Paryžiaus olimpinių žaidynių kaimelyje vos perėjus netoli pagrindinio įėjimo esantį pėsčiųjų tiltą į Senos salą ir pasukus palei upę, iš toli gali išvysti pastatą, kurio šešis iš aštuonių aukštų puošia Lietuvos trispalvės ir mūsų šalies olimpinės komandos „LTeam“ simbolika.

Tai – laikinais Lietuvos olimpiečių namais tapęs būstas, kuriame, kaip ir visame kaimelyje, gyvenimas žaidynių metu virs kone visą parą.

Bet padaryti taip, kad kiekvienas čia įsikūręs sportininkas, treneris ar kitas olimpiečių pagalbininkas jaustųsi kuo jaukiau, reikėjo nemažai pasistengti.

Likus 10 dienų iki žaidynių į Paryžių atskridę Lietuvos olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė 13 numeriu pažymėto namo pirmajame aukšte, kur įsikūrė delegacijos biuras, medikų kabinetas ir poilsio erdvė, rado plikas betono ir gipso kartono sienas, purvinus langus.

„Pirmos dienos labai sunkios. Blogiausia, kad į kaimelį neįleido mūsų krovininio autobuso, nors turėjome visus leidimus. Todėl viską, kas atkeliavo iš Lietuvos, teko susinešti nemenką atstumą.

Buvome lankęsi čia ir anksčiau, bet tąsyk matėme tik didžiulę erdvę, nes dar nebuvo gipso kartono pertvarų. Kaimelio šeimininkai dievagojosi, jog visus sienos bus nudažytos. Tačiau panašius pažadus girdėjome ir prieš trejus metus Tokijuje, tad buvome pasiruošę. O štai mūsų kaimynai turkai kankinosi kone iki paskutinės akimirkos, bet galiausiai pasisamdė dažytojus, nes tos plikos sienos atrodė baisiai“, - teigė A.Vanagienė.

Tad tris dienas misijos vadovai ir autobusiuką su visa manta atvairavęs LTOK darbuotojas Giedrius Indriūnas valė langus, klijavo sienas atsivežtais lipdukais ir tapetais su lietuviška simbolika, siurbė kambarius, prie balkonų tvirtino Lietuvos ir „LTeam“ vėliavas. Vieną sieną papuošė visų 50 Lietuvai Paryžiuje atstovaujančių sportininkų nuotraukos. Ant gretimos – šūkis „Vienybė – didžiausias olimpinis laimėjimas“ ir simboliniai marškinėliai, kur visi olimpiečiai gali pasirašyti.

Tiesa, ne visi iš 50 olimpiečių įsikurs šiame kaimelyje. Irkluotojų komanda gyvena viešbutyje netoli irklavimo bazės, nes jų startai prasideda anksti ryte, o atstumas iš kaimelio – nemažas, be to, olimpinio transporto sistema kol kas smarkokai stringa.

Šiandien, žaidynių atidarymo dieną, iš Marselio, kur vyks olimpinės buriavimo varžybos, greituoju traukiniu atkeliavo vienas Lietuvos vėliavnešių Rytis Jasiūnas ir antrose žaidynėse startuosianti Viktorija Andrulytė. Po atidarymo iškilmių jie pernakvos kaimelyje ir kitą dieną skries į maždaug už 800 km esantį Marselį. Kelionė trunka apie tris valandas.

Vien lietuviams skirti butai yra keturiuose aukštuose. Penktajame aukšte vienas iš keturių būtų atiteko tame pačiame pastate įsikūrusiems latviams. Dar vienas Lietuvos delegacijai priklausantis butas yra šeštajame aukšte.

„Trijuose iš mums skirtų butų yra po penkis kambarius tad juos atidavėme didžiosioms rinktinėms – plaukikams, krepšininkams. Šiuos būstuose yra po tris sanitarinius mazgus“, - paaiškino A.Vanagienė.

Plaukikai du vienviečius kambarius užleido Kotrynai Teterevkovai ir Rūtai Meilutytei. Joms atiteko ir didesnis vonios kambarys.  

Sportininkai miega ant lovų, pagamintų iš kartono. Pirmąkart olimpiniame kaimelyje, siekiant kuo daugiau tvarumo, tokios lovos buvo pastatytos prieš trejus metus Tokijuje.

