Rugsėjo 11 dieną Šiaulių kultūros centre surengta konferencija „Lietuvos olimpiniam sportui – 100 metų: vakar, šiandien ir rytoj“. Joje dalyvavo beveik šimtas sporto federacijų vadovų, nevyriausybinių skėtinių bei kitų svarbiausių šalies sporto organizacijų atstovų.

Renginį kartu su Šiaulių miesto savivaldybe organizavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

„Kartais tikrai aštriai pasiginčijame dėl sporto klausimų, bet kalbamės ir diskutuojame dėl to, kad visi norime rasti sprendimą šviesios sporto ateities labui. Čempionų, kurie tampa autoritetais ir kelrodžiais kitiems, yra vienetai. Tačiau mums svarbu kalbėti apie visą sportininkų rengimo piramidę, pradedant nuo pačių mažiausiųjų ir baigiant sporto veteranų įtraukimu į įvairias veiklas. Kalbėti iš esmės apie sporto sistemos strategiją. Kol kas iš valstybės daugiau sulaukdavome trukdymo nei pagalbos, todėl norime rasti sprendimus“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Šiaulių savivaldybės meras Artūras Visockas pabrėžė, kad miestui labai svarbu sudominti vaikus sportu, pritraukti vaikų trenerių. Pasak jo, mieste veikianti Šiaulių sporto gimnazija atsirado iš žmonių, kurie yra sporto švyturiai ir supranta sporto misiją.

„Esame pasiekę nemažai laimėjimų, nes miestas orientuojasi į vaikus ir trenerius. „Šiaulių“ futbolo klubo pasiekimai – teigiamas pavyzdys. Krepšinio komanda taip pat tampa vis lietuviškesnė. Nors Lietuvos sportininkai brangesni nei užsieniečiai, bet tokiu atveju pinigai lieka Lietuvoje. Sportas yra kultūros dalis, todėl kiekvienas dalyvaujantis sporte yra kultūros dalis ir jis matomas“, – teigė A.Visockas.

Renginys sulaukė LR prezidentūros dėmesio – jame dalyvavo ir Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas.

Vakar

Diskusijoje „Vakar“ buvo kalbama apie anksčiau veikusį centralizuotą sportininkų rengimą ir medikų darbą.

Lietuvos sporto tarybos pirmininkas prof. Algirdas Raslanas papasakojo apie Lietuvos olimpinio sporto centro įkūrimo laikotarpį ir pranašumus, kai vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms buvo rengiamasi centralizuotai. Jo nuomone, nevyriausybinis sektorius turi stiprinti organizacinę sporto pusę.

„Visiems kartu reikia sukurti tinkamą programą, įvertinti visą sporto situaciją. Programinis sportininkų rengimas reikalauja visas jėgas sutelkti į vieną ratą. Tam reikia valstybės, LTOK pagalbos ir sporto federacijų veiksmingumo. Taip pat savivaldybių indėlio. Žinoma, reikalingas ir atsakomybės centras“, – sakė A.Raslanas.

Patyręs specialistas pabrėžė, kad Lietuvai labai reikia talentingų trenerių ir vadybininkų, o kolektyvinio rengimo modelis turi būti parengtas remiantis mokslu.

„Svarbiausia yra programa ir jos principai. Turime laikytis to, ką esame sukūrę gero ir kas lemia rezultatą. Taip pat labai svarbus sportininkų ir trenerių pasitikėjimas“, – pabrėžė A.Raslanas.

Ilgametis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas priminė anksčiau sėkmingai veikusį centralizuoto sportininkų rengimo modelį. Jo pabrėžė, kad jeigu mes šokinėjame nuo vieno modelio prie kito, tada nebeturime nieko.

„Mes nuolat mėginame kažką išrasti, nors reikėtų laikytis tęstinumo. Turbūt esame labai turtinga valstybė, nes atsisakome 10–15 metų ruoštų kineziterapeutų, kurie buvo rengiami dirbti olimpinei rinktinei, ir juos lengva ranka nubraukiame. Jie išeina į privatų sektorių ir mažoms federacijoms pasidaro gerokai per brangūs. Suburti medicinos komandą yra bendras darbas, nes reikia sutelkti skirtingus gebėjimus turinčius žmones. Gebėjimas spręsti problemas gali padėti sportininkams siekti rezultatų. Anksčiau turėjome centralizuota sistema grįstą gerą modelį. Man teko bendrauti su Nyderlandų atstovais. Jie per skaitmenizaciją suvienijo visą komandą. O mes vis stengiamės išrasti kažką naujo“, – aiškino D.Barkauskas.

