Sėkmingai pasitikrinusi jėgas Europos uždarųjų patalpų čempionate žiemą, trišuolininkė Dovilė Kilty rengiasi intensyviai vasarai. Olimpinių normatyvų vasarai.
Žiemos sezoną trišuolininkė Dovilė Kilty baigė skambiu akordu: kovo pradžioje Turkijoje vykusiame Europos uždarųjų patalpų čempionate, nušokusi 13 m 92 cm, užėmė šeštą vietą. Ir tai apskritai Europos bei pasaulio čempionatuose aukščiausia jos pelnyta vieta. Kaip sakė pati trišuolininkė, šešta vieta buvo minimalus planas. Ir tą planą ji įgyvendino.
„Mes, žmonės, visada norime daugiau ir daugiau. Bet esu tiesiog patenkinta šia šešta vieta. Mano planas minimum toks ir buvo, nevažiavau į čempionatą kaip lyderė, iš manęs buvo tikėtasi padaryti savo, aš tą padariau, užėmiau vietą, kokios iš savęs reikalavau, ir esu patenkinta. Reikia pasidžiaugti ir išsikelti naujus tikslus vasarai“, – tašką po sėkmingai baigto žiemos etapo deda D.Kilty.
Tad kokie tikslai vasarą? „Šokti toli, – juokiasi Dovilė ir surimtėjusi priduria: – Pasaulio čempionato finalas – pirmas šešioliktukas.“
Pasaulio čempionatas rugpjūčio pabaigoje vyks Vengrijoje. Budapešte ji turėtų jaustis patogiai – karštas oras geriausiai Lietuvos trišuolininkei tinka.
„Juk esu Ispanijoje gyvenusi“, – šypsosi vėl.
Intensyvi vasara
Pirmąsias vasaros sezono varžybas Dovilė planuoja Didžiojoje Britanijoje, kurią jau vadina namais. Gimtinėje trišuolininkė galbūt dalyvaus Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose birželio pradžioje, o liepą planuoja siekti Lietuvos čempionės vardo. Dar bus komercinių ir kitų varžybų, bet jų konkrečiau įvardyti dar negali.
„Vasara nusimato labai intensyvi“, – apibendrina atletė.
Juolab kad tai bus ir olimpinių normatyvų vasara. Lengvaatlečiai jų siekti pradės liepos 1-ąją. „Pagrindinę formą norisi pasiekti būtent liepos mėnesį, nes normatyvai lengvaatlečiams kosminiai“, – sako D.Kilty.
Apie tą kosmosą truputį vėliau. O prieš tai – dar apie vieną kelią patekti į olimpines žaidynes. Pasak lengvaatletės, dalis šios sporto šakos atstovų į žaidynes pateks įvykdę normatyvą, o kiti pagal reitingo taškus. Reitingo taškai bus skaičiuojami pagal penkis geriausius pasirodymus varžybose (pradedant šių metų birželiu ir baigiant kitų metų birželio mėnesiu).
„Visos pagrindinės varžybos, kuriose aš planuoju gerai pasirodyti, pasiekti gerą formą, bus būtent liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Birželį, aišku, irgi norisi gerų rezultatų, bet nereikia užsiplėšti, reikia pataupyti jėgas būtent tada, kada jų reikės labiausiai“, – planus dėlioja trišuolininkė.
O dabar apie kosminius olimpinius normatyvus. Trišuolininkių kelias į Paryžių lygus 14 m ir 53 cm. Sulig kiekvienomis olimpinėmis žaidynėmis jis tampa vis ilgesnis: norint patekti į Tokiją reikėjo įveikti 14 m 32 cm ribą, į Rio užteko 14 m 20 cm, į Londoną – 14 m 10 cm.
„Taigi, jei pažiūrėsime į dešimties metų laikotarpį, normatyvas pailgėjo 40 centimetrų“, – skaičiuoja lengvaatletė.
Ką reiškia trišuolininkei pridėti tuos 40 cm? „Tai labai didelis skirtumas ir kiekviena smulkmena tampa itin svarbi: mityba, miegas – kiekvienas niuansas. Visą laiką sportininkui tai svarbu, bet siekiant tokių aukštų rezultatų viskas turi būti perfect“, – aiškina D.Kilty, kuriai, norint įveikti Paryžiaus olimpinių žaidynių normatyvą, tektų pagerinti savo asmeninį (14 m 26 cm), o kartu ir Lietuvos rekordą.
Kuri iš „smulkmenų“ Dovilei sunkiausia? „Dėl mitybos nėra bėdų – galiu kontroliuoti save kaip reikiant. Ir treniruotėse stengiuosi, ir miegu gerai. Manau, gal pagaliau sportinės sėkmės reikia. Visą laiką stengiuosi, atiduodu visą save sportui, sunku būtų kažkur pasistengti dar labiau… Tikrai nuoširdžiai atiduodu visą save“, – patikina Dovilė. O darydama viską, ką gali, stengiasi per daug neįsijausti galvodama apie olimpines žaidynes, kad, jeigu ką, netektų skaudžiai graužtis.
Tokios patirties 29-erių atletė turi. Tokijo olimpinės žaidynės trišuolininkei nuplaukė dėl traumos. Į Rio de Žaneirą neišvyko, nes tuo metu laukėsi. O štai Londono olimpinį normatyvą Dovilė pavėlavo įvykdyti vos kelias dienas.
„Kai šiandien žiūriu atgal, galvoju, kad viskas taip ir turėjo būti. Bet tuo metu tai pareikalavo tikrai labai daug jėgų. Baisiai sunkus momentas buvo“, – apie vis išslystančią, rodėsi, jau ranka pasiekiamą olimpinę svajonę kalba D.Kilty.
Tarp Lietuvos ir Britanijos
Kovo viduryje D.Kilty Didžiojoje Britanijoje jau plušėjo visu pajėgumu, kad pasirengtų intensyviai vasarai. Jau buvo pamiršusi trumpą atokvėpį, kurį užsitarnavo po čempionato Turkijoje.
„Tiesiog tinginiavau. Visą dieną „Netflix“, valgiau tą savaitę, ką norėjau, – atsipalaidavau ir tiesiog nieko neveikiau“, – trumpą poilsį apibūdina sportininkė.
Didžiojoje Britanijoje ji dirba su treneriu Astonu Moore‘u. Kas jos treniruočių draugės? „Trenerio grupėje Didžiojoje Britanijoje toli nuo Europos čempionato eiti nereikia. Jis treniruoja šuolininkę Jazmin Sawyers, laimėjusią Europos čempionate. Ji nušoko 7 metrus. Labai džiaugiuosi, kad turime gerą, stiprią grupę“, – pasakoja trišuolininkė.
Kartais treniruotėse jai kompaniją palaiko vyras sprinteris Richardas Kilty. Treniruotės Didžiojoje Britanijoje sudaro dalį jos sportinės rutinos. Kartais didesnę, kartais tokią pat, kaip ir čia, Lietuvoje. Grįžusi į Lietuvą trišuolininkė patenka į trenerės Janinos Trebienės rankas Šiauliuose.
„Taip ir bastausi – truputį ten, truputį ten. Šiemet daugiau būsiu Britanijoje“, – sako Dovilė.
Kur lengvaatletei patogiau treniruotis? „Patogiausia pas mamą, Lietuvoje, – juokiasi Dovilė. – Mama viską padaro už mane – tada jau aš mamos vaidmens nebeturiu. Princese galiu pabūti. Tad Lietuvoje, žinoma, man komfortiškiau.“
Didelė konkurencija
Šių metų Europos uždarųjų patalpų čempionate Lietuvai atstovavo net trys trišuolininkės – be Dovilės, savo pajėgumą šioje rungtyje įrodinėjo Aina Grikšaitė bei Diana Zagainova. Deja, joms abiem į finalą prasibrauti nepavyko.
