Alfredas Pliadis
09
Dec
#LTEAM
„Jaunojo Fair Play sportininko“ nominaciją atsiėmęs dviratininkas atranda vis naujus gyvenimo vaidmenis

Lietuvos jaunių rinktinės narys Rimvydas Aleksa neabejoja – dviračiai yra komandinė sporto šaka. Ir kiekvienas komandos narys gali labai daug prisidėti prie galutinio rezultato. Tai vilkaviškietis įrodė ir savo pavyzdžiu, kuris jam lėmė Kilnaus elgesio sporte prizą.

R. Aleksa ne kartą matė tarptautinius apdovanojimus skinantį Arūno Matelio dokumentinį filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Buvo jo premjeroje, o pastarąjį kartą žiūrėjo prieš porą mėnesių. Pagrindiniai šio filmo herojai – vadinamieji darbininkai, dviračių sporto pasaulyje žinomi kaip gregoriai.

„Šis filmas labai gerai atskleidžia dviratininkų gyvenimą, sunkumus. Jis parodo ir kiekvieno komandos nario svarbą. Juk visi laurai tenka lyderiui, kuris kopia ant aukščiausio laiptelio, yra matomas. Bet rezultatą lemia kiekvieno komandos nario indėlis. Todėl pergale visada džiaugiasi visa komanda“, – paaiškino 18-metis.

Būtent tuo darbininku dažnai tenka būti R. Aleksai, nors jis ir pats yra iškovojęs daugybę apdovanojimų tiek plento, tiek treko, tiek kalnų dviračių lenktynėse.

Gruodžio 5 d. Rimvydo kolekciją papildė dar vienas trofėjas, kuriuo gali pasigirti labai nedaug jo bendraamžių.

26-tą kartą surengtuose Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimuose Vilkaviškio dviračių sporto klubo „Aira“ narys R. Aleksa buvo apdovanotas kaip nominacijos „Jaunojo sportininko kilnus poelgis“ nugalėtojas.

Vasarą Lietuvos jaunių dviračių plento rinktinė dalyvavo daugiadienėse lenktynėse Lenkijoje, kuriose sprendėsi, kas iš mūsų šalies atstovų dalyvaus Europos čempionate. Likus paskutiniam etapui, rinktinės treneris iškėlė užduotį komandai išlaikyti Aivaro Mikučio antrą vietą bendroje įskaitoje. Tačiau Aivaras pateko į griūtį, sulaužė dviračio vairą ir ratą. Jis ilgai laukė pagalbos, tačiau gavo techniškai netvarkingą atsarginį dviratį. Bet ir su tokiu nutarė tęsti lenktynes. Kai komandos draugai sulaukė savo lyderio, R. Aleksa netruko apsispręsti – atidavė A. Mikučiui savo dviratį ir taip paaukojo galimybę pačiam patekti į Europos čempionatą, tačiau padėjo kolegai bendroje įskaitoje užimti 4-ą vietą.

„Iki šiol jaučiu, kad pasielgiau gerai. Man tokį poelgį įkvėpė treneris Artūras Žemaitaitis, nes anksčiau turėjome didelę komandą ir jis yra pasakęs, jog turime vienas kitam padėti, mat toks poelgis padeda priartėti prie pergalės“, – prisiminė Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos abiturientas.

Vilkaviškietį, prieš tai išbandžiusį stalo tenisą, krepšinį, tinklinį, futbolą, į dviračių sportą atvedė smalsumas.

„Vietos laikraštyje perskaičiau skelbimą, kad rengiama dviratininkų stovykla. Nieko nežinojau apie dviračių sportą. Buvo įdomu, todėl ir nutariau pabandyti. Nors iš pradžių buvo sunkoka, nes buvau apkūnokas, bet visada mane stūmė mintis – nepasiduok, būk čia. Ir esu čia jau šešerius metus“, – prisiminė laureatas, svajojantis tapti olimpiečiu.

Aukštas vaikinas dažniausiai tarp lyderių atsiduria tada, kai finišuojant vyksta sprinterių kova. Nors nesenai atrado, kad turi ir kitokių gabumų. „Visada orientavausi į sprinterio vaidmenį. Bet šių metų kovą buvome išvykę į treniruočių stovyklą Ispanijoje, kur važinėjomės ir lygumose, ir kalnuose. Grįžus į Lietuvą asmeninėse lenktynėse man pavyko būti penktam, nors labiau laikiau save sprinteriu. Jei man pasisekė ir asmeninėse lenktynėse, pasirodo, galiu visur“, – džiaugėsi sportininkas.

Nuo kito sezono jis jau nebedalyvaus jaunių varžybose, kuriose lenktyniauja dviratininkai iki 18 m. amžiaus. Rimvydo laukia apsisprendimo kryžkelė – siekti profesionalo karjeros ar pasukti kita kryptimi, dviračius paliekant tik kaip laisvalaikio užsiėmimą.

„Planuoti dar sudėtinga, bet norėčiau tapti profesionaliu dviratininku. Aišku, tai labai sunku ir ne visiems pasiekiama. Baigęs mokyklą tikiuosi pradėti studijas, bet tuo pačiu neapleisti dviračių sporto ir būti jame, kol leis galimybės“, – svarto sportininkas.

Anksčiau, galvodamas apie būsimas studijas, R. Aleksa žvelgė į dangų – mąstė apie mokslus, susijusius su palydovais, robotika, norėjo net tapti lėktuvo pilotu. Bet vėliau apsisprendė žengti į informacinių technologijų sritį.

Prie kompiuterio prabėga nemaža dalis jo laisvalaikio, liekančio po mokyklos, pamokų ruošimo ir treniruočių. Taip pat – pagalbos verslininkaujantiems tėvams, dar auginantiems ir 12-metę dukrą Akvilę. Ši nepasuko sporto keliu – pasirinko muziką, šokius.

R. Aleksos kasdienybė netrukus pasipildys dar vienomis pareigomis: „Neseniai gavau vairuotojo pažymėjimą. Tai padėsiu tėvams išvežioti prekes. Jie man jau anksčiau sakė, kad esu vyriausias vaikas šeimoje, tad turėsiu jiems daugiau padėti. Esu tam pasiruošęs, tikrai galiu padėti tėvams, ypač žiemą, kai treniruotės ne itin sunkios ir ilgos. Atėjus sezonui, aišku, daugiau laiko reikės skirti dviračiams“, – teigė „Fair Play apdovanojimų“ laureatas.