Lapkričio 18–26 d. Birštone vyko tarptautiniai Olimpinių vertybių ugdymo programos (OVUP) mokymai, kuriuos organizavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, vis tvirčiau užimantis šios srities pasaulinio lyderio poziciją.

Į didžiausius ir daugiausiai šalių sutraukusius mokymus susirinko nacionalinių olimpinių komitetų ir olimpinių akademijų atstovai iš 17 valstybių. Taip pat atvyko Europos olimpinės akademijos nariai, universitetų profesoriai.

Apie mokymus Birštone ir tai, kaip pavyko lietuviams tapti vieniems geriausių įgyvendinant OVUP, kalbamės su LTOK olimpinio švietimo direktoriumi Kasparu Šileikiu.

Kelintą kartą Lietuvoje vyko tarptautiniai OVUP mokymai?

Tai buvo jau ketvirti mūsų organizuoti mokymai. Tarptautinio olimpinio komiteto sukurta OVUP programa skirta unikaliam sporto ir fizinio aktyvumo potencialui atskleisti, sujungiant sportą su švietimu ir kultūra. Pirmą kartą surengėme mokymus 2017 metais. Antrieji vyko 2020-aisiais. Dėl COVID-19 pandemijos teko daryti kelerių metų pertrauką. Tad treti mokymai vyko šių metų vasario mėnesį.

Vasarį vykę mokymai buvo labai sėkmingi – atsiliepimai apie juos buvo puikūs, atgarsiai plačiai nuaidėjo visoje Europoje. Dalyvavusieji rekomendavo šiuos mokymus kitiems Europos olimpiniams komitetams ir olimpinėms akademijoms, tad norinčiųjų šįkart buvo labai daug. Matydami šį poreikį ir suprasdami, kiek mes duodame, suorganizavome ketvirtus mokymus.

Norėjome, kad iš kiekvienos šalies būtų žmogus, dirbantis nacionaliniame olimpiniame komitete arba olimpinėje akademijoje, ir žmogus, tiesiogiai dirbantis su vaikais, jaunimu ar treneriais – dėstytojai, mokytojai.

Susirinko septyniolikos Europos valstybių atstovai. Geografija buvo labai plati – nuo Portugalijos iki Azerbaidžano. Tarp jų buvo anglų, serbų, slovakų, slovėnų, turkų, latvių, vokiečių – tikrai didelė dalis Europos olimpinių komitetų, savo valstybėse norinčių dirbti su šia programa. Jie pas mus ir atvyko, kad galėtų perimti gerąją praktiką ir pritaikyti ją namuose.

Nors OVUP programą sukūrė TOK, esame vieni lyderių pasaulyje pagal įgyvendintų mokymų skaičių ir džiaugiamės, kad LTOK dažnai pasaulyje yra atpažįstamas pagal šią programą. Tai didelis laimėjimas mūsų mažai šaliai.

Kokios mūsų stiprybės įgyvendinant OVUP?

Buvome vieni pirmųjų, dar 2017 m. išsivertusių TOK paruoštus šios programos leidinius, buvome pirmieji pasaulyje, kurie pradėjome organizuoti mokymus ugdytojams Lietuvoje ir ėmėme tai daryti plačiu mastu. Turbūt dėl to įgavome daugiausia praktikos. Per šį laikotarpį mokymuose dalyvavo 5 tūkst. ugdytojų, vyko apie 250 mokymų. Taip pat dirbome su mokymo įstaigų vadovais, savivaldybių švietimo bei sporto skyrių atstovais, įtraukėme ir sportininkus. Taigi apėmėme plačią auditoriją.

Kiti nacionaliniai olimpiniai komitetai OVUP pritaiko šiek tiek kitaip, dažniausiai pasitelkdami sportininkus ir vaikus. Ir mastas nėra didelis. Tad jiems įdomu, kaip mes pasiekiame mokytojus, kurie vėliau įgytas žinias perduoda vaikams. Mes sugebėjome įtraukti mokytojus, turime puikią mokytojų lyderių grupę – jų net 19. Jie važinėja po Lietuvą ir rengia mokymus, kuriuose dalyvauja po 20–25 mokymo įstaigų ir bendruomenių atstovus. Tai leidžia mums aktyviai dirbti – suorganizuojame maždaug po 40 mokymų per metus. Visa tai ir lėmė mūsų sėkmę.

Kas vedė mokymus Birštone?

Mokslus vedžiau ir aš, bet didžiausią darbą atliko lektoriai Donatas Petkauskas ir Nerijus Miginis. Jie su šia programa ir LTOK dirba nuo pat pradžių, turi didžiulę patirtį, abu jie yra ir savo sričių specialistai – neformaliojo ugdymo asai, puikūs metodininkai ir praktikai. Taigi tai puikus duetas.

