Paryžiaus olimpinėse žaidynėse buvo užverstas vienas šiuolaikinės penkiakovės metraščio puslapis – po jų nebelieka jojimo rungties. Žirgus keičia ekstremalus kliūčių ruožas, kuriame itin tvirtai jaučiasi jaunieji Lietuvos sportininkai, jau spėję tapti ir pasaulio rekordininkais.
Naujoji rungtis tinka ir patinka ne tik jaunimui. Septintą vietą šių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojusi 31-erių Gintarė Venčkauskaitė neslėpė: „Esu už naujoves, pokyčius, kartais pernelyg užsistovime praeityje. Todėl laukiu naujos rungties, man ji visai neblogai sekasi. Aišku, gaila su žirgais atsisveikinti, bet tai pavojinga sporto šaka.“
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės pamainai ekstremalus kliūčių ruožas (OCR) – sėkminga rungtis. 2023-iaisiais per pasaulio jaunimo iki 22 metų čempionatą Druskininkuose lietuviai iškovojo tris medalių komplektus: Paulius Vagnorius tapo vicečempionu, o su Elzbieta Adomaityte pelnė mišrios estafetės bronzą, merginų estafetės finalą trečios pasiekė Tėja Pakinkytė ir Giedrė Gudelytė-Gudelevičiūtė.
Europos jaunių iki 19 m. čempionate Druskininkuose vaikinų estafetės aukso medalius pelnė Lukas Gaudiešius ir Nojus Chmieliauskas, o tarp 17-mečių grupės varžovų bronza pasipuošė Džiugas Klevas ir Liutauras Valeika bei Emilija Ulinauskaitė ir Emilija Nedzveckaitė. Tai buvo pirmosios tokio lygio varžybos, kuriose teko įveikti kliūčių ruožą.
Pasak Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) Trenerių tarybos pirmininko ir šalies rinktinės vyriausiojo trenerio kauniečio Pauliaus Aleksandravičiaus, lietuviams greitai priprasti prie naujosios rungties padėjo ir tai, kad jau pernai mūsų šalyje buvo surengti Pasaulio jaunimo ir Europos jaunių (U17 ir U19) čempionatai.
Per šiųmečius Pasaulio iki 17 ir iki 19 metų čempionatus, kurie vyko Portugalijoje ir Druskininkuose, kliūčių ruožo pasaulio rekordus abiejose amžiaus grupėse pagerino vilnietis Lukas Lagunavičius. Portugalijoje su komandos draugu L.Valeika jis dar iškovojo estafetės rungties bronzos medalį.
Tačiau Druskininkuose mūsų sportininko pasiektas rekordas ilgai neišsilaikė – kitą dieną jį pagerino Vokietijos atstovas Platonas Jefremenka.
Šiuolaikinė penkiakovė pradeda naują etapą – jojimą keičia kliūčių ruožas. Ar jis palankus Lietuvos penkiakovininkams? – paklausėme P.Aleksandravičiaus.
Medalių jau turime, džiaugiamės pasaulio jaunių rekordais. Per pasaulio jaunių čempionatus mūsų komanda kliūčių ruože – viena stipriausių pasaulyje.
Naujoji rungtis mums palanki. LŠPF sėkmingai atlieka namų darbus ir viskas turėtų būti gerai. Vienintelis mūsų rūpestis – kliūčių ruožo treneriai, kurių turime vos kelis.
Kai pernai birželio mėnesį Druskininkuose rengėme pirmąjį Europos jaunių čempionatą su kliūčių ruožu, teko gerokai patyrinėti naująją rungtį. Išsamiai su ja susipažinome, išstudijavome visas smulkmenas.
Iš karto pradėjome bendrauti su Kauno „OCR Baltic Warriors“ klubu, kiek vėliau prie mūsų prisidėjo vilniečių klubas „Sportive Locals“, padedantis sportininkams ruoštis šiai rungčiai.
Per čempionatą išsikėlėme aukštą kartelę. Po renginio iš Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM)sulaukėme puikaus įvertinimo ir kone trijų puslapių pastebėjimų bei diskusijos, kaip reikėtų keisti varžybų taisykles, kaip plėsti mūsų sporto šaką.
UIPM visą laiką buvo šalia mūsų, nes ir jai buvo svarbu pasižiūrėti, kur ir kokių kyla iššūkių. Šiemet rudenį Druskininkuose rengėme pasaulio U19 čempionatą irgi su kliūčių ruožu.
Jauni mūsų šiuolaikinės penkiakovės treneriai mokomi ekstremalus kliūčių ruožo pagrindų, kelia savo kvalifikaciją. Dirbame su esamais treneriais, ieškome naujų ir juos auginsimės.
Ar Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga patvirtino naujos rungties taisykles ir detales? Su kokiomis nuotaikomis geriausi Lietuvos penkiakovininkai pasitinka naują rungtį?
Tarptautinė sąjunga naujas taisykles patvirtino jaunimo ir jaunių čempionatams, o suaugusiesiems jas turėtų patvirtinti šiemet lapkritį. Per šiųmetį pasaulio U19 čempionatą Druskininkuose buvo išmėgintos dar dvi naujos kliūtys, kurias bus bandoma įtraukti į kliūčių katalogą.
