Nenumaldomai artėjant Tokijo vasaros olimpinėms žaidynėms LTOK.lt svetainė tęsia pažintį su jose dalyvausiančiais LTeam sportininkais. Rubrikoje #PažinkLTeam geriausi Lietuvos atletai pristatomi ne tik per sportinę prizmę – olimpiečiai pasakoja apie savo gyvenimo užkulisius, patirtis ir įpročius.
Sportininkas: Justinas Kinderis
Amžius: 34 metai (1987-05-24)
Gimtasis miestas: Panevėžys
Sporto šaka: Šiuolaikinė penkiakovė
Olimpiniai pasiekimai: 2012 m. Londono olimpinės žaidynės (8 vieta), 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės (34 vieta).
Įdomus karjeros faktas: 2013 m. Justinas Lietuvos sporto žurnalistų federacijos išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku. Nuo 2017 m. jis eina Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidento pareigas.
– Įsimintiniausias karjeros pasiekimas?
– Tai būtų 2013 metų pasaulio čempionato auksas. Tai vienintelis mano aukščiausios prabos medalis tokiose varžybose. Olimpinėse žaidynėse medalių dar nepavyko iškovoti, o trys pasaulio čempionato bronzos medaliai neprilygsta auksui.
– Kur saugote savo apdovanojimus?
– Visus apdovanojimus nuvežu mamai. Ji yra didelė mano gerbėja ir visada laukia naujų apdovanojimų. Ji pamato mane su prizu ir visada primena, kad turiu jai atvežti. Jei rungtis būna komandinė, tai mama prašo, kad, jeigu įmanoma, prizą paimčiau aš. Ji turi mano apdovanojimų kolekciją, todėl savo namuose nei vieno medalio nelaikau.
– Kuriam žmogui pirmiausia skambintumėte laimėjęs medalį?
– Žmonai arba mamai. Net nežinau, kuri būtų pirmoji.
– Ar turite kokį nors ritualą varžybų dieną?
– Anksčiau tų ritualų turėdavau, bet dabar stengiuosi nuo jų atsiriboti. Stengiuosi koncentruotis į savo teigiamą nuotaiką ir neapsikrovimą. Didelį dėmesį ruošiantis varžyboms skiriu emocinei būsenai, nes penkiakovėje yra daug techninių rungčių, todėl persitreniravus ar blogai nusiteikus, gali būti problemų. Prieš pagrindines varžybas natūralus ritualas yra nusiskusti, nes plaukimo rungčiai tai suteikia greičio. Tą šiemet darysiu prieš olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatą. Dėl kitų ritualų, tai esu pastebėjęs, kad rezultatai nuo jų nepriklauso, todėl ir didelio tikslo jais užsiimti nėra.
– Kokias sporto šakas mėgstate be savosios?
– Mėgstu stebėti kitas sporto šakas. Nėra konkrečios taisyklės, kokios tai būtų sporto šakos. Patinka atskiros penkiakovės rungtys – plaukimas, lengvoji atletika, jojimas, fechtavimas. Patinka paplūdimio tinklinis, ypač vasarą, kai galima pažaisti su draugais prie ežerų. Kartais pavyksta pažaisti ir salėje. Sportas yra į mane įaugęs.
– Kokiu hobiu užsiimate nuo sporto laisvu laiku?
– Yra du pagrindiniai dalykai – sportas ir gamta. Mėgstu stebėti įvairias varžybas arba pats jose sudalyvauti. Taip pat mėgstu būti gamtoje. Žygiai, pasivaikščiojimai su draugais, žmona, arba, grįžus į namus, ir su mama yra savotiškas ritualas ir meditacija. Manau, kad šis ritualas lydės mane ir ateityje.
– Ar namuose turite augintinių?
– Neturiu ir dar nesu turėjęs. Norėčiau turėtų šunį, bet kol kas dėl gyvenimo būdo ir laiko trūkumo to negaliu leisti. Kaip bus ateityje, matysime.
– Jei galėtumėte išbandyti bet kokią pasaulyje profesiją, kokia ji būtų?
– Norėčiau išbandyti ugniagesio profesiją, gesinti gaisrą su žarna ir pamatyti, kaip gęsta gaisrai arba kaip sunku juos suvaldyti. Nuo vaikystės man būdavo įdomu kaip ten viskas vyksta.
– Kokią gimtojo miesto vietą rekomenduotumėte aplankyti?
– Šiuo metu Panevėžyje labai tvarkoma yra Senvagė. Kai tvarkymo darbai bus pabaigti, tai turėtų būti vienas gražiausių miestų centrų visoje Lietuvoje.
– Su kokia Lietuvos ar užsienio asmenybe norėtumėte susipažinti?
– Su Michaelu Jordanu, nes jis vienas iš tokių retų pavyzdžių, kuomet yra daug pasiekiama ne tik sporte. Jo pasiekimai tiek sporte, tiek versle, tiek gyvenime mane žavi. Tai neeilinis žmogus, sukūręs tikrą imperiją po savo karjeros. Dauguma sportininkų turi problemą ieškodami, kur save realizuoti po karjeros, o M. Jordanas kaip tik rado, kur nukreipti savo energiją. Norėčiau ir sau palinkėti, kad po karjeros nedingtų ta sportinė energija.