Visuose butuose yra bendra svetainė. O visos delegacijos poilsio erdvė yra greta biuro. Čia netrūksta iš Lietuvos atsivežtų sėdmaišių, yra du televizoriai, kavos aparatas, virdulys, galima paskanauti šakočių, lietuviškų saldumynų. Prie įėjimo į būstą ir vidiniame kiemelyje delegacijos nariai gali įsitaisyti ant šezlongų su „LTeam“ simbolika. Už poilsio erdvės sienos – ankštokas medikų kabinetas, kur šeimininkauja vyriausiasis rinktinės gydytojas Mantvydas Šilkūnas ir kiti jo komandos nariai.

Bet viso lietuvių būsto širdimi galima pavadinti biurą, kuriame šeimininkauja E.Petkus ir A.Vanagienė. Jau daugybėje olimpinių žaidynių, olimpinių festivalių, Europos žaidynių drauge dirbę misijos vadovai pasiruošę, jei prireiktų, bet kuriuo paros metu padėti išspręsti problemas. O jų prieš žaidynes netrūksta.

Pagrindinės, kaip ir kone visoms delegacijoms – tos pačios. „Kiekvieną rytą 7.30 val. kaimelyje vyksta visų misijų vadovų pasitarimas. Tai čia dažniausiai skamba nusiskundimai dėl dviejų dalykų – maisto ir transporto. Kai į kaimelį pradėjo rinktis sportininkai, valgykloje susidarė milžiniškos eilės, ėmė trūkti maisto. Atstovi toje eilėje, tačiau ne visada gauni, ko norėtum“, - teigė E.Petkus.

Misijos vadovui antrino ir plaukikas Andrius Šidlauskas: „Pasiėmiau jautienos maltinį, tai jis buvo sunkiai įkandamas. Gerai, kad yra makaronų ir picos. Šiuos patiekalus būtų sunku sugadinti.“

Į valgyklą, esančią maždaug už kilometro nuo Lietuvos delegacijos būsto, galima ne tik eiti pėsčiomis, bet ir nuvažiuoti dviračiu, kurių stotelė yra visai greta laikinųjų lietuvių namų.  

Kita didžiulė problema – buksuojanti transporto sistema. Bet tikimasi, kad ji susistyguos jau kitą dieną po žaidynių atidarymo, nes dėl jo uždaryta kone pusė miesto gatvių palei Seną.

Nemažai galvosūkių tenka spręsti ir dėl t, kad visiškai pasikeitė sportininkams ir jų artimiesiems skitų bilietų į varžybas sistema.

Norėdamas gauti bilietus į savo pasirodymą šeimos nariams ar draugams, atletas gali pirkti ne daugiau dviejų bilietų, o į plaukimo varžybas – vos vieną.

„Tokia sistema padaryta dėl to, kad anksčiau delegacijos užsisakydavo daug daugiau bilietų, bet ne visus panaudodavo. Todėl dabar juos apmokestino. Nors skelbiama, kad taikomos specialios kainos, bet, pavyzdžiui, vienas bilietas į plaukimo varžybas kainuoja 85 eurus.

Užsisakyti bilietus galima likus dviem dienoms iki startų. Tačiau, pavyzdžiui plaukikų atveju, iš pradžių leidžiama įsigyti bilietą tik į kvalifikaciją. Jei sportininkas patenka į kitą etapą, naujus bilietus jis gali užsisakyti praėjus valandai po ankstesnio etapo finišo“, - painią sistemą aiškino A.Vanagienė.

Į varžybas, kuriuose nestartuoja pats, kiekvienas sportininkas gali gauti po vieną asmeninį bilietą. Jo perduoti niekam negalima, nes visi bilietai – elektroniniai.

Tradiciškai olimpiečiai noriai eina palaikyti savo tėvynainių. Be to, Lietuvos delegacijos vadovai sportininkams leidžia būti žaidynėse iki pat jų uždarymo, tad baigę savo pasirodymą atletai tampa vėliau startuojančiųjų sirgaliais. Jau dabar aišku, kad pirmąją žaidynių dieną varžybas pradėsianti irkluotoja Viktorija Senkutė liks Paryžiuje iki pabaigtuvių iškilmių ir palaikys savo širdies draugą baidarininką Simoną Maldonį. O štai treneriams tenka palikti kaimelį po savo auklėtinių pasirodymo, nes į jų vietas atvažiuoja kitų sporto šakų atstovai.

Iš viso numatoma, kad 52 hektarus užimančiame kaimelyje Sen Deni rajone per žaidynes gyvens 14 500 sportininkų ir jų pagalbininkų. Jiems kasdien bus patiekiama po 60 000 maisto porcijų.

Delegacijų narių patogumui kaimelyje įrengtos pramogų erdvės, milžiniška valgykla, skalbyklos, visą parą veikianti poliklinika, parduotuvės, treniruočių salės.

LTOK.lt