Paryžiaus olimpinėms žaidynėms nenumaldomai artėjant, ne tik organizatorių, bet ir nacionalinių olimpinių komitetų pasiruošimas pasiekė finišo tiesiąją. Apie tai „Olimpinė panorama“ kalbėjo su olimpine čempione, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte.

– Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka mažiau keturi mėnesiai. Kokiame etape šiuo metu yra pasiruošimas?

– Galime drąsiai sakyti, kad pasiruošimas žaidynėms pasiekė finišo tiesiąją. Šiuo metu turime labai daug organizacinių darbų, pavyzdžiui, į žaidynių sistemą suvesti ilgąjį visos Lietuvos delegacijos sąrašą. Tai reiškia, kad turime pateikti asmens duomenis kiekvieno žmogaus – sportininko, trenerio, mediko, aptarnaujančio personalo nario, – kuris potencialiai turi bent menkiausią galimybę vykti į olimpines žaidynes. Prieš tai šią informaciją turime surinkti iš sporto federacijų. Kalbame apie 350 asmenų, todėl tai yra ypač laikui imlu.

– Kodėl sąrašas toks ilgas?

– Sistema tokia, kad tik ilgajame sąraše esantys asmenys vėliau gali būti akredituoti olimpinėse žaidynėse. Vėliau keitimai ir įtraukimai nebus galimi, todėl apsidrausdami pateikiame visus įmanomus asmenis.

Žinoma, mes džiaugiamės kiekvienu į žaidynes patekusiu sportininku ir norime, kad rinktinė būtų kuo didesnė, bet galutinę delegacijos sudėtį žinosime tik liepą, kai baigsis visos atrankos. Tačiau jau dabar susiduriame su iššūkiais dėl stipriai sumažintos aptarnaujančio personalo kvotos.

Tokijo olimpinėse žaidynėse vienas į jas patekęs sportininkas garantuodavo 0,5 aptarnaujančio personalo asmens, o dabar šis koeficientas sumažintas iki 0,4. Tai reiškia, kad du sportininkai anksčiau generuodavo vieną aptarnaujančio asmens kvotą, o dabar net tiek nėra.

Tai didelis galvos skausmas ir mums, ir sporto federacijoms, su kuriomis rengiame individualius susitikimus ir tariamės. Įsivaizduokite šiuolaikinę penkiakovę, kurią sudaro penkios disciplinos, juk tai reiškia ir penkis trenerius, o kur dar medikai. Šie klausimai – labai svarbi pasirengimo olimpinėms žaidynėms pusė, kuri dažnai lieka nematoma.

– Skelbiama, kad žaidynių metu termometro stulpelis gali pakilti iki 40 laipsnių. Kaip ruošiamasi karščio bangoms?

– Tokijo žaidynėse prieš trejus metus karštis buvo labai didelis, tačiau skelbiama, kad Paryžiuje bus dar karščiau. Olimpiniame kaimelyje nebus oro kondicionierių, todėl ketiname dalį jų vežtis iš Lietuvos. Apie kaitrą daug kalbama sporto medicinos konferencijose, būtent medikams teks atsakinga užduotis padėti sportininkams atsigauti ir išvengti karščio daromos žalos.