Geriausi Lietuvos penkiakovininkai naują rungtį išmėgino 2023 m. balandžio pradžioje, kai Druskininkuose vyko atvirasis Lietuvos čempionatas. Ten sportininkai stovyklavo prieš varžybas.
G.Venčkauskaitė kliūčių ruožą sutiko optimistiškai nusiteikusi. Tačiau per Paryžiaus olimpines žaidynes, paskutinį kartą varžybose jodama, ji vos ašaros nenubraukė – po jojimo rungties susigraudinusi man sakė: „Viskas, Pauliau, baigėsi jojimas, atsisveikinu su žirgais.“
Suaugusiųjų varžybose dalyvaujantys Lietuvos penkiakovininkai šiemet kliūčių ruožą galės išmėginti lapkričio pradžioje per Baltijos taurės varžybas Kaune.
Jojimas – brangi sporto šaka, federacijai tekdavo ieškoti sporto bazių, mokėti nemažus pinigus. Ar kliūčių ruožas pigesnis?
UIPM žadėjo, kad naujoji rungtis bus pigesnė nei jojimas. Tačiau pradinė investicija vis dėlto nemaža. Norint treniruotis aukštu lygiu, turi būti surinkta 60–70 m ilgio kliūčių ruožo trasa. Mums reikia tokio ilgio patalpos treniruotis vėsiu oru.
Bazę reikėtų statyti naują arba glaustis maniežuose. Ta pradinė investicija brangi, bet po to nebereikia patirti jokių išlaidų. O vien žirgo išlaikymas vieną mėnesį garde kainuoja 400–500 eurų. Jeigu žirgas patiria traumą, reikia dar daugiau išleisti. Už gerus porą žirgų galima vos ne visą kliūčių ruožą susipirkti.
Papasakokite plačiau apie kliūčių ruožą: distancija bus visada tokia pati ar per kiekvienas rungtynes vis keisis? Kiek sportininkams teks įveikti kliūčių?
Jeigu kliūčių ruožas nebus pakeistas UIPM kongrese, jame liks 60–70 m ilgio distancija su aštuoniomis kliūtimis. Yra kliūčių katalogas, kuris bus paskelbtas, ir jame bus visos privalomos kliūtys, o dvi bus galima pasirinkti per atitinkamo rango varžybas. Tarkime, per jaunimo čempionatus yra šešios fiksuotos kliūtys, kurios negali keistis, o dvi gali parinkti varžybų organizatoriai.
Ar Lietuvoje yra sportininkams tinkamų treniruotis kliūčių ruožų, ar teks vykti jų ieškoti kitur?
Vilniuje turime vieną įrengtą kliūčių ruožą Vingio parke po atviru dangumi. Turime įsirengę ir treniruočių pobūdžio atskiras universalesnes kliūtis Vilniaus, Kauno bei Šiaulių sporto ugdymo centruose. Tačiau juose nėra finalinės finišo rampos, nėra ir kai kurių kliūčių, kurios, tiesa, nėra esminės.
Norint treniruotis aukštu lygiu, gal ir teks vykti į kitas šalis. Tarkime, Kauno plaukimo mokyklos baseino salytėje esame įsirengę vos 10 m kliūčių ruožą. Sąlygos tikrai sunkios. Tačiau Kaune netrukus bus pradėtas statyti sporto parkas, į kurio erdves ir mes tikimės įkelti koją.
Kur Europos ir pasaulio čempionatams ruošėsi mūsų sportininkai?
Mūsų jauniesiems penkiakovininkams treniruočių stovyklos buvo rengiamos namie. Kad geriau perprastų kliūčių ruožo subtilybes, jiems padėjo „OCR Baltic Warrior“ treneriai Dainius Liutkus ir Sandra Liutkė, kurie studijuoja Lietuvos sporto universitete ir nori įgyti trenerio kvalifikaciją. Tos stovyklos nenuėjo veltui.
L.Lagunavičiui bei kitiems vilniečiams tobulėti kliūčių ruože padeda 24-erių olandas Frankas van Lieshoutas, kuris 2020-aisiais sukūrė šeimą su lietuve ir dabar gyvena Vilniuje.
Frankas įsiliejo ne tik į Lietuvos OCR, bet ir į penkiakovės bendruomenę bei mūsų sportininkams padeda tobulėti. Tai, kad mūsų jaunieji sportininkai greiti kliūčių ruože, – nemažas Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos, kuri dėl to deda daug pastangų, nuopelnas.
Kaip vertinate nesenai Druskininkuose vykusį pasaulio U19 čempionatą?
Lygis buvo labai aukštas, dalyvavo 23 šalių sportininkai. Čempionatas labai gražus, puikiai organizuotas, sulaukėme daug pagyrų ir viltingo įvertinimo, jog esame pajėgūs rengti paties aukščiausio rango varžybas, o mūsų žmones būtų galima kviesti ir į Europos bei pasaulio čempionatus, olimpines žaidynes.
Tačiau truputį nuvylė mūsų sportininkų pasirodymas, tikėjomės daugiau. Dabar sunku pasakyti priežastis, rezultatus išsamiai analizuosime ir vertinsime. Tačiau galiu pasakyti, