Nenumaldomai artėjant Tokijo vasaros olimpinėms žaidynėms LTOK.lt svetainė tęsia pažintį su jose dalyvausiančiais LTeam sportininkais. Rubrikoje #PažinkLTeam geriausi Lietuvos atletai pristatomi ne tik per sportinę prizmę – olimpiečiai pasakoja apie savo gyvenimo užkulisius, patirtis ir įpročius.
Sportininkė: Simona Krupeckaitė
Amžius: 38 metai (1982-12-13)
Gimtasis miestas: Utena
Sporto šaka: Dviračių trekas
Olimpiniai pasiekimai:2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės (sprintas – 7 vieta; 500 m laikui – 4 vieta), 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės (sprintas – 8 vieta), 2012 m. Londono olimpinės žaidynės (keirinas – 7 vieta; sprintas – 5 vieta), 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės (sprintas – 7 vieta; keirinas – 12 vieta).
Įdomus karjeros faktas: Simonos treneris yra jos vyras Dmitrijus Leopoldas. Iš Rusijos kilusiam dviračių treko specialistui 2019 metais suteikta Lietuvos pilietybė. D. Leopoldas Lietuvos sportininkę vedė 2005 m., o jos treneriu tapo 2008 m.
– Įsimintiniausias karjeros pasiekimas?
– Tai būtų 2009 metais pagerintas 500 m atskiro starto lenktynių pasaulio rekordas. Su šiuo rekordu pirmą kartą tapau pasaulio čempione. Tame pačiame čempionate pavyko iškovoti dar du medalius. Tai ryškiausias ir įsimintiniausias mano čempionatas.
– Kur saugote savo apdovanojimus?
– Įvairiai: dalis apdovanojimų lentynose, dalis – stalčiuose. Kažkaip ypatingai jų neskirstau.
– Kuriam žmogui pirmiausia skambintumėte laimėjusi medalį?
– Po varžybų dažniausiai man kažkas pirmiau paskambina, negu aš spėju paskambinti. Dažniausiai pirma paskambina geriausia draugė.
– Ar turite kokį nors ritualą varžybų dieną?
– Ritualų neturiu, bet varžybų dieną turiu nuoseklią dienotvarkę. Iš anksto susidedu visus daiktus, apsiskaičiuoju laiką, kada reikia pradėti apšilimą ir pan. Tiesiog susidėlioju dienos grafiką, kurį vėliau nuosekliai vykdau.
– Kokias sporto šakas mėgstate be savosios?
– Sunku pasakyti, nes nelabai užtenka laiko, o gal ir noro, domėtis dar kažkuo kitu. Mėgstu pažiūrėti dviračių plento lenktynes, ypač pačias stipriausias, kurias rodo per televiziją. Daugiau kažkokių sportų, kuriuos nuolat sekčiau ar domėčiausi, nėra.
– Kokiu hobiu užsiimate nuo sporto laisvu laiku?
– Kaip minėjau, laiko turiu labai nedaug, todėl hobių nebeliko mano gyvenime. Dažniausiai laisvą laiką išnaudoju namų ruošai ir buvimui su šeima.
– Ar namuose turite augintinių?
– Ne, neturime. Esu turėjusi šuniuką, bet gimęs vaikas turėjo šunims alergiją, tai gyvūną teko perleisti kitiems šeimininkams. Nuo to laiko gyvename be augintinių.
– Jei galėtumėte išbandyti bet kokią pasaulyje profesiją, kokia ji būtų?
– Niekada neturėjau jokių svajonių, nesusijusių su sportu. Jeigu kažkokią profesiją reikėtų pasirinkti, tai būtų gydytojos ar daktaro. Būtų gerai žinoti, kaip padėti žmonėms.
– Kokią gimtojo miesto vietą rekomenduotumėte aplankyti?
– Iš Utenos senai esu išvažiavusi, bet labai mylėjau tą miestą. Esu sakiusi, kad norėčiau gyventi tik Utenoje. Tai labai nuostabus kraštas ir jame yra ką pamatyti. Gamtos vaizdai ir poilsio zonos aplink Uteną, Zarasus, Molėtus yra nuostabūs.
– Su kokia Lietuvos ar užsienio asmenybe norėtumėte susipažinti?
– Daug yra žmonių, su kuriais norėtųsi susipažinti ir pabendrauti. Išskirti vieną būtų labai sudėtinga. Norėčiau pabūti arti geriausių pasaulio dviračių treko sportininkų. Pavyzdžiui, Australijos komandoje – tiesiog pabūti, pažiūrėti kaip viskas vyksta jų virtuvėje, nors gaminame tą patį maistą.