Lietuvos sporto universitetas (LSU) ketvirtadienį pakvietė į penktąjį tarptautinį Sporto forumą, skirtą sporto aktualijoms ir inovacijoms aptarti. Kaune vykusiame renginyje dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovės.
„Džiaugiamės ne vienerius metus besitęsiančiu bendradarbiavimu su LSU ir galėdami prisidėti prie šio forumo. Programoje matau ne vieną itin aktualią ir svarbią temą. Pavyzdžiui, lyčių lygybės sporte klausimas svarbus ne tik LTOK, bet ir man asmeniškai. Tuo tarpu sporto politikos tema šiuo metu – ypatingai aktuali, pasaulinė situacija parodė, kad mes, Baltijos šalys, turime labai mažai galios tarptautinėse sporto organizacijose. Todėl nekantrauju išgirsti pristatymą ir diskusiją apie sporto politinės galios indeksą“, – sveikindama forumo dalyvius sakė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Sporto forumo tikslas – skleisti Europos ir pasaulio sporto mokslo naujoves, dalytis naujausių tyrimų rezultatais su mokslininkais, doktorantais, studentais ir praktikais, atliekančiais tyrimus ir dirbančiais sporto srityje.
Diskusija apie sporto politinės galios svarbą sulaukė didelio susidomėjimo. Danijos nacionalinio olimpinio komiteto ir sporto konfederacijos Viešųjų reikalų departamento direktorius Poulas Brobergas pristatė sporto politinės galios indeksą, parodantį tam tikros šalies įtaką tarptautinės sporto politikos atžvilgiu.
2021 m. duomenimis aukščiausią sporto politinės galios indeksą Europoje turi Prancūzija (287 tšk.), antroje vietoje – Italija (266 tšk.), trečioje – Didžioji Britanija (260 tšk.).
Lietuva pagal politinės sporto galio indeksą surenka 18 taškų. Verta pažymėti, kad 17 taškų mūsų šaliai skiriama už aukštas LTOK prezidentės D. Gudzinevičiūtės užimamas pareigas. Ji – Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidentė, pasaulinės nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) Vykdančiosios tarybos narė.
LTOK Užsienio reikalų direktorės Vaidos Mačianskienės moderuotoje diskusijoje apie sporto politinės galios svarbą dalyvavo P. Brobergas, Tarptautinės rogučių ir skeletono federacijos prezidentas Einars Fogelis, Lietuvos sporto agentūros (LSA) direktorius Mindaugas Špokas, ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos ir Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šalūga.
Pastarasis pastebėjo, kad įgyti kolegų pasitikėjimą užtrunka ne vienerius metus, todėl pretenduoti į tarptautinės federacijos vykdomąjį komitetą ar kitas aukštas pareigas lietuviams sunku.
„Pirmąją kadenciją vadovaujant nacionalinei federacijai paprastai dar tik susipažįstama, kas vyksta tarptautinėje federacijoje. Antrosios kadencijos metu pradedama po truputį į tai gilintis. Tik trečiosios kadencijos metu aš pajaučiau, kad galiu imtis iniciatyvos.
Manau, kad tarptautinės politinės galios didinimas turėtų būti valstybės sporto strategijos dalimi. To dabar nėra. Lietuvos sporto įstatymas numato, kad sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės finansavimą, turi įtvirtinti vadovų rotaciją kas dvi kadencijas. Kitaip tariant, kas 8 metus.
Kaip minėjau, mažiausiai 8 metų prireikia, kad taptume matomi ir girdimi tarptautinėse organizacijose, todėl turėdami ribotą kadencijų skaičių prarandame galimybę auginti tarptautinę politinę galia. Manau, kad apie šį indeksą turėtume kalbėti valstybės lygiu“, – sakė jis. Su šia pastaba sutiko ir LSA direktorius M. Špokas.
Latvis E. Fogelis pridėjo, kad jam tapti Tarptautinės rogučių ir skeletono federacijos prezidentu prireikė 20 metų.
LTOK Olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė vedė diskusiją apie lyčių lygybę sporte. Šia tema diskutavo EOK lyčių lygybės komisijos pirmininkė, Britų olimpinės asociacijos viceprezidentė Annamarie Phelps, Lidso Beketo universiteto mokslų daktarė Annette Stride, Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius Saulius Ritter, Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentė Giedrė Leskauskienė ir sporto žurnalistė Dovilė Šeduikytė.
Vienas opiausių diskusijoje kilusių klausimų – moterų trenerių trūkumas aukščiausio lygio sporte. Apie to priežastis savo pranešime pasakojo A. Stride.
A. Phelps pristatė TOK tikslus ir žingsnius, daromus siekiant lyčių lygybės. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu esanti situacija sporto organizacijose visame pasaulyje gerėja, tačiau siekiamų rodiklių dar nepasiekė. Pavyzdžiui, moterų skaičius Europos nacionalinių olimpinių komitetų Vykdomuosiuose komitetuose siekia 27 proc., kai TOK iškeltas tikslas – 30 proc.
Renginio vaizdo įrašą rasite čia: