„Sportas siūlo didelę pridėtinę vertę kiekvienai ugdymo programai“, – įsitikinusi švietimo programų ekspertė iš Australijos Heather MacDonald. Nuotolinėje LTOK organizuotoje konferencijoje „Olimpinių vertybių ugdymo programa (OVUP): galimybės ir įrankiai“ ji pasakojo apie olimpinio judėjimo galią. Renginyje taip pat dalyvavęs Freizerio slėnio (Kanada) universiteto rektorius dr. Jamesas Mandigas kalbėjo apie vertybių ir gyvenimo įgūdžių ugdymą per sportą ir fiziškai aktyvią veiklą.

Viešnia iš tolimosios Okeanijos pranešimą pradėjo nuo istorijos apie aštuonmetę mergaitę Elsą, sergančią cerebriniu paralyžiumi. Mažoji australė pandemijos laikotarpiu išsikėlė tikslą – padaryti kūlverstį – ir jį įgyvendino 2020-ųjų birželio 23-iąją. Tądien visame pasaulyje švenčiama Olimpinė diena.

„Daugeliui tai gali atrodyti nereikšminga, tačiau ji išsikėlė sau tikslą ir daugiau nei mėnesį dirbo su savo mokytojais, tėvais ir draugais. Ir visa tai – per karantiną“, – pabrėžė H.MacDonald, papasakojusi apie Australijos olimpinio komiteto (AOK) iniciatyvą skatinti moksleivius išsikelti iššūkį ir jį įveikti – nesvarbu, ar tai būtų sportas, menai, ar akademinės srities tikslai.

„Olimpinis judėjimas peržengia olimpinių vasaros ir žiemos žaidynių ribas – kiekviename mūsų gyvena olimpinė dvasia, skatinanti mus kurti geresnę ateitį ir mums asmeniškai, ir platesnei bendruomenei“, – pabrėžė viešnia.

Pristatė tyrimą

H.MacDonald su programos dalyviais taip pat pasidalijo AOK atliktu tyrimu, kurio metu plataus spektro respondentų – nuo moksleivių ir bendruomenės narių – buvo klausiama, ką jiems reiškia olimpinės žaidynės.

Tyrimo duomenimis, olimpinės žaidynės žmonėms asocijuojasi su potencialo ir svajonių išpildymu, ambicijų įgyvendinimu ir savirealizacija. Remiantis tokiomis apklausomis atlikti moksliniai tyrimai iliustruoja, kad olimpinė dvasia žmonėms pasireiškia per sritis, kuriose jie pasirodo geriausiai. Ir visa tai susideda iš savimonės, dėmesio ir motyvacijos, tikslų kėlimo bei stipraus charakterio.

Patarimai pedagogams

„Olimpinis judėjimas yra labai galingas – jis sutelkia, suvienija pasaulį. Jis suteikia džiaugsmo judėti, sportuoti, švęsti, bet taip pat išaukština žmoniją, atskleidžia, kaip svarbu suburti žmones ir puoselėti savitarpio pagarbą“, – antrino dr. J.Mandigas.

Visos šios olimpinio judėjimo puoselėjamos vertybės žmonėms toli gražu nėra įgimtos, tad labai svarbu jas ugdyti nuo mažų dienų, o atsakomybė už jų perdavimą jaunimui krinta ne tik ant tėvų, bet ir ant pedagogų pečių.

„UNESCO pripažįsta pedagogikos svarbą. Mūsų mokymo ir treniravimo metodai yra itin svarbūs gerų rezultatų siekiantiems mokiniams bei sportininkams. O tai, kaip mes sudarome savo programas, yra sėkmės pagrindas, – pabrėžė pranešėjas iš Kanados, o vertindamas indėlį į vertybių ugdymo sritį negailėjo pagyrų ir LTOK: – Jūs esate pasauliniai šios srities lyderiai.“

Kreipdamasis į OVUP programos dalyvius, ekspertas dalijosi patarimais, kokiais būdais per sportą reikėtų prisidėti prie jaunųjų atletų ar mokinių įgūdžių, kurie jiems duos naudos ne tik sporto aikštynuose, bet ir gyvenime, ugdymo.

„Gyvenimo įgūdžiai yra svarbūs, nes kai mes juos įtraukiame į fizinio ugdymo programas arba integruojame į treniruočių procesą, vaikai ir jaunimas išmoksta atpažinti pavojingas situacijas, gebėti susidoroti ir spręsti problemas, priimti sprendimus, pradeda ugdytis savimonę ir savigarbą“, – sakė J.Mandigas.

Specialistas mėgsta vartoti posakį „Gyvenimo įgūdžių galima išmokti, bet ne pagauti“, ir paaiškina: negalime tikėtis, kad pagarba, kritinis mąstymas ar problemų sprendimas natūraliai pasireikš, mes turime sukurti aplinką ir palengvinti jų mokymąsi.