Neseniai sulaukėme skambučio iš TOK dėl Donato ir Nerijaus. TOK norėtų, kad jie padėtų sukurti ir atnaujinti OVUP leidinius. Tai mums irgi didelis laimėjimas: pagalbos populiarinti šią programą prašoma mūsų šalies lektorių.

Į kokias temas kreipėte dėmesį per mokymus Birštone?

Tikslas buvo apmokyti mokytojus, kad jie toliau mokytų kitus. Daug dėmesio buvo skiriama trijų olimpinių vertybių – pagarbos, draugystės ir tobulėjimo – ugdymui. Daug žmonių supranta šias vertybes skirtingai. Mes akcentuojame, kad pagarba turi būti ne tik varžovui, bet reikia gerbti ir save, ir aplinką, ir trenerius, ir teisėjus; draugystė – tai ir harmonija tarp skirtingų kultūrų atstovų, skirtingų žmonių grupių; tobulėjant svarbiausia ne nugalėti kitą, o tapti geriausia savo versija, tapti geresniu žmogumi, nei buvai vakar.

Pasitelkiant įvairius neformaliojo ugdymo metodus, fiziškai aktyvias veiklas, refleksijų sesijas žmonės mokėsi, kas yra pagarba, kas yra kilnus elgesys, proto, kūno ir valios darna. Vėliau kitos sesijos metu dalyviai grupelėse organizavo jau savo dirbtuves, patys vedė veiklas kitiems dalyviams.

Prieš mokymus buvo jauduliuko, nes dalyvių geografija, kaip minėjau, labai plati, jų pasaulėžiūra, amžius (nuo 24 iki 55 metų) – irgi labai skirtingi. Bet jokie išankstiniai nuogąstavimai nepasitvirtino: per mokymus buvo daug bendravimo ir darnaus darbo. Smagu matyti, kaip įvairaus amžiaus ir skirtingų šalių atstovai gali vesti mokymus ir pasiekti tikslą.

Būtent praktiniai metodai, fizinės veiklos yra puiki priemonė atskleisti vertybių esmę. Matome, kad tokie užsiėmimai padeda suartinti žmones.

Daug dėmesio skyrėte refleksijai. Ką išgirdote iš dalyvių?

Nesitikėjome to, bet refleksija buvo labai jautri. Mokymai vyko septynias dienas. Mėgstame juokauti, kad pirmą dieną visi nori važiuoti namo, nes tvyro baimė ir jaudulys, o septintą dieną nebežino, kur jų namai – čia ar ten, nes visi tampa komandos dalimi. Matėme daug jautrumo, tai irgi parodo, kad mokymai buvo stiprūs, mokymai suartino žmones. Sukūrėme didelę pridėtinę vertę ne tik jiems, bet ir sau, žvelgiant į ateitį.

Ne vienas žmogus prisipažino, kad nežinojo, kokia svarbi yra refleksija. Čia jie suprato, kad žinios nebus įsisavintos, jeigu jos nebus aptartos grupėse refleksijos metu. Per baigiamąją refleksiją daug žmonių įvardijo ir tai, kad praktiniai metodai kur kas svarbiau nei teorinės žinios. Daugumoje šalių OVUP įgyvendinama vykstant į mokyklas ir tiesiog dalijant leidinius. Dalyviai pastebėjo, kad olimpines vertybes puikiai padeda pajausti, išgyventi praktiniai metodai.

Mokome kitus, o patiems ar dar reikėtų kažko pasimokyti?

Visada galima augti. Džiaugiamės, kad buvo labai daug skirtingų šalių atstovų būtent iš Švietimo direkcijų nacionaliniuose olimpiniuose komitetuose, kad jie dalijosi savo gerąja patirtimi. Pamatėme daug gražių jų vykdomų projektų. Smagu, kad gavome kvietimų atvykti pasižiūrėti, kaip kiti įgyvendina tą pačią OVUP, kitus švietimo projektus. Ne tik mes duodame – ir mums duoda.

Ne už kalnų 2025-ieji. Kokie ateities planai, susiję su OVUP?

Tikslas – ir kitąmet suorganizuoti dar vienus tarptautinius mokymus. Kalbant apie nacionalinį lygį, planuojame surengti apie 40 mokymų. Džiaugiamės, kad Lietuvos Šaulių sąjungos jaunųjų šaulių grupė nori, jog šauliai taip pat būtų apmokyti pagal OVUP. Tad rengsime dvejus mokymus apygardų vadovams pavasarį. Pradedame dirbti su sportininkais – šios programos dalyviai vyks į mokyklas pasakoti mokiniams apie savo karjerą. Norime, kad sportininkai, kurie vaikams kaip herojai, padėtų skleisti olimpines vertybes.

Mokymus dalinai finansuoja Olimpinis solidarumas ir Erasmus + programa.

Lina Daugėlaitė / „Olimpinė panorama“