Ketvirtadienio vakarą, gruodžio 19 d., Vilniuje raudonuoju kilimu žengė geriausi Lietuvos sportininkai. Pasipuošę ne su jiems įprasta sportine apranga, o smokingais ar kostiumais, suknelėmis. Prestižiniuose Lietuvos sporto apdovanojimuose buvo pagerbti geriausi 2024 metų olimpinio ir paralimpinio sporto atstovai. Išskirtinai ant scenos pagerbti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse į geriausiųjų aštuntukus patekę sportininkai – tai yra prizinės vietos olimpinėse žaidynėse. Renginio metu laukė ir Londono olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės oficialus atsisveikinimas su profesionaliu sportu.

Šiemet apdovanojimuose paminėta ir Lietuvos olimpinei bendruomenei reikšminga proga – ne tik olimpiniai metai, bet ir švenčiamas olimpinio judėjimo Lietuvoje šimtmetis.

„Ypatingi buvo šie metai ir norisi prisiminti ryškiausius sporto įvykius susirinkus į tradicinius apdovanojimus. Ši šventė yra reta galimybė suburti sporto bendruomenę į vieną vietą ir padėkoti už nuveiktus darbus bei pasiekimus. Padėkų nusipelno ne tik sportininkai ir jų treneriai, bet visi, prisidėję prie jų kelionės.

Prasideda naujas olimpinis ciklas – Los Andželo link žengiame su didelėmis ambicijomis ir planais. Laikas greitai tiksi – lieka tik vos daugiau nei metai iki Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių. Artėjančiais 2025-aisiais linkime žengti į naują olimpinį ciklą su didele energija, viltimi ir vienybe, dar labiau puoselėdami olimpines vertybes. Jūs esate geriausi pavyzdžiai kaip jais vadovautis gyvenime“, – sakė LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

„Sveikinimai visiems laureatams ir nominantams. Šie metai buvo įsimintini, nes dalyvavome Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse, į kurias vien patekti buvo milžiniškas laimėjimas. Džiaugiuosi, kad paraatletai garbingai atstovavo Lietuvai ir Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse, ir Europos, pasaulio čempionatuose. Jie padovanojo daug įsimintinų akimirkų. Ne mažiau džiugina ir tai, kad jau eilę metų pergales švenčiame kartu su olimpiečiais. Už įtrauktį ir bendrystę esame dėkingi Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius.

Sportininkams renginio metu sveikinimo kalbą tarė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasveikinti laureatų į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ susirinko gausi sporto bendruomenė – ne tik atletai, jų komandos nariai, sporto federacijų nariai, bet ir švietimo, mokslo, kultūros atstovai, politikai, diplomatai, meno pasaulio atstovai.

Šventinį vakarą buvo patikėta vesti patyrusiam televizijos veidui Ignui Krupavičiui ir Paryžiuje olimpinio debiuto sulaukusiai raitelei Justinai Vanagaitei-Samuilei.

Renginyje skambėjo Pijaus Operos, Roko Yan, Ovidijaus ir Adomo Vyšniauskų dainos, Monika Marija atliko Céline Dion dainą „Hymne à l'amour“, kuri skambėjo per Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.

Už viso gyvenimo nuopelnus

„Už gyvenimo nuopelnus“ apdovanojimą ant scenos atsiėmė olimpietis, treneris Rimantas Aleksandras Plungė, kuris per ilgametę savo karjerą sporte ne tik pats skynė pergales, bet ir perdavė sukauptą patirtį jaunesnei kartai. Jam taip pat skirta advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ įkurto Kazimiero Motiekos fondo piniginė premija.

Jis treniravo olimpiečius Vaclovą Kidyką, Austrą Skujytę, Saulių Kleizą, paralimpiečius Mindaugą Bilių, Oksaną Dobrovolskają, Ramūną Verbavičių. Apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus įteikė LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė ir LPAK prezidentas M. Bilius.

Metų proveržis

Olimpinio sporto metų proveržiu tapo irkluotoja Viktorija Senkutė, o apdovanojimą jai įteikė Seimo pirmininkas S. Skvernelis. Olimpinę bronzą Paryžiuje iškovojusiai irkluotojai tai buvo apskritai pirmasis karjeros medalis suaugusiųjų varžybose. Bronzą iškovojusi irkluotoja ne tik tapo pirmąja šalies atstove, žengusia ant podiumo moterų vienviečių valčių klasėje, bet ir apskritai startavusia A finale. Be to, pavasarį Viktorija Europos čempionate užėmė 6-ą vietą.

Į šią nominaciją taip pat pretendavo imtynininkė Gabija Dilytė ir šio renginio vedėja raitelė Justina Vanagaitė-Samuilė.

„Metų proveržiu“ tarp paralimpiečių išrinkta lengvaatletė Eivydė Vainauskaitė, šį apdovanojimą sportininkei perduos LPAK prezidentas, nes jos pačios renginyje nebuvo. Šią nominaciją įteikė atlikėjas Vaidotas Valiukevičius iš „The Roop“.

Deimanto Jusio treniruojama judėjimo negalią turinti šiaulietė 2024 m. Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse iškovojo 11 vietą rutulio stūmimo rungtyje. Jaunai sportininkei, jau atstovavusiai Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose, šios paralimpinės žaidynės buvo debiutinės. „Metų proveržiu“ taip pat pretendavo tapti plaukikas Simonas Žvirblis ir tenisininkė Agnieška Toločko.  

Metų treneris

Olimpinio sporto metų treneriu tapo 3x3 krepšinio treneris Dainius Novickas, šį apdovanojimą jam įteikė „Medicina practica“ vadovas Svajūnas Barakauskas. Jo treniruojama Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė iškovojo olimpinį kelialapį, o Paryžiuje jis savo auklėtinius nuvedė iki olimpinių bronzos medalių. Specialisto treniruojama kitos sudėties vyrų 3x3 krepšinio rinktinė taip pat laimėjo bronzą ir Europos čempionate.

Į šią nominaciją taip pat pretendavo disko metikų Mykolo ir Martyno Aleknų treneris Mantas Jusis bei irklavimo rinktinės treneris Mykolas Masilionis.

Paralimpinio sporto „Metų trenerio“ laurai atiteko Algiui Mečkovskiui, o apdovanojimą įteikė aktorė Agnė Grudytė. A. Mečkovskio treniruojamas dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį. A. Mečkovskio auklėtiniui tai – jau antras paralimpinių žaidynių medalis.

Tapti „Metų treneriu“ dar pretendavo lengvaatlečių A. Skujos ir E. Vainauskaitės treneris Deimantas Jusys ir plaukiko E. Matako treneris Ramūnas Leonas.

Metų sportininkas

Geriausiu metų sportininku tapo disko metikas Mykolas Alekna. 2024 metus jis pradėjo pagerindamas pasaulio rekordą (74,35 m), vėliau iškovojo Europos čempionato bronzos medalį, o vyšnia ant torto tapo olimpinio vicečempiono titulas Paryžiuje. Disko metikas renginyje gyvai dalyvauti negalėjo dėl mokslų, bet padėkas siuntė nuotoliniu vaizdo įrašu, tad apdovanojimą atsiėmė jo treneris Mantas Jusis. Šį apdovanojimą įteikė „Vakarų laivų gamyklos“ vadovas Arnoldas Šileika, prieš tai šiai įmonei buvo padėkota už ilgalaikį bendradarbiavimą su LTOK.

„Esu labai dėkingas už šį apdovanojimą. Esu be galo laimingas, kad gyvenime galiu daryti tai, kas man patinka labiausiai. Tai galiu daryti su žmonėmis, kuriems tai reiškia viską. Visa tai, ką mes darome, tai nėra dėl kažkokių apdovanojimų ar atlygių, bet kai mūsų darbas yra įvertinamas, tai yra be galo malonus ir nepamirštamas jausmas. Ačiū visiems“, – sakė M. Alekna.

Kiti pretendentai į šią nominaciją buvo plaukikas Danas Rapšys ir irkluotojas Giedrius Bieliauskas.

Paralimpinio judėjimo „Metų sportininko“ titulas atiteko dziudo imtynininkui Osvaldui Bareikiui, apdovanojimą įteikė aktorius Dainius Kazlauskas. Algio Mečkovskio treniruojamas, regėjimo negalią turintis sportininkas, 2024 m. antrą kartą karjeroje kopė ant nugalėtojų pakylos paralimpinėse žaidynėse. O. Bareikis Paryžiuje iškovojo bronzą svorio kategorijos iki 73 kilogramų varžybose. Į „Metų sportininko“ vardą dar pretendavo plaukikas Edgaras Matakas ir lengvaatletis Andrius Skuja.

Metų sportininkė

Geriausia metų sportininke tapo breiko šokėja Dominika Banevič. Olimpinių žaidynių debiutantė ir jauniausia Lietuvos olimpinės komandos narė Paryžiuje iškovojo sidabro medalį. 17-metė breiko šokėja taip pat laimėjo įvairias tarptautines varžybas Japonijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje ir Kipre bei įsitvirtino pasaulio breiko reitingo lyderių gretose.

Paskelbti olimpinę metų sportininkę buvo pakviestas LTOK generalinis sekretorius Mindaugas Griškonis.

„Sveiki visi, aš dabar esu pasaulio čempionate Kinijoje, todėl įrašau šį vaizdo įrašą, nes negaliu dalyvauti Lietuvos sporto apdovanojimuose. Labai džiaugiuosi ir esu dėkinga už šiuos metus. Visi nekantravo išvysti Lietuvos sportininkus olimpinėse žaidynėse. Esu laiminga, kad galėjau būti to dalimi, kad man pavyko parodyti pasauliui koks breikas yra nuostabus.

