2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas irkluotojas Mindaugas Griškonis vis daugiau dėmesio skiria ne tik tiesioginiam savo darbui, bet ir sporto politikai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Sportininkų komisijos pirmininku išrinktas tituluotas atletas įsitikinęs, kad olimpiečius vienijanti komisija privalo skatinti ne tik olimpinį judėjimą, bet ir švietėjišką veiklą.

Lietuvos irklavimo federaciją (LIF), kurios Vykdomajame komitete yra ir 35 metų M.Griškonis, metų pradžioje sukrėtė skandalas – pajėgi irkluotoja Ieva Adomavičiūtė įkliuvo dėl dopingo. Sportininkės mėginyje rasta higenamino, kurio atsiradimą organizme I.Adomavičiūtė aiškina nebent tuo, kad jis plačiai paplitęs augaluose.

Šios medžiagos randama ir saldžiajame obuolyje (anono vaisiuje), lotoso šaknyje ar laukiniame imbiere, tad azijietišką maistą mėgstanti I.Adomavičiūtė higenamino galėjo suvalgyti netyčia. Irkluotoja iš Lietuvos antidopingo agentūros (LAA) išgirdo apie paskirtą dvejų metų diskvalifikaciją, bet nesutikdama su tokia griežta bausme LIF sportininkę žada ginti Tarptautiniame sporto arbitražo teisme Lozanoje.

Ievos istorija – ryškiausias pastarųjų mėnesių pavyzdys, kad aukšto meistriškumo sportininkai nėra eiliniai žmonės ir turi itin atidžiai stebėti, ką deda į burną. Net, atrodytų, nekaltas, medikų kaip organizmui naudingas liaupsinamas vaisius gali turėti draudžiamųjų medžiagų.

COVID-19 pandemija itin apsunkino visų sporto organizacijų veiklą, tačiau nuo šių metų pradžios darbą pradėjusi naujoji LTOK sportininkų komisija kaip vieną iš savo užduočių įvardijo mokymus kelialapius į Tokijo žaidynes jau turintiems sportininkams ir olimpinės rinktinės kandidatams. Su Tarptautinio olimpinio komiteto Sportininkų komisija bendradarbiaujanti LTOK sportininkų komisija švietėjiškai veiklai įgyvendinti gavo 10 tūkst. eurų dotaciją.

„Vieni tokių mokymų galėtų būti apie dopingą. Kalbamės su Pasaulio antidopingo agentūroje Kanadoje dabar dirbančia buvusia LAA vadove Ieva Lukošiūte-Stanikūniene, kad ji surengtų mums mokymus ne tik apie dopingo žalą, bet ir suteiktų išsamesnių žinių apie tai, kad draudžiamųjų medžiagų galima rasti net kasdieniame maiste“, – pasakoja M.Griškonis.

Dar vieni sportininkams skirti mokymai turėtų būti apie psichologinį pasirengimą svarbioms varžyboms. Ketvirtosioms olimpinėms žaidynėms besirengiantis M.Griškonis šypsosi, kad jam pačiam tokie mokymai jau mažai aktualūs, mat per du dešimtmečius trunkančią karjerą išmoko valdyti emocijas. Tačiau jauniems sportininkams šie mokymai gali duoti itin daug naudos.

„Manau, kad tiems, kurie rengiasi pirmosioms savo olimpinėms žaidynėms, tokie mokymai gali padėti pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau ir tarp jau patyrusių atletų yra tokių, kurie prieš svarbias varžybas nervinasi, panikuoja, itin išgyvena, todėl pasiklausyti paskaitų apie tai, kaip susidoroti su įtampa, būtų naudinga ne tik jaunimui, bet ir vyresniems sportininkams“, – įsitikinęs M.Griškonis.

Rio žaidynių olimpinio sidabro medalio laimėtojas neabejoja, kad sportininkams itin svarbūs bus ir viešojo kalbėjimo mokymai.

„Norime, kad atletai įgytų žinių ne tik apie tai, kaip bendrauti su žiniasklaida, bet ir kaip kalbėtis, tarkime, su federacijų vadovais, o gal net ir su kitais sportininkais. Pažįstu sportininkų, kurie nukenčia per savo ilgą liežuvį, nes per daug pripasakoja arba per daug prižada, o jei kas nepavyksta, paskui labai išgyvena“, – sako M.Griškonis.

Nors pandemija ir dėl jos atsiradę suvaržymai itin apsunkina renginių galimybes, iki vasarą vyksiančių olimpinių žaidynių LTOK sportininkų komisija vis dėlto tikisi įgyvendinti savo tikslą ir sportininkams suteikti papildomų žinių.

Tarp kitų LTOK sportininkų komisijos svarbiausių užduočių – remti olimpinėms žaidynėms besirengiančius atletus, rūpintis olimpiečių, olimpinės rinktinės kandidatų ir olimpinės pamainos sportininkų socialinių garantijų programa, dalyvauti tobulinant dopingo kontrolės sistemos programą.