Iš antikos olimpinių žaidynių istorijos žinome, kad 221-ųjų žaidynių vežimų lenktynėse dalyvavo Romos imperatorius Neronas, kuris iš vežimo iškrito, bet buvo pripažintas nugalėtoju. O kaip šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse kovoti dėl olimpinių apdovanojimų sekasi karaliams, princams ir jų šeimų nariams?
Suomijos prezidentas Urho Kekkonenas būdamas jaunas atstovavo savo šaliai 1920 m. Antverpeno vasaros olimpinėse žaidynėse, o 1938–1946 m. vadovavo Suomijos olimpiniam komitetui.
U.Kekkonenas – itin sportiškas šalies vadovas: 1920–1926 m. jis buvo 100, 200 ir 400 metrų bėgimo rungčių bei šuolių į aukštį Suomijos rekordininkas, o atlikdamas trišuolį iš vietos pasiekė pasaulio rekordą. Kadangi Suomija yra sniego ir ledo šalis, dar prezidentas mėgo slidinėti.
Vis dėlto populiariausios sporto šakos, kurių varžybose dalyvauja karališkųjų šeimų nariai, dažniausiai yra buriavimas ir žirginis sportas.
1912 m. Stokholmo olimpinėse žaidynėse Vokietijai atstovavęs Prūsijos princas Friedrichas Karlas (1893–1917) laimėjo žirginio sporto rungties bronzos medalį. Be apdovanojimo šiose varžybose liko Rusijos imperatoriaus Aleksandro II anūkas kunigaikštis Dmitrijus Pavlovičius.
Didžiosios Britanijos atstovė princesė Anna 1976 m. Monrealyje buvo Didžiosios Britanijos jojimo komandos narė. 1988 m. ji buvo išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto nare.
Princesė Anna neiškovojo olimpinio medalio, o jos šeimos nariams šioje srityje sekėsi daug geriau. Jos pirmasis vyras Markas Phillipsas 1972 m. Miunchene tapo jojimo komandų varžybų olimpiniu čempionu, o 1988 m. Seule iškovojo sidabrą.
Tėvų pėdomis pasekė jų dukra princesė Zara Tindall. Ji žirginio sporto komandų varžybose 2012 m. Londone laimėjo sidabro medalį, kurį jai įteikė mama – TOK narė ir buvusi olimpietė princesė Anna.
Graikijos karalius Konstantinas II, dar tada būdamas sosto įpėdinis, 1960 m. Romoje varžėsi buriavimo varžybose ir pelnė aukso medalį. 1963–1974 m. jis buvo TOK narys.
Danijos princesė Nathalie pasipuošė 2008 m. Pekino žaidynių komandinės jojimo rungties bronzos medaliu.
Gausiai olimpinėse žaidynėse dalyvavo Ispanijos karaliaus Juano Carloso šeima, tačiau medalių iškovoti jiems sekėsi sunkiai. Pats karalius dalyvavo 1972 m. Miuncheno žaidynių buriavimo varžybose. Jo sūnus princas Felipe‘as, dabartinis Ispanijos karalius, 1992 m. Barselonoje irgi startavo buriavimo lenktynėse, o per žaidynių atidarymą nešė Ispanijos vėliavą.
Ispanijos komandos vėliavneše 1988 m. Seule buvo Felipe‘o sesuo Cristina. Bet ir jai nepavyko pelnyti medalio buriavimo varžybose. Laimė nusišypsojo jos vyrui Inaki Urdangarinui, kuris 1996 m. Atlantoje ir 2000 m. Sidnėjuje tapo olimpinio rankinio turnyro bronziniu prizininku.
Monako kunigaikščio Alberto II šeima paliko ryškų pėdsaką olimpinių žaidynių istorijoje.
Monako bobslėjaus rinktinės narys Albertas II, arba Albertas Aleksandras Louis Pierre‘as Grimaldi, atstovavo savo šaliai penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse: 1988 m. Kalgaryje, 1992 m. Albervilyje, 1994 m. Lilehameryje, 1998 m. Nagane ir 2002 m. Solt Leik Sityje. Geriausiai Monako atstovams sekėsi Kalgaryje – tose žaidynėse jie užėmė 25 vietą. Be to, Kalgaryje, Lilehameryje ir Nagane per atidarymo iškilmes Albertas II nešė šalies vėliavą.
Monako kunigaikščio žmona Charlene Wittstock iš Pietų Afrikos Respublikos su šios šalies plaukimo rinktine 2000 m. vyko į Sidnėjų ir tarp kombinuotos plaukimo 4×100 m estafetės komandų iškovojo penktą vietą.
Alberto II senelis iš motinos pusės ir dėdė paliko dar didesnę žymę olimpiniame sporte. Senelis Johnas Kelly 1920 m. Antverpene ir 1924 m. Paryžiuje iškovojo net tris irklavimo aukso medalius. O princo dėdė Johnas Kelly jaunesnysis 1956 m. Melburne laimėjo irklavimo varžybų bronzą.
1928 m. tada dar būsimasis Norvegijos karalius Olafas V dalyvavo Amsterdamo žaidynių buriavimo varžybose ir tapo olimpiniu čempionu. Jo sūnus, Norvegijos karalius Haroldas V, irgi buriavo olimpinėse regatose 1964 m. Tokijuje, 1968 m. Meksike ir 1972 m. Miunchene, bet medalių neiškovojo.
Buvusio Jordanijos karaliaus Huseino bin Talalo ir jo trečiosios žmonos karalienės Alios dukra Haya bint al Hussein atstovavo savo šaliai 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių žirginio sporto varžybose ir buvo komandos vėliavnešė.