„Tokie projektai – kelias į sveikesnę visuomenę“, – sakė Lietuvos mažųjų žaidynių festivalyje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Trečiajame iš keturių finalinių renginių šėlo daugiau nei pusantro šimto penkiamečių. 

Į Jonavoje vykusį festivalį susirinko 27 ikimokyklinio ugdymo įstaigų komandos iš aštuonių Lietuvos miestų. 156 penkiamečiai dalyvavo specialiose draugyste ir kilniu elgesiu paremtose sportinėse estafetėse.

Trečiajame iš keturių festivalių mažuosius sportininkus sveikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LR švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė. 

„Tokie projektai yra labai reikalingi ir kuo jų bus daugiau – tuo geriau. Deja, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, vaikai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs, daugėja nutukimo atvejų, o tai reiškia, kad paaugę jie susidurs su rimtomis sveikatos problemomis.

Todėl Lietuvos mažųjų žaidynes matau kaip priemonę, galinčią padėti vaikams užaugti sveikesniais ir pamiltų fizinį aktyvumą“, – sakė ministras.

Tinkamiausias amžius mokytis

Pats A.Veryga aktyviu gyvenimo būdu susižavėjo dar vaikystėje, kai kartu su klasės draugais dalyvaudavo legendinėse varžybose „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, o laisvalaikiu nenulipdavo nuo dviračio.

„Ikimokyklinis amžius – tinkamiausias pradėti formuoti įpročius. Tuomet lengviausia vaikus ko nors išmokyti – ar tai būtų kalba, ar koks įgūdis. Išmokyti vaikus reguliariai mankštintis nėra lengva, todėl priemonės turi būti susijusios su azartu, geromis emocijomis, spalvomis, kad vaikai norėtų tai kartoti. Manau, kad šis projektas tam yra ideali terpė“, – sakė A. Veryga.

Lietuvos mažųjų žaidynės – didžiausias šalyje ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas sporto ir fizinio aktyvumo projektas, organizuojamas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos. Jo metu vaikai susipažįsta su sportine veikla ir olimpinėmis vertybėmis, mokosi bendradarbiauti, ugdo pozityvų požiūrį į sveiką gyvenseną ir įprotį sportuoti.

Šį sezoną visuose trijuose žaidynių etapuose iš viso dalyvavo 270 ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tai – trečdalis visų, esančių Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministras patikino, kad ne tik projekto organizatoriai, bet ir valdžios institucijos turėtų siekti, kad projekte dalyvautų visos šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

„Kai matai vaikus sportuojančius su tokiomis geromis emocijomis ir entuziazmu, norisi, kad dalyvautų visi ir vieną dieną tai taptų visos ugdymo sistemos dalimi“, – sakė ministras.

Palaiko vaikus

Pats A.Veryga turi tris vaikus ir visus juos nuo mažens skatino judėti ir išbandyti kuo daugiau sporto šakų.

„Sūnus išbandė futbolą, krepšinį, karatė, dabar užsiima kudo. Dukra taip pat išbandė karatė, gatvės šokius. Dabar vyresnėlė su mama lanko jogą. Kiekvienas iš vaikų tam tikrame amžiuje rinkosi, ko jiems tuo metu norėjosi ir kas kėlė daugiausia džiaugsmo. Nesame iš tų šeimų, kurios aktyviai kartu sportuoja, tačiau kiekvienas judame individualiai“, – pasakojo ministras.

Kad ir ką jo vaikai sportuoja A.Veryga visada stengiasi dalyvauti varžybose ir aktyviai palaikyti.

„Kiek spėjame su žmona, visada važiuojame ir visada su nekantrumu laukiame varžybų. Įdomu ne tik kaip pasirodys, bet taip pat labai smagu stebėti kaip vaikai tobulėja, kaip auga, kaip šlifuojasi judesiai.

Manau, ir vaikams smagu, kai artimieji atvyksta juos palaikyti. Tai ir tokia šeimos bendravimo forma, suteikianti gerų emocijų abiems pusėms“, – pasakojo ministras.

Užsiėmė kovos menais

A.Veryga gyvendamas Kaune daugiau nei ketverius metus ir pats išbandė kovos menus – karatė, džudžitsu. Tapus sveikatos apsaugos ministru ir persikėlus į Vilnių tam nebelieka laiko.

„Man tai buvo labai malonus laiko praleidimas ir labai šio užsiėmimo ilgiuosi. Žinoma, būdavo ir mėlinių, ir patempimų, tai neišvengiama, tačiau treniruotėse būdavo labai smagu”, – prisiminė ministras.

Nors dėl intensyvaus darbo grafiko ir pasikeitusios gyvenamosios vietos kovos menų teko atsisakyti, A.Veryga fizinį aktyvumą išlaiko kitais būdais. Būdamas Vilniuje stengiasi išsiversti be automobilio, o į darbą vaikšto pėsčiomis.

Turėdamas laiko jis griebia startukus ir kartu su sportiškais vilniečiais kelis kilometrus prabėga Neries pakrante, arba pasiėmęs šiaurietiško ėjimo lazdas žingsniuoja į parką. Esant žvarbiam orui gelbsti namuose turimas bėgimo takelis.

„Fizinis aktyvumas man teikia malonumą. Tai ir vaikams kartoju: sportas turi asocijuotis ne su kančia, o su geromis emocijomis. Ikimokykliniame amžiuje apie rezultatus išvis nereikia galvoti. Svarbiausia – kad vaikams būtų smagu ir jie toliau norėtų judėti”, – įsitikinęs A.Veryga.