Trys – tiek daugiausia sportininkų leidžiama deleguoti šaliai į vienos rungties varžybas. Lietuva buvo vienintelė valstybė, šioje rungtyje išnaudojusi nustatytą limitą.
„Manau, tai retas atvejis ir parodo, kad konkurencija yra puiki. Sakyčiau, visai gerai mes, mergaitės, varom, – šypteli Dovilė ir patikina, kad konkurencijos stygiaus Lietuvoje niekada nejautusi. – Kai buvau jaunesnė, 16–17 metų, irgi buvo merginų, kurios neblogai šokinėjo trišuolį ir buvo į ką lygiuotis. Ir šiandien konkurencija tikrai yra.“
Su A.Grikšaite ir D.Zagainova Dovilė susitinka tik varžybose. Grįžusi į Lietuvą ji treniruojasi Šiauliuose ir čia treniruočių partnerių neturi. A.Grikšaitė ir D.Zagainova savo meistriškumą kelia Vilniuje.
Ar stipri konkurencija prideda motyvacijos? „Aišku, matai jas ir nori laimėti – net kalbos nėra. Kam yra varžybos? Varžybos yra tam, kad laimėtum. O konkurencija prideda motyvacijos ir noro nugalėti“, – sako trišuolininkė.
Du po vienu stogu
D.Kilty – ne vienintelė šeimoje, nusitaikiusi į aukščiausius rezultatus sporto sektoriuje. Ištekėjusi už pajėgaus britų sprinterio Richardo, su juo dalijasi ne tik bendru stogu, bet ir sporto rutina.
„Yra ir pliusų, ir minusų. Vienas kitą gal labiau suprantam, vienas kitą palaikom, vienas kitą pastumiam, kai reikia. Bet būna dienų, kai dvi ugnys į dar didesnę ugnį pavirsta. Sakyčiau, gerai, kai būna balansas. Jau daug metų kartu, pripratome, atrodo, kitaip ir būti negalėtų“, – lengva ar sunku tokiam su tokiu, svarsto trišuolininkė.
Lengvaatlečių šeima augina sūnų Richardą jaunesnįjį, kuriam pusseptintų metų. Regis, tėvų pavyzdys berniuką įkvepia. „Sūnus dabar viską lanko. Ir futbolą lanko, į lengvąją ateina, kai mes jį atsivedam. Sunku pasakyti, kas jis galėtų būti – futbolininkas, šuolininkas ar sprinteris, bet genai tikrai yra. Jį reikia stabdyti treniruotėse, nes atrodo, kad dirbtų kaskart, kol nugriūtų. Labai darbštus. O ką pasirinks, tą pasirinks – neverčiam“, – apie sūnų pasakojo mama.
Kai Dovilė grįžta į Lietuvą, visada kartu keliauja ir sūnus: „Nesu be jo važiavusi į Lietuvą. Į komercines varžybas, Europos, pasaulio čempionatus nesivežame. Bet jeigu Lietuvos čempionatas ar kitos varžybos, stovyklos, – visada kartu vyksta.“
Sūnui svarbu, kaip mama pasirodo varžybose.
„Jis man visada sako laimėti“, – juokiasi Dovilė ir papasakoja, kaip šiemet po Mančesteryje vykusių varžybų, kuriose ji užėmė antrą vietą, vyras turėjęs pameluoti ir sakęs, jog mama laimėjo.
„Kad nesupyktų labai, nes kaip dabar taip: mama išvažiavo vos ne savaitei ir nelaimėjo?“ – apie sportinį sūnaus azartą pasakojo trišuolininkė.
Regis, šią vasarą Richardui jaunesniajam sportinio azarto netrūks, nes mama šuolių į tolį sektoriuje sieks kuo geresnių rezultatų.