„Lietuvoje sporto industrijos lyderiai yra vyrai“ – konstatuoja Europos sąjungos ir Europos tarybos pagal 2018 metų duomenis atliktas tyrimas Lietuvoje. Ir nors Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) inicijuojamais projektais, mokymais ir kitais skatinamaisiais būdais stengiasi mažinti lyčių atotrūkį sporte, didesnio aplinkinių palaikymo savo veiksmais jis nesulaukia.

Mūsų šalyje vos trijų sporto šakų – stalo teniso, dailiojo čiuožimo ir laipiojimo – federacijų prezidentės yra moterys. 34 olimpinių sporto šakų federacijos turi 54 viceprezidentus, tik 6 iš jų yra moterys. Kiek geresnė situacija tarp generalinių sekretorių – moterų yra 12. Tuo metu federacijų Vykdomuosiuose komitetuose svarbiausius sprendimus priima 17% moterų.

Geriausias lyčių lygybės pavyzdys Lietuvoje – LTOK, kurio prezidentė yra Daina Gudzinevčiūtė, vienos iš trijų viceprezidenčių pareigas užima Lilija Vanagienė, o Vykdomąjį komitetą sudaro 38% moterų.

Tiesa, verta pažymėti, kad 50% federacijų jau ėmėsi veiksmų gerinti šiuos skaičius ir nuo 2015 metų į darbo pokalbius kviečia vis daugiau moterų. Tuo metu LTOK moterims tobulėti padeda rengdamas specialius, tik moterims skirtus, edukacinius lyderystės mokymus ir praktinius užsiėmimus.

Gana neįprasta moterų situacija yra tarp šalies trenerių: registruotos specialistės sudaro 29%, tačiau elitinio lygio – 36%. Daugiausiai registruotų trenerių moterų turi dailiojo čiuožimo federacija (30 – tai sudaro 88% visų šios sporto šakos trenerių) ir žolės riedulys (16 – 60%). Tuo metu buriavimas (2) ir regbis (5) neturi nė vienos trenerės, o ledo ritulyje 46 vyrai sudaro net 98% visų trenerių būrio.

Tarp visų Lietuvos atletų 35% sudaro moteriškos lyties atstovės, bet džiaugsmo kelia besikeičiančios tendencijos – jaunesnių nei 18 metų kategorijoje sportininkų gretose merginos sudaro 37%, kai vyresnių nei 18 metų yra tik 30%. Pastarasis skaičius itin akivaizdžiai pasimatė 2016 metų Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse – tarp visų LTeam komandos narių moterų buvo tik 25%. Tiesa, Pjongčengo žiemos olimpinėse žaidynėse 2018 metais šis skaičius buvo kur kas didesnis – 44%.

Itin skaudi tema – smurtas lyties pagrindu. Dar skaudesnė yra statistika – vos 12 federacijų turi rašytines taisykles ir veiksmų planus, kaip to išvengti ir prieš tai kovoti, ir tik 4 yra integravusios stebėjimo ir vertinimo mechanizmą. Tuo metu ilgalaikiuose planuose lyčių lygybės problemą įtraukusios yra 15 federacijų, o 4 – netgi sudariusios rašytinius įstatus, kokiais tikslais to siekti. Tai – krepšinis, futbolas, šaudymas iš lanko ir tekvondo.

Moterų mažuma – ir sporto žiniasklaidoje. Štai Rio de Žaneire ir Pjongčenge tarp per LTOK akreditavusių spaudos reporterių ir fotografų nebuvo nė vienos moters. Tiesa, jų buvo žaidynes transliavusių šalies televizijų komandose.

Apie moterų lygybę pastaraisiais metais vis dažniau kalbantis LTOK akcentuoja ne tik vienodą moterų ir vyrų skaičių sporto varžybose. Tai – kur kas platesnė tema, aprėpianti trenerių, aptarnaujančio personalo, moterų skaičių vadovaujančiose pozicijose. Tai tema, liečianti priekabiavimą, trenerių-auklėtinių elgseną, patyčias, psichologiją, pasirinkimo teisę ir net atletų, ypač moterų, įvaizdį, jų rodymą ar atvaizdo naudojimą žiniasklaidoje.

Kovodamas už vienodas lyčių galimybes sporte LTOK partnerio teisėmis dalyvauja projektuose, kuriais siekiama kovoti su priekabiavimu ir smurtu lyčių pagrindu, rengia aktyvias kampanijas, kuriomis skatina merginas aktyviai sportuoti, bei moterų specialisčių tobulinimo kursus. Be to, kasmetiniuose LTeam apdovanojimuose nuo 2014-ųjų atskirai renkami geriausias metų sportininkas ir sportininkė. Šiuose rinkimuose jau atsirado ir papildomos „Metų trenerės“ ir „Metų moterų komandos“ nominacijos. Be to, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto skiriamų stipendijų sportinikėms moterims kiekis sudaro 42 procentus visų stipendijų.