Dabar

Diskusijoje apie dabartį savo įžvalgomis pasidalijo valstybės sporto politiką įgyvendinančios Nacionalinės sporto agentūros (NSA) vadovas Mindaugas Špokas.

„Valstybė turi sporto plėtros programą ir jos laikosi. Noriu pasidžiaugti įgyvendintais ir viršytais tikslais – olimpinių sporto šakų atstovų iškovotais medaliais. Skaičiai ir faktai atspinti realybę – mes kylame aukštyn“, – tvirtino M.Špokas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva Paryžiaus olimpinėse žaidynėse pagal iškovotų medalių skaičių aplenkė Latviją, Estiją ir Slovėniją, o pagal pelnytų medalių ir atstovavusių sportininkų skaičiaus santykį – ir Lenkiją. NSA vadovas taip pat pasidžiaugė, kad valstybės finansavimas sportui kasmet didėja, bet sutinka, kad yra spręstinų dalykų.

„Klausimas kyla dėl sporto gimnazijų išnaudojimo, nes ne visos sporto federacijos įsitraukia į jų veiklą. Galbūt jos nesupranta, kad tai yra valstybinis įrankis sportininkams padėti“, – atkreipė dėmesį M.Špokas.

Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Darius Čerka atskleidė niūresnę Lietuvos sporto finansavimo sistemos pusę. Jo pastebėjimu, pagal dabartinį sporto finansavimo modelį tinklinis yra nesisteminė sporto šaka. Nors, pasak LTF vadovo, tinklinis pagal sportuojančiųjų skaičių yra viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje, pagal aukšto sportinio meistriškumo skiriamas lėšas vienam žmogui tinklinis velkasi paskutinėje vietoje.

„Komandinės sporto šakos, norėdamos išvykti į tarptautinius čempionatus, turi suburti daug žmonių, todėl nesunku įsivaizduoti, kiek tai kainuoja. Taip pat, Europos čempionato atrankos, bent jau tinklinio, vyksta etapais. Turėjome vieną rinktinę, kuri šiemet pateko į finalinį etapą, o dalyvavimas kiekviename etape papildomai kainavo po 20–40 tūkst. eurų, – aiškino D.Čerka. – Kai yra bendra diskusija su valdžia, viskas skamba gražiai – finansavimas sportui didėja, viskas gerai, bet matome, kad tinkliniui tas negalioja. Mes nepatenkame į šią sistemą.“

LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus pabrėžė, kad skaičiai – olimpiečių ir iškovotų medalių – nėra vieninteliai rodikliai, atskleidžiantys Lietuvos sporto sistemos veiklą.

„Džiaugiamės olimpiečių rezultatais, bet norėtume, kad būtų plačiau žvelgiama į sporto plėtros galimybes. Kaip žinoma, Nacionalinė sporto agentūra negali kontroliuoti sportininkų pasirengimo, todėl trūksta visų pusių bendradarbiavimo. Didesnis finansavimas atveria nemažas galimybes, bet reikia atitinkamo požiūrio į bendrą sporto sistemą“, – kalbėjo E.Petkus.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) sporto ir partnerystės prorektorius Vidas Bružas pastebėjo, kad tik nedidelė sporto federacijų dalis turi galimybę naudotis sporto mokslininkų pagalba, nors šiais laikais ji labai svarbi siekiant tobulėjimo.

Rytoj

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga, Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos vadovas Gintaras Jasiūnas bei Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pasidalijo mintimis apie sporto ateitį.

D.Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad dabartinė sporto finansavimo sistema yra padrika. Jos nuomone, šalies sportui trūksta sistemos, kur nevyriausybinės organizacijos galėtų turėti savo įtaką. Dėl to ir buvo sukurta rezoliucija.

„Mes siūlome pakitimus, nes neabejojame, kad kiekviena nevyriausybinė organizacija gali užlopyti sistemos spragas“, – pabrėžė LTOK prezidentė.

M.Bilius taip pat sutiko, kad žvelgiant į skaičius viskas atrodo gražu ir šviesu, tačiau norint tikėtis proveržio ateityje reikia pokyčių.

„Manau, bendras visų pusių susitarimas atvers duris į geresnę ateitį. NSA atskleidžia, kiek sveikųjų žmonių gauna stipendijas ir kiek neįgaliųjų. Aš manau, kad tai neturi būti atskirta. Negalią turintys žmonės turėtų būti integruojami į tą pačią sporto sistemą. Turi būti viena bendra sporto sistema“, – vylėsi M.Bilius.

75 sporto federacijas vienijančios LSFS vadovas D.Šaluga pripažino, kad šiuo metu didesnė dalis sporto federacijų nėra laimingos.