Mokslininkas iš Kanados rekomenduoja pedagogams visų pirma paaiškinti mokiniams, kokie įgūdžiai ar vertybės bus ugdomos per sportines veiklas. Konkretumas padeda vaikams ir jaunimui suprasti, ko iš jų tikimasi, atrasti sąsajas. Taip pat turėtume skatinti įtrauktį. Geriau būtų, kad žaidimai, per kuriuos kažkas eliminuojama, būtų transformuojami ir užtikrintų visų aktyvų dalyvavimą. J.Mandigas rekomendavo nepamiršti refleksijos. Diskusija apie įvykusį užsiėmimą, pojūčius ir jausmus įgyvendinant veiklas padeda suprasti įgautą patirtį ir įsivardyti tai, ko išmokai.

Specialistas taip pat pabrėžė tėvų įsitraukimo į ugdymo procesą svarbą: „Kai tik įmanoma, stenkitės skatinti tėvų įsitraukimą, bendraukite su tėvais, informuokite juos, kad ne tik stengiatės padėti vaikams ir jaunuoliams tapti gerais sportininkais ar skatinate didesnį jų fizinį aktyvumą, bet ir bandote padėti jiems išmokti gyvenimo pamokas. Taip pat prašykite tėvų sustiprinti kai kurių gyvenimo įgūdžių ir vertybių, į kurias jūs sutelkiate dėmesį savo programoje, taikymą namie.“

Dirbdami su jaunais sportininkais, su vaikais ir jaunimu turime sugebėti leisti jiems patiems išmokti gyvenimo įgūdžių per įvairias veiklas. Sportas yra puikus ugdytojas, nes sukuria tiek daug gyvenimo pamokų. Pavyzdžiui, kai sportuodami ar žaisdami supykstate, jūs žinote, kad patirsite pasekmę, jei prarasite savitvardą ir imsite šaukti ant teisėjo, komandos draugo ar varžovo. Leisti sportininkams išsiaiškinti santykius savarankiškai (kai kada, žinoma, reikia įsikišti ir pedagogui) – išties svarbu, nes tai padeda jiems atrasti įvairias  sąsajas ir žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą pasiekti sėkmę“, – pateikė pavyzdį J.Mandigas.

Kokių veiksmų imtis?

„Sportas siūlo didelę pridėtinę vertę kiekvienai ugdymo programai. Sportas padeda kritiškai mąstyti, išmokti priimti sprendimus ir turėti jų paaiškinimus. Sportas ir fizinis aktyvumas ugdymo įstaigoje, ypač per komandines veiklas, mokiniams padeda susikurti socialinę aplinką ir rasti bendraminčių. Sportas padeda išreikšti save ir atrasti savo potencialą. Sportas taip pat leidžia jaunimui imtis lyderystės ir prisiimti atsakomybę. Be to, sportas yra unikali bei įtraukianti veikla“, – antrino H.MacDonald.

Ekspertė su dalyviais pasidalijo keliomis Australijos olimpinio komiteto plėtojamomis programomis, kurios duoda daug naudos įgyvendinant olimpinių vertybių ugdymą.

Viena pagrindinių – „Olympics Unleashed“, kurios metu sportininkai vyksta į mokyklas, prisistato mokiniams ir supažindina su sportine karjera. Pristatydama šį projektą H.MacDonald pacitavo po atletų apsilankymo mokyklose kalbintus mokytojus:

* „Tai paskatino moksleivius nebijoti didelių svajonių ir kelti tikslus.“

* „Suteikė naują pasitikėjimo savimi jausmą. Būtent to dabar labai trūksta daugeliui moksleivių – motyvacijos paskatinti save pačius.“

* „Atkaklumas yra sėkmės receptas“, „Ši patirtis padėjo įveikti kliūtis, […] apmąstyti savo gyvenimus.“

„Po sportininkų pranešimų bandome išsiaiškinti, ką apie tai iš tiesų mano  moksleiviai, kokią įtaką tai turės jų pačių gyvenimui ir ką jie gali iš to išmokti“, – pasakojo specialistė.

Lietuvoje – trečius metus

Olimpinių vertybių ugdymo programa Lietuvoje įgyvendinama jau trečius metus. TOK inicijuotos programos tikslas – suteikti pedagogams įrankius, padėsiančius inovatyviai dirbti su įvairaus amžiaus vaikais, remiantis olimpine filosofija, vertybėmis, simboliais ir fizinio aktyvumo veiklomis. LTOK vienas pirmųjų pasaulyje OVUP išvertė į savo šalies kalbą ir, pritarus TOK, pasiūlė kelių lygių mokymus Lietuvos pedagogams. Per trejus metus dešimtyje Lietuvos miestų pedagogams buvo surengta per 30 mokymų. Juose dalyvavo daugiau kaip 1000 ugdytojų. Visos programoje pateiktos užduotys ir veiklos remiasi penkiomis olimpizmo ugdymo temomis: pagarba gyvenime, kilniu elgesiu, pastangomis pelnytu džiaugsmu, kūno, valios ir proto darna bei tobulumo siekimu. Tai universalios žmogiškos vertybės, kurių atradimas, skiepijimas vaikams – kiekvieno pedagogo, kiekvieno piliečio, kiekvienos šeimos užduotis.