Ketvirtadienį Trakų rajone kelios dešimtys Lietuvos sporto federacijų vadovų dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto surengtame seminare. Renginyje kalbėta apie Paryžiaus olimpinių žaidynių atgarsius bei pasirengimą 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos ir 2028 m. Los Andželo vasaros olimpinėms žaidynėms. 

„Džiaugiuosi, kad turime tokią gražią tradiciją metų pabaigoje susirinkti su sporto federacijų vadovais ir aptarti mums rūpimus klausimus. Esu Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių koordinacinės grupės narė. Iš arti matau, kad organizatoriai susiduria su daugybe iššūkių, bet, tikimės, italai susitvarkys. Taip pat labai tikimės, kad prezidentas Gitanas Nausėda pratęs tradiciją apsilankyti iškilmingoje atidarymo ceremonijoje. Būtų ypač smagu, jei šalies vadovas iš arti pamatytų ir mūsų dailiojo čiuožimo poros varžybas – juk Allison Reed gauna Lietuvos pilietybę išimties tvarka būtent prezidento palaiminimu. Patys padarysime viską, kad dalyvavimas olimpinėse žaidynėse būtų sklandus“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Susirinkusiems Lietuvos sporto federacijų vadovams savo sveikinimo kalboje LTOK prezidentė pabrėžė lūkestį, kad sporto politikos situacija artimiausioje ateityje turėtų būti palankesnė.

„Trys partijos, sudariusios koaliciją, yra pasirašiusios politinių partijų susitarimą dėl sporto strategijos sukūrimo. Jau buvome susitikę ir su būsimąja švietimo, mokslo ir sporto ministre, tikimės, kad sporto bendruomenės balsas bus vis labiau išgirstas“, – vylėsi LTOK vadovė.

LTOK generalinis sekretorius Mindaugas Griškonis išsamiai pristatė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiklas ir galimybes sporto šakų federacijoms.

„Kviečiu kitais metais būti dar aktyvesnius ir kartu mėginti ieškoti būdų, kaip gerinti sąlygas sporto federacijoms. Naujame olimpiniame cikle norime pasiūlyti naujų iniciatyvų, tokių kaip naujas medicinos krepšelis. Tai būtų sporto psichologo paslaugų kompensavimas“, – sakė M.Griškonis. 

Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas pristatė šalies savivaldybių ir sporto šakų federacijų bendradarbiavimo galimybes – galimų bendrų projektų rengimą ir jų finansavimo šaltinius.

„Manome, kad sporto gimnazijos šiandien nėra pakankamai išnaudojamos. Norisi dar didesnio aktyvumo ir atidumo atrenkant mokinius bei juos siunčiant mokytis į sporto gimnazijas“, – tobulintinas savivaldybių darbo sritis dėstė G.Jasiūnas.

Išskiriamos keturios sritys, kuriose savivaldybės ir sporto šakų federacijos gali bendradarbiauti: sportininkų rengimas, renginių organizavimas, sportininkų skatinimas ir fizinio aktyvumo skatinimo projektai. 

Paryžiaus atgarsiai

Seminare LTOK olimpinio sporto direktorė Agnė Vanagienė, viena iš Lietuvos olimpinės misijos vadovių, pasakojo apie misijos darbą 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

„Beveik du mėnesius gyvenome Paryžiuje ir turėjome garbės būti arti geriausių mūsų šalies sportininkų. Iš 51 Lietuvos sportininko net 31 tai buvo olimpinis debiutantas. Tai jauna ir didelį potencialą turinti olimpinė rinktinė, žvelgiant į priekį Los Andželo olimpinių žaidynių link. Atidavėme visą savo širdį ir jėgas, kad jų dalyvavimas būtų kuo sklandesnis, o olimpinė patirtis – kuo įsimintinesnė“, – sakė A.Vanagienė.

Sporto federacijų vadovams vienas didžiausių iššūkių, su kuriais teko susidurti Paryžiuje, buvo aptarnaujančiam personalui taikomas ribotas kvotų skaičius. Olimpiniame kaimelyje aptarnaujančio personalo kvota nustatoma pagal sportininkų skaičių ir tesiekia 40 proc. jų. 

„Paryžiuje iki minimumo sumažinome misijos kvotų kiekį. Todėl buvome tik dviese kaip pačios delegacijos nariai olimpiniame kaimelyje, šitaip siekėme, kad galėtų būti kuo daugiau medicininio personalo“, – apie norą užtikrinti gerovę sportininkams prasitarė A.Vanagienė.

„Svarbu aptarti šias temas, nes problemos organizacinės ir gali kartotis kitose olimpinėse žaidynėse. Stengiamės bendrauti su jumis, sporto šakų federacijomis, nes galite padėti suorganizuoti tinkamą ir visiems sklandų dalyvavimą“, – sakė LTOK olimpinio sporto direktorė.

A.Vanagienė pridūrė, kad jau sausį reikės atlikti pirmuosius mokėjimus už Los Andželo olimpines žaidynes. Kai mokėjimai tokie ankstyvi, priimti sprendimus ir nuspėti, kokia bus komandos sudėtis, numatyti tam biudžetą – ypač sunku.

Seminare pasidžiaugta, kad olimpiniame kaimelyje Lietuvos komandą aplankė garbingi svečiai: šalies prezidentas G.Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Toks sportininkų palaikymas tikrai jiems duoda motyvacijos ir papildomų jėgų“, – pripažino A.Vanagienė.

Žvilgsnis į Milano ir Kortinos logistikos rebusą

2026 m. vasarį vyksiančiose Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaus 3500 sportininkai iš 93 šalių, jie kovos šešiolikos skirtingų sporto šakų varžybose. Jau kovo mėnesį vyks paskutinis misijos vadovų pasitarimas Italijoje. 

„Susitikimo metu bandysime suprasti, kaip išspręsti logistikos klausimus. Gali būti, kad bus siūloma skaldyti misiją, kad būtų kuo mažiau migravimo. Tiems patiems žmonėms gali būti ypač sunku aprėpti visas varžybų bazes“, – apie iššūkius pasakojo A.Vanagienė.

Didžiausias numatomas iššūkis bus logistinis: absoliučiai visų sporto šakų atstovai gyvens skirtingose vietose. 

Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių atranka baigsis 2026 m. sausio 19 d. Lietuvos olimpinės misijos vadovė išreiškė lūkestį, kad turėsime didesnę rinktinę, nei buvo Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse, kuriose Lietuvai atstovavo 13 sportininkų.

Los Andžele olimpiečiai gyvens studentų bendrabutyje

Tokių su logistika susijusių problemų kaip Italijoje neturėtų būti 2028 m. Los Andželo vasaros olimpinėse žaidynėse. Parinktas laikas nebus tradicinis: žaidynės vyks 2028 m. liepos 14–30 d. Organizatoriai taikosi prie laikotarpio, kada atlaisvėja bendrabučiai – Los Andželo universiteto studentai užleis vietą olimpiniam kaimeliui. 

„Absoliučiai visų olimpinių komitetų atstovai ir sportininkai gyvens tame pačiame Los Andželo olimpiniame kaimelyje – universiteto bendrabučiuose. Los Andželas unikalus tuo, kad jau dabar net 98 proc. bazių stovi ir realiai nieko nereikia naujo statyti. Neabejojama, kad viskas bus aukščiausio lygio“, – apie būsimų žaidynių ypatumus prasitarė A.Vanagienė.

Tendencijos išlieka panašios: Los Andžele dar labiau sunkėja olimpinė atranka ir mažėja sporto šakų. Ne visų sporto šakų konkrečios rungtys, kurios pateks į olimpinę programą, yra žinomos. Pasak A.Vanagienės, įtraukus naujų sporto šakų automatiškai mažėja sportininkų, galinčių dalyvauti mums tradicinių sporto šakų varžybose.

 „Misijos vadovų laukia panašūs iššūkiai kaip ir Paryžiuje – sunkiausias klausimas bus mažėjanti aptarnaujančiojo personalo kvota. Amerikoje bus reikalinga aklimatizacija visiems sportininkams. Stengsimės centralizuoti aklimatizaciją“, – apie planus pasakojo A.Vanagienė.

Sporto federacijų įžvalgos

 20 sporto šakų federacijų vadovai pristatė savo komandų rezultatus pastarajame olimpiniame cikle. Koncentracija – apie dalyvavimą Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse, kur Lietuva iškovojo 4 medalius. Pati pirmoji kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva – lengvaatlečių būrys buvo didžiausias tarp Lietuvos olimpiečių Paryžiuje.

„Džiaugiamės, kad mūsų komanda buvo gausi. Prisipažinsiu, lūkesčiai buvo didesni, tikėjomės 16 atletų. Bet kasmet yra vis sunkiau atsirinkti į olimpines žaidynes, kai keičiamos rungtys, atsiradus naujai sporto šakai, jos mažinamos tradicinėms. Labai aukšti normatyvai lengvaatlečiams yra nustatyti – tik pusė kvalifikuojasi juos įvykdę. Todėl didžioji dalis siekia kelialapių kvalifikuojantis pagal reitingą“, – sakė N. Medvedeva. 

Olimpinio sporto vadovų bendruomenei prisistatė naujasis Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Dominykas Domarkas, kuris pasidžiaugė ryžtingais federacijos sprendimais, kurie atnešė pergalių.

„Pusę metų prieš Paryžiaus olimpines žaidynes išpirkome 3x3 komandos krepšininkų kontraktus klubuose, tai pasiteisino ši investicija, kuo labai džiaugiamės, nes turime olimpinį medalį“, – sakė D. Domarkas.

Lietuvos sportinių šokių federacijos generalinė sekretorį Diana Gornatkevičienė pasidžiaugė, kad nors breiko Los Andžele nebus, perspektyvos išlaikyti olimpinį sporto šakos statusą yra.

„2026 m. Dakaro jaunimo olimpinių žaidynių sąrašas šią savaitę paskelbtas, kur breikas grįžta. Tikimės, kad į Brisbaną 2032 ir į olimpines žaidynes sugrįš. Džiaugiamės Dominykos Banevič pasirodymu Paryžiuje – iškovojo sidabrą, nors federacija kėlė tikslą užimti 3-8 vietas“, – sakė D. Gornatkevičienė.

Opi trenerių problema 

Sporto šakų federacijų vadovai kaip vieną iš esminių bėdų Lietuvos sporte išskyrė trenerius. Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Vytautas Čepas teigė, kad tai ypatingai ryški problema regionuose.

„Tų sportininkų gali pririnkti, bet problema yra treneriai. Gerai, sako, duodam salę kokiame Skuode, bet nėra kam užsiimti su vaikais. Sportas juk regionuose yra geriausias įrankis jaunuolius ištraukti iš gatvės. Inventorių galima numatyti biudžete, jei yra trūkumas. Bet jei po ilgų paieškų randame trenerį, jis pamato, kad gauna „kapeikas“ ir išeina dirbti kitur“, – apmaudo neslėpė V. Čepas, pridūręs, kad turime talentingų jaunų sportininkų, bet jų ateitis po mokyklos baigimo nėra aiški.

Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis pasidžiaugė, kad Allison Reed gavo Lietuvos pilietybę ir tai atvertų kelią jai dalyvauti su Sauliumi Ambrulevičiumi ir olimpinėse žaidynėse, jei tik iškovotų kelialapį. 