Noriu padėkoti visiems žmonėms už palaikymą, visai Lietuvai. Praėjusiais metais kai laimėjau metų sportininkės apdovanojimą negalvojau, kad šiemet reikės tokį vaizdo įrašą įrašinėti, kad būsiu Kinijoje ir antrus metus iš eilės laimėsiu metų sportininkės apdovanojimą. Tai yra didelis įvertinimas man ir visai breiko bendruomenei. Džiaugiuosi, kad galėjau būti olimpinio judėjimo dalimi, kad breikas galėjo būti to dalimi. Mes parodėme, kad breikas yra vertas būti olimpinėse žaidynėse.

Aš negaliu būti šį vakarą Vilniuje, todėl negaliu atsiimti šio nuostabaus įvertinimo, bet noriu, kad šį įvertinimą atsiimtų Daina Gudzinevičiūtė, olimpinio komiteto prezidentė. Buvo viena labai graži akimirka, kai 2019 metais, kai man buvo 12 metų, buvo pirmas Lietuvos breiko čempionatas, kai mes laimėjome Daina man įteikė apdovanojimą ir įteikdama manęs paklausė ar pasimatysime olimpinėse žaidynėse?

Aš atsakiau, kad taip ir taip nedrąsiai atsakiau, bet atsakiau, kad taip, pasimatysime. Ir aš labai puikiai atsimenu šią akimirką ir ji net yra įamžinta nuotraukoje. Man ši akimirka yra svarbi, todėl noriu, kad šį apdovanojimą atsiimtų Daina Gudzinevičiūtė, nes tai buvo olimpiniai metai ir aš išlaikiau savo žodį“, – nuotoliniu būdu padėkas už laimėtą apdovanojimą siuntė D. Banevič, paprašiusi jai skirtą apdovanojimą atsiimti LTOK prezidentei.

Kitos pretendentės į šį apdovanojimą buvo irkluotoja Viktorija Senkutė ir plaukikė Kotryna Teterevkova.

Paralimpinio judėjimo metų sportininke pripažinta lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja. Teresės Nekrošaitės treniruojama, regėjimo negalią turinti sportininkė, 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse užėmė aukštą penktą vietą disko metimo rungtyje. Tai buvo antrosios paralimpinės žaidynės O. Dobrovolskajos karjeroje. Be O. Dobrovolskajos, „Metų sportininkės“ kategorijoje buvo nominuotos lengvaatletė Eivydė Vainauskaitė ir plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė.

Apdovanojimą O. Dobrovolskajai įteikė Londono olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Penkiakovininkė prieš paskelbdama kas laimėjo paralimpinio sporto metų sportininkės titulą pranešė apie savo sportinės karjeros pabaigą.

Metų komanda

Olimpinio sporto metų komanda išrinkta 3x3 krepšinio rinktinė, kurią sudarė Aurelijus Pukelis, Šarūnas Vingelis, Gintautas Matulis ir Evaldas Džiaugys. Jie ne tik debiutavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bet ir iš jų grįžo ir su istoriniu 3x3 krepšinio bronzos medaliu. Kiti pretendentai į šią nominaciją buvo olimpinė keturvietės baidarės įgula (Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja) ir pavienę dvivietę valtį sudaręs Kamilės Kralikaitės ir Ievos Adomavičiūtės duetas. 2024 metų Lietuvos olimpinę komandą paskelbė „Affidea Lietuva“ vadovas Vitalijus Orlovas.

Paralimpinio sporto „Metų komanda“ pripažinti Lietuvos paralimpinės rinktinės maratonininkė Aušra Garunkšnytė ir jos vedlys Linas Mikalainis. Apdovanojimą įteikė Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatų „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.

Duetas 2024 m. Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse iškovojo šeštą vietą maratono rungtyje. Jono Žakaičio treniruojamas tandemas debiutavo paralimpinėse žaidynėse – vedlys L. Mikalainis padėjo regėjimo negalią turinčiai A. Garunkšnytei įveikti maratoną. Šioje kategorijoje dar buvo nominuotos Lietuvos vežimėlių krepšinio ir tinklinio sėdint rinktinės.

Kandidatus olimpinio sporto nominacijoms siūlo sporto federacijos, o renka Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos paralimpinio komiteto, Nacionalinės sporto agentūros, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos, Lietuvos olimpinio fondo, LTOK sportininkų komisijos atstovų. Paralimpinio sporto laureatus rinko LPAK Vykdomasis komitetas. 

LTOK, LPAK ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) organizuojamame renginyje iš viso buvo išdalinta 11 apdovanojimų, iš kurių 5 skirti olimpinio, 5 – paralimpinio sporto laureatams, taip pat išskirtinis apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“. Tiek olimpinio, tiek paralimpinio sporto laureatai vertinti „Metų sportininko“, „Metų sportininkės“, „Metų komandos“, „Metų trenerio(-ės)“, „Metų proveržio“ kategorijose.