Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis federacijos valtį per banguojančius tarptautinius ir Lietuvos vandenis irkluoja, regis, užtikrintai. Šių metų spalį vykusiuose prezidento rinkimuose Lietuvos sporto universiteto docentas ir tarptautinės kategorijos teisėjas buvo išrinktas jau trečiai kadencijai.

Pasitikėjimo mandatą 60-mečiui kauniečiui suteikė 23 rinkėjai. Jo oponentas Darius Čereška surinko 11 balsų. „Oponentas turėjo savo matymą, savo programą. Aš nieko naujo nesu atradęs, tiesiog toliau tęsime pradėtus darbus, tobulinsime. Matyt, mūsų veikla labiau priimtina, todėl taip ir balsavo“, – sako perrinktas prezidentas.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) viceprezidentu išrinktas Arūnas Tomkevičius. Už jį balsavo 33 nariai, 2 susilaikė. Generaliniu sekretoriumi vėl tapo Romualdas Petrukanecas.

Trenerių tarybos pirmininko pareigos patikėtos Vytautui Vaičikoniui. Teisėjų tarybos pirmininku išrinktas Martynas Menkevičius. Į LBKIF vykdomąjį komitetą išrinkti: slalomo ir baidarių polo (kanupolo) disciplinų atstovas Eidris Karevičius, Egidijus Balčiūnas, Aurimas Lankas ir D.Čereška.

– Kokie pagrindiniai naujojo ketverių metų ciklo tikslai?

– Sudėtingas klausimas. Tiek daug vidinių Lietuvos ir išorinių, tai yra tarptautinių, didelių pokyčių, kad prie jų prisitaikyti be galo sunku. Pirmas dalykas – suburti komandą. Didžioji jos dalis išliko ta pati, kad tęstume darbus. Kai po 2018-ųjų iširo ankstesnė sporto sistema, ant federacijos pečių nukrito didelė našta, reikėjo surinkti žmones, juos apmokyti, kad galėtume dirbti.

Šiandien pirmas uždavinys – adaptuotis prie pokyčių, kurie kasdien vyksta Lietuvoje. Mes planuojame veiklą ketveriems metams, bet sporto sistemoje kaip nauji metai – taip nauji perversmai. 

Antras dalykas – reikės greitai persiorientuoti prie tarptautinių pokyčių. Kaip žinote, pakeista 2024 m. mūsų sporto šakos olimpinė programa. Automatiškai ir federacijoje persiorientuojame iš vienų olimpinių nuotolių į kitus. Atsirado naujų komandų. Lapkritį vyks rinkimai tarptautinėje federacijoje. Vėl keisis ir prezidentas, ir viceprezidentai, pasikeis ir mūsų sporto rungčių pirmininkai – nauji žmonės, su kuriais reikės susipažinti, kontaktuoti, derintis.

– Užsiminėte apie olimpinės programos pokyčius. Sumažės sprinto rungčių – vietoje dvylikos beliks dešimt. Kaip tai atsilieps mūsų sportininkams?

– Rugsėjį Kopenhagoje vyko pasaulio čempionatas, kuriame pirmą kartą pagrindiniai sportininkai varžėsi naujoje 500 m rungtyje – keturvietėmis baidarėmis ir dvivietėmis kanojomis. Jeigu remtumės šiais rezultatais, mums pokyčiai turėtų būti palankūs. Mat dalis sportininkų iš ilgų nuotolių – 1000 m – perėjo į šį perpus trumpesnį. Jie morališkai ir fiziškai tam pasiruošę. Iš kitos pusės, komandinei valčiai 500 m – tarsi sprintas. Olimpinių žaidynių prizininkai ir pasaulio, Europos čempionatų prizininkai, anksčiau dalyvavę 200 m rungtyje, dabar irkluoja keturvietę. Ir jie parodė gana aukštą rezultatą. Patekti į stipriausių pasaulyje šešetuką – fantastiškas laimėjimas. Žinoma, dar yra laiko, visos šalys ruošis, bet šiandien tai geras rodiklis. Potencialo mes turime, dabar reikės kryptingai ruoštis. Aišku, viskas keičiasi ir pasakyti, kas bus 2024-aisiais, – sudėtinga, bet nuotaikos pozityvios.

– Grįžkime į olimpines žaidynes. Tokijuje dalyvavo vienintelis baidarininkas Mindaugas Maldonis, o Rio de Žaneire Lietuvai atstovavo keturios įgulos, iš kurių viena net pasipuošė medaliais. Tai pasiekimas ar nusivylimas?

– Negaliu vienareikšmiškai atsakyti, bet vis dėlto manau, kad tai pasiekimas. Jeigu žiūrėtume į konkurenciją, į kurią kai kas Lietuvoje numoja ranka, nors patekimą į žaidynes lemia šimtosios sekundės, tai, manau, yra pasiekimas. Ir Mindaugas padarė viską, ką galėjo, parodė maksimalų rezultatą. Aš asmeniškai džiaugiuosi.

Į olimpines žaidynes nepateko baidarininkas Artūras Seja, pastaraisiais metais džiuginęs puikiais rezultatais tarptautinėse varžybose. Negana to, dabar ir jo stiprioji 200 m rungtis išbraukta iš Paryžiaus žaidynių programos. Tai didelis praradimas?

Sportininkas negali nuolat rodyti aukščiausių rezultatų. Visose atrankose, pasaulio taurės etapuose paskutinį pusmetį iki žaidynių jis startavo kartu su M.Maldoniu. Kažkur buvo nepataikyta, kažkas ne laiku padaryta – dabar sunku pasakyti. O Mindaugas nuėjo į priekį.

Jeigu prisimintume priešistorę, tai mes turėjome gan stiprią kanojininkų dvivietę – Raimundą Labucką ir Tomą Gadeikį, kurie šešiskart tapo Europos ir tris sykius pasaulio čempionais. Jeigu jų rungtis nebūtų išbraukta iš olimpinių žaidynių programos, šie sportininkai, sprendžiant pagal tai, ką jie rodė, būtų pasiekę aukštų rezultatų. Deja. Dabar panaikinta A.Sejos rungtis, bet yra kitų rungčių. Šių metų pasaulio čempionate jis startavo keturvietėje. Ir sėkmingai. Keturvietės sudėtis šiek tiek keitėsi, bet pasaulio čempionate vyrai atrodė labai gerai. Beje, net kai kurie konkurentai pabrėžė, kad mūsų keturvietė gana stipri.

– Tai A.Seją dabar matysime keturvietėje baidarėje?

– Keturvietėje yra daugiau stiprių irkluotojų. Bet vienas iš kandidatų yra jis. Bus atranka ir bus trenerio sprendimas. Kas treniruos keturvietę, tas ieškos tarp turimų  stiprių šešių sportininkų ir išsirinks optimaliausią variantą. Ta sudėtis ir startuos. 

– O naujų veidų bus galima išvysti rinktinėje? Gal ir merginų į ją įsilietų?

– Yra Panevėžyje du vaikinai, irkluojantys dvivietę baidarę. Jie pasaulio jaunių ir jaunimo čempionate Portugalijoje irklavo finale. Taip pat auga dvivietės kanojos irkluotojai. Tai toks rezervas. Negaliu pasakyti, kad jie labai arti rinktinės, bet rezervas yra.

Apie merginas sudėtinga ką nors pasakyti. Tai visų mažų šalių, išskyrus Skandinaviją, bėda. Kažkodėl merginos pairkluoja tik iki tam tikro amžiaus ir lygio, o paskui nustoja. Nežinau kodėl. Portugalijoje merginų dvivietė baidarė irgi buvo A finale, seniai tokio rezultato neturėjome. Bet kažką prognozuoti 2024-aisiais dar nedrįsčiau.

– Šių metų sezonas baigėsi. Kaip jį įvertintumėte?

– Jeigu žiūrėtume pagal aukščiausio rango varžybas – pasaulio jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatus, vertinčiau gerai. Ir jaunimas, ir vyrai parodė gana aukštus rezultatus. Pavyzdžiui, Andrejus Olijnikas, jeigu neklystu, per 30 metų pirmą kartą 1000 m vienviečių baidarių varžybose buvo šeštas. Tokio rezultato Lietuvoje tikrai seniai nemačiau. Tad sezonas nusisekęs, vertinčiau labai gerai.

M.Maldonis olimpinėse žaidynėse irgi pasirodė labai gerai. Ką galėjo pasiekti, maksimaliai padarė. Tai jam motyvacija siekti dar aukštesnių rezultatų 2024-aisiais Paryžiuje. Žmogus užsivedęs. Dabar suformuota nauja valtis, kurioje jis sėdi kartu su A.Olijniku ir rodo neblogus rezultatus.

– Netrukus prasidės pasirengimas naujam sezonui. Kokie tikslai numatyti kitais metais?

– Pradėkime nuo to, kas po nosimi. Laukiame reformų, kurios gali įvykti sausio mėnesį. Jeigu įvyks, tai pirmasis tikslas – kuo mažesnėmis sąnaudomis ir kuo neskausmingiau prisiderinti prie visų tų reformų, paskui kurias mes vos vos spėjame. Kitas tikslas – pratęsti mūsų programas, kurios susijusios su jaunių, jaunimo ir jaunučių rinktinėmis, organizuoti jų mokomąjį treniruočių darbą. Ir jeigu žiūrėsime į priekį ir tarptautinius vandenis, sukomplektuoti arba surasti optimalius variantus dalyvauti pasaulio čempionate – kuo geresne sudėtimi, kad būtų galima pretenduoti į aukštas vietas.  

Olimpinė atranka prasidės likus metams iki žaidynių. Tad kiti metai bus apsišaudymo. Visos šalys eksperimentuos, bandys senas, naujas įgulas, o jau nuo 2023-iųjų prasidės kova.

Romas Petrukanecas lieka rinktinės vyriausiuoju treneriu. Jis kuruoja vieną iš pagrindinių valčių – keturvietę. Naujai susibūrusią dvivietę baidarę ir plius dar A.Olijniką, kuris startuoja 1000 m rungtyje, kuruoja Sergejus Sorokinas, o kanojininkus – Kazimieras Rėksnys. Tai jauni energingi treneriai, sugebantys tiek metų išsilaikyti tarp elito.

Yra ir kita problema, kurią bandome spręsti. Pagal galimybes stengiamės taip organizuoti darbą, kad jauni treneriai su jaunais sportininkais būtų šalia patyrusių, kad jie matytų, kaip dirba vyresni kolegos, ir patirties semtųsi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

– Kokiais darbais, nuveiktais per prabėgusius prezidentavimo metus, labiausiai džiaugiatės ir dėl ko galbūt apmaudu, kad nepavyko pasiekti?

– Galiu pasidžiaugti, kad susitvarkėme ir iškėlėme į gan aukštą lygį visą varžybų sistemą. Mažai kas turi priekaištų. Kai atvažiuoja užsienio kolegos, jie džiaugiasi sėkmingu mūsų darbu. Kadangi pats esu teisėjas, galiu palyginti Europos, pasaulio čempionatų organizavimą ir vykdymą. Kitas momentas – turime nuolatinį rėmėją, todėl kelerius pastaruosius metus galėjome užsiimti sistemingu perspektyvių jaunimo grupių rengimu. Tai pagrindiniai džiuginantys dalykai.

O liūdna dėl to, kad, pavyzdžiui, padaręs įdirbį siekdamas tarptautinių varžybų nesulauki palaikymo Lietuvoje. Štai Trakuose kitąmet norėjome organizuoti pasaulio studentų čempionatą, gavome pritarimą iš visų tarptautinių organizacijų, bet atsisakėme, nes nesame užtikrinti dėl finansavimo. Bet dirbame savo darbą. Kažkas sekasi, kažkur darome klaidų. Kaip ir visi, kurie dirba.