„Kad ir mes turėtume milijonus, antrą dailiojo čiuožimo porą paruošti tokiam lygiui kaip Saulius su Allison yra sudėtinga, nes tai ne tik pinigai. Tačiau yra šansų turėti dvi poras ir dar vieną individualų čiuožėją Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse.

Kalbant apie problemas – treneriai nemotyvuoti, priklauso savivaldybių sporto klubams, o čiuožimas eina į komercinę pusę – koncentruojamasi ne ruošti aukštam meistriškumui, o būreliams, orientuotiems į masiškumą. Todėl mūsų darbas turint ribotą biudžetą atrinkti keletą perspektyvių ir juos ruošti elitiniam lygiui“, – sakė V. Jasutis.

Baidarių ir kanojų rinktinė buvo gausi Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bet Lietuvos baidarininkų amžiaus vidurkis siekė 32 m.

„Neaišku ar ta pati komanda su vidurkiu 36 m. sugebėtų patekti į Los Andželą. Problematiška šiuo metu yra su pamaina. Turime tris rinktinės trenerius, vienas jų esu aš, bet dirbu ir federacijos vadovu. Antrasis treneris dirba trijuose skirtinguose darbuose ir tik vienas treneris gali pilnai atsiduoti darbui federacijoje. Apie kokią koncentraciją į tikslą galime kalbėti?“, – retorišką klausimą iškėlė rinktinės treneris Romualdas Petrukanecas.

Treniravimo problema liečia ir specifines rungtis. Lietuva neturi naujų buriavimo klasių trenerių – Lietuvos buriuotojų sąjungai tenka samdytis užsieniečius. 

Finansavimo problemos

2024-ieji buvo istoriniai metai Lietuvos tinkliniui. Pirmą kartą šalies istorijoje olimpinėse žaidynėse turėjome Lietuvos paplūdimio tinklinio porą – Moniką Paulikienę ir Ainę Raupelytę. Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka kalbėdamas seminare pasakojo ką reiškia patekti į olimpines žaidynes sprendžiant finansinę naštą.

„Biudžetas šios tinklininkių poros sezonui sudaro apie 200 tūkst. eurų, kai valstybė visam tinkliniui buvo skyrusi 180 tūkst. eurų. Aukštas meistriškumas reikalauja daugiausiai lėšų – reikia trenerių, kelionių. Teko ieškoti alternatyvų – čia ypatingas M. Paulikienės vyro Simono pavyzdys, kuris užsiėmė komandos vadyba. Žmogus išėjo iš savo nuolatinio darbo ir padėjo surinkti biudžetą. Federacija rašė projektus, buvome gavę finansavimą iš tarptautinių šaltinių, olimpinis komitetas labai padėjo stipendijomis skirtomis.

Šiauliai – didelis ačiū miestui, nes ten komanda rado rėmėjus ir pavyko lengviau biudžetą susirinkti. Be šių iniciatyvų komandos nebūtų. Tinklinis nėra sisteminė sporto šaka ir dėl to kenčia. Kitų šalių komandos turi viską, kol tuo tarpu mes sprendžiame išgyvenimo problemas“, – apie Lietuvos tinklininkių nelengvą kelionę iki Paryžiaus olimpinių žaidynių pasakojo D. Čerka.

Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas bedė pirštu į dabartinio sporto finansavimo kriterijų trūkumus.

„Mantas Knystautas iškovoja 5-ą vietą Europos čempionate olimpinėje svorio kategorijoje – gauna 20 kartų mažesnį finansinį įvertinimą nei Europos čempionato 15 vietą užėmusi komanda iš kitos sporto šakos. Kamilės Gaučaitės iškovotas sidabras olimpinėje svorio kategorijoje U23 Europos čempionate įvertintas truputį daugiau, nei tūkstančiu eurų, kas net nepadengia dalyvavimo pačiame čempionate, išlaidų“, – pasvarstymais dalijosi G. Dambrauskas.