liepsna į Pekiną atkeliaus ankstyvą spalio 20 d. rytą.
Svarbiausios datos ir laikai
Spalio 18 d. Liepsnos uždegimo ceremonija, pradžia 11:20 val. vietos laiku
Spalio 19 d. Perdavimo ceremonija, pradžia 11:50 vietos laiku
Spalio 20 d. Atvykimo į Pekiną ceremonija