„Esmė ne pinigų kiekis, o tai, kaip jie dalijami. Suskaičiavome, kad federacijos vidutiniškai turi po pusantro dirbančio žmogaus. Sporto sistemai reikia struktūros, nes visi norime vieno tikslo. Anksčiau sporto federacijos ir skėtinės organizacijos niekada nedalyvavo politikoje, o dabar tenka ir tai yra blogai“, – kalbėjo D.Šaluga.

Jo teigimu, sporto federacijos kasmet susiduria su iššūkiais, nes, nežinodamos būsimo finansavimo, negali planuoti savo veiklos. Būtent dėl lėšų stygiaus nemažai federacijų negali naudotis sporto medicinos paslaugomis, nors pagal NSA nutarimus tam galima skirti dalį biudžeto.

„Situacija tikrai neatitinka didesnės dalies sporto bendruomenės lūkesčių. Yra sričių, kur judame labai silpnai. Federacijų netenkina dabartinė finansavimo sistema, mūsų nuomonės nepaisymas, Sporto įstatymo prastūmimas nevertinant federacijų siūlymų ar netgi darant priešingai. Sakyčiau, federacijos yra silpninamos tendencingai, esame ties nulūžimo riba“, – atvirai sakė D.Šaluga.

G.Jasiūnas atkreipė dėmesį į nemažai problemų, su kuriomis tenka susidurti savivaldybėms. Jo teigimu, nėra lengva atskirti, kokią dalį sportui skiriamų pinigų sudaro valstybės indėlis ir kokią – privačios lėšos. Taip pat reikia sutarimo tarp visų pusių dėl sportininkų rengimo, kad kiekvienas žinotų, kas ir kaip rengia aukšto meistriškumo atletus.

„Pasigendame koordinavimo iš valstybės pusės. Sunku suprasti, kokia yra valstybės politika ir kaip galėtume integruotis. Taip pat neaišku, ar visi milijonai yra tikslingai išleidžiami“, – teigė G.Jasiūnas.

Jis taip pat pastebėjo, kad nors valstybė skiria nemažai pinigų sporto infrastruktūrai, trūksta informacijos apie jų tikslingą naudojimą. Taip pat yra neaiškumų dėl žmonių fizinio aktyvumo skatinimo, nes trūksta tų, kurie pateikia užduotis ir prisiima atsakomybę. G.Jasiūnas pabrėžė ir mažą vaikų bei jaunimo įsitraukimą į fizinį aktyvumą, kuris siekia vos 30 proc.

Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos vadovas išskyrė svarbiausias užduotis, kurias reikės atlikti ateityje: laikytis patvirtintų sportininkų rengimo centrų rekomendacijų, turėti aiškų vaidmenį prisidedant prie aukšto sportinio meistriškumo sportininkų rengimo, plėtoti regioninius sporto šakų centrus, užtikrinti kokybišką sporto gimnazijų veiklą bei sukurti aiškų fizinio aktyvumo skatinimo modelį.

Šiaulių meras A.Visockas pateikė dar vieną pavyzdį, kaip miestai galėtų prisidėti prie sportininkų gerovės. Tam reikia bendradarbiavimo su verslu. Jo teigimu, kai verslas skiria savo paramą sportininkams, tą patį padaro ir savivaldybė.

A.Visockas, dar sykį pasidžiaugęs galimybe paminėti Lietuvos olimpinio judėjimo 100-metį Saulės mieste, linkėjo leisti dirbti tiems, kurie nori kuo geresnės kloties Lietuvos sportui.

Trijų dalių diskusija baigėsi rezoliucijos dėl sporto sistemos tobulinimo šalyje pristatymu. Siekdami valstybinių, savivaldybių institucijų ir nevyriausybinių skėtinių sporto organizacijų bendradarbiavimo kuriant strategija grįstą sporto sistemą, sporto konferencijos Šiauliuose dalyviai nutarė palaikyti susitarimą, kuriam jau pritarė penkios Lietuvos politinės partijos.

„Džiaugiamės, kad sporto bendruomenės balsas vis labiau išgirstamas ir politikos koridoriuose. Šiandien čia drąsiai su sporto federacijų ir nevyriausybinių skėtinių sporto organizacijų atstovais kalbamės, kaip įgyvendinti rezoliuciją dėl sporto sistemos tobulinimo šalyje“, – sakė olimpinė čempionė D.Gudzinevičiūtė.

Remiantis šiuo susitarimu, LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga, vienijanti beveik visas Lietuvos sporto nevyriausybines organizacijas, imasi atsakomybės įgyvendinti sporto politiką.

Dominykas Genevičius, „Olimpinė panorama“