Prieš vienuolika metų šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio taurės varžybų etape Rio de Žaneire Lietuvos komanda, kurią sudarė dvidešimtmetė Gintarė Venčkauskaitė ir 24-erių Paulius Aleksandravičius, užėmė ketvirtą vietą. Taip jau susiklostė, kad dabar juodu – šeimyninė komanda ir rengiasi Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.

Sportininkei Gintarei tai bus jau trečiosios žaidynės, o jos treneriui ir gyvenimo draugui Pauliui – antrosios.

Gintarė 2012 m. debiutavo Londono olimpinėse žaidynėse. Tada devyniolikmetė sportininkė užėmė dvyliktą vietą. 2021 m. Tokijuje ji pakilo gerokai aukščiau ir buvo septinta. Jeigu trečiose savo žaidynėse ji vėl palypės penkiomis vietomis į viršų, tai jau stovės ant antrojo garbės pakylos laiptelio.

„Gintarė gali tai padaryti, – sako jos gyvenimo draugas ir treneris P.Aleksandravičius. – Gegužės mėnesį savo jėgą ji pademonstravo Turkijos mieste Ankaroje, kur iškovojo Pasaulio taurę. Tose varžybose dalyvavo beveik visos pajėgiausios penkiakovininkės, kurios kovos ir dėl medalių Prancūzijos sostinėje.“

Atsisakiusi ankstesnių trenerių, atvedusių ją į pasaulio penkiakovininkių elitą, G.Venčkauskaitė su P.Aleksandravičiumi pradėjo drauge dirbti 2019-aisiais, likus vos metams iki Tokijo olimpinių žaidynių. Daug kam atrodė, kad tai labai rizikingas žingsnis ir vargu ar jis pasiteisins. Bet abu tikėjo vienas kitu. Gintarei buvo kažkas naujo, kai treneris, net ir po nelabai sėkmingo pasirodymo, sakydavo: kitą kartą bus viskas gerai. O čia dar pandemija metams nukėlė žaidynes. Ir visai normaliai pavyko joms pasirengti.

Telefonu su P.Aleksandravičiumi kalbėjome birželio 20-ąją, kai jis su trimis dviračiais ant mašinos stogo ir trimis merginomis salone pajudėjo iš Kauno Palangos link.

„Vos prieš pora dienų grįžome iš pasaulio čempionato Kinijoje. Ten Gintarė liko vienuolikta, nes jai burtai lėmė patį blogiausią, daugiausiai kliūčių čempionate numetusį arklį... Turime kelias dienas poilsio ir norime pasimėgauti jūra, pušynais, bendrauti su dukromis, pasivažinėti dviračiais, pasivaikščioti“, – pasakojo Paulius.

Beje, kai atsiliepė telefonu, visų pirma pasakė, kad jau pažeidė šeimos taisykles.

Taigi ir klausimas apie tai. Kokios tos šeimos taisyklės?

Be reikalo nesinaudoti telefonu, ypač rengiantis kelionei ar poilsiaujant. Namie – jokių diskusijų apie darbą, sportą, rezultatus. Nevėluoti, laikytis susitarimų, pažadų, nepiktžodžiauti...

Taisyklės galioja ne tik mūsų šeimai, bet ir visai mūsų komandai – sportininkams, treneriams. Aš dirbu ne tik su Gintare, bet ir su jaunimu, jauniais. Mūsų komandoje yra ir Titas Puronas, Paulius Vagnorius ir daug talentingo jaunimo.

Man sunkiausia laikytis tų taisyklių, nes telefonas dažnai skamba. Yra ir baudos už nusižengimus. Viena minutė vėluojant į treniruotę, susitikimą – dešimt atsispaudimų.

Tokijo olimpinėse žaidynėse Gintarė dalyvavo besilaukdama antrosios, jūsų bendros, dukrelės. Kaip tada įvertinote rizikas, ar sunku buvo pasiryžti dalyvauti?

Aš treneris, ji sportininkė. Abu žinome, kad sporte daug rizikos. Lemiamas žodis priklausė Gintarei. Prieš kelerius metus, besilaukdama pirmosios dukros, ji jau buvo dalyvavusi varžybose. Jos nuomone, tada viskas sekėsi gerai. Ji tikėjo, kad ir šį kartą pavyks. Aš tikėjau ja.

Tai galima sakyti, kad dabar jau pustrečių metų Emilė yra jauniausia Lietuvos olimpietė? Juk ji Tokijuje kartu su mama įveikė visas rungtis.

Kad jauniausia olimpietė, to dar nežino ir nesuprastų, koks tai titulas. Ji žino, kad jos mamytė bėgioja, sportuoja. Mergaitė labai aktyvi, visur kovoja. Anksti pradėjo kalbėti ir stebino net gydytojus. Bet čia gal ne olimpinių žaidynių, o vyresniosios sesės, nuo mažumės ją nuolat kalbinusios, nuopelnas.

Šiuolaikinė penkiakovė – toks sudėtingas penkių sporto šakų junginys, kad net pats talentingiausias treneris vienas visko neaprėptų. Kas jums talkina dirbti su Gintare?

Gintarė patyrusi, išmani ir savarankiška atletė. Ji skatina ir visus jai padedančius būti savarankiškais. Turim puikų bendraminčių trenerių kolektyvą. Plaukimo treniruotėse pataria pirmoji Gintarės trenerė Vilma Kučiakienė, fechtavimo subtilumų moko treneris iš Ukrainos Ivanas Serhijus Horeckis, jojimo – Irmantas Grikienis, o varžybose Irmantą vaduoja Vytautas Paznanskis, Gintarės fizinę būklę stebi Tauras Liaugminas.

Kaip vyks šiuolaikinės penkiakovės varžybos Paryžiuje?

Reglamentas painokas. Varžybos vyks tris dienas. Olimpinėse žaidynėse dalyvaus po 36 moteris ir vyrus. Pirmą dieną visi dalyviai fechtuojasi špagomis, susitinka kiekvienas su kiekvienu, taigi iš viso turi po 35 kovas, kurios trunka vieną minutę arba iki pirmojo dūrio. Už pergalę skiriami 5 taškai.

Po fechtavimo varžybų penkiakovininkės pagal užimamą pasaulinio reitingo vietą bus suskirstytos į du pogrupius po 18 sportininkių.

Kitą dieną sportininkės pradės vienos valandos apšilimu plaukimo baseine. Vėliau vyks jojimo varžybos, kurioms žaidynių rengėjai pasiūlys apie 40 žirgų. Jojimą pradės silpniausiai fechtavimo reitinginiame etape pasirodžiusios penkiakovininkės. Konkūrų aikštėje reikės įveikti dešimt kliūčių. Tai sunkiausiai nuspėjama šiuolaikinės penkiakovės rungtis. Čia sėkmė priklauso ne tik nuo sportininko meistriškumo, bet ir nuo jam tekusio žirgo. 

Po jojimo ant prie baseino įrengtos pakylos vyks fechtavimo „premijinės“ varžybos. Jų tvarka tokia: pirmosios susitinka paskutines dvi vietas užėmusios sportininkės. Nugalėtoja eina toliau ir susirungia su kitu mažiausiai taškų pelniusiu sportininku ir t.t. Už pergalę skiriami du taškai.

Paskui vyks 200 m plaukimas laisvuoju stiliumi atvirame baseine. Atletės startuos pagal fechtavimo ir jojimo rungtyse surinktus taškus – pirmaujančios plauks vėliausiai. Sunku tikėtis aukštų asmeninių rezultatų, nes plaukti teks be apšilimo.

Beje, dieną ar dvi prieš varžybas išrikiuojami visi žirgai – vyksta jų testavimas. Demonstruojama, kaip žirgai bėga, šoka, kaip klauso raitelio. Vienas treneris juos filmuoja, kitas žymisi gerąsias ir blogąsias savybes. Prieš varžybas pirmoji sau partnerį burtais pasirenka lyderė. Artimiau su tekusiu žirgu galima susipažinti tik per apšilimą, likus vos 20 minučių iki starto. Žirgas pavedžiojamas, pasižiūrima, ar jis nešlubuoja, atliekami keli šuoliai – ir į areną. Maršrutą sudaro dešimt kliūčių, bet reikės atlikti dvylika šuolių. Sportininkės prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, nenumetusios nė vienos kliūties ir neviršijusios laiko limito. Po 7 taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus 10 – už sustojimą, po tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Kai užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelę, tada jau baigiasi ir kova visoje penkiakovėje.

Prieš kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį visi taškai paverčiami sekundėmis. Pirma startuoja varžybų lyderė, o kitos – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jos atsilikusios. Reikia įveikti penkis ratus po 600 m ir keturis kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu kuo greičiau užgesinti po penkias lemputes.

Aštuoniolika geriausiai pasirodžiusių sportininkių – po devynias iš abiejų pogrupių – pateks į finalą ir kovos dėl medalių. Kitą dieną finale – vėl visos penkios rungtys. Tarp jų labai trumpos pertraukos. Komandos nariams teks pasistengti, kad atletės spėtų laiku persirengti. Apie poilsį nebus net kalbos. 

Svajojant apie medalį Paryžiuje, aišku, reikia galvoti ir apie būsimus rezultatus. Per kiek reikėtų nuplaukti 200 m laisvuoju stiliumi, kiek fechtavimo kovų būtina laimėti?

Gintarės asmeninis plaukimo rekordas – 2 min. 18,37 sek. Jeigu jį pakartotų, būtų nuostabu. Bet jau minėjome, kad labai aukštų rezultatų vargu ar galima tikėtis, nes plaukti reikės be apšilimo, nepažįstamame baseine.

Fechtuojantis visų pirma būtina laimėti bent pusę kovų, o paskui – kiek galima daugiau. Na, o jojimo sėkmė labai priklauso nuo žirgo.

Ar Gintarei teko fechtuotis su visomis būsimomis varžovėmis? Gal yra neįveikiamų?

Visos būsimos varžovės pažįstamos, visas jas įvairiose anksčiau vykusiose varžybose yra įveikusi.

Paskutinėje dviguboje bėgimo ir šaudymo rungtyje Gintarei dažniausiai pavykdavo pasivyti ir pralenkti pirmaujančias varžoves. Kaip sako žurnalistai, tai jos arkliukas. Vis dėlto ji geriau bėga ar šaudo?

Ji ir bėga, ir šaudo gerai.

Paryžiaus olimpinėse žaidynėse penkiakovininkai atsisveikins su žirgais. Ar labai liūdės Gintarė?

Ne. Ji jau išbandė jojimą pakeisiančią rungtį ir jai visai neblogai sekėsi. Turim specialistų, sutinkančių mums padėti perprasti naujus prietaisus.

Kokie jūsų pomėgiai?

Dailinti penkiakovės sistemą. Norėčiau sukurti tokią sistemą, kad ji augintų talentus. Turiu daug minčių, tik klausimas, kaip seksis jas įgyvendinti.

Laisvalaikį, kurio kol kas labai mažai, leidžiame su šeima, važinėjame dviračiais, stengiamės kartais ištrūkti į kiną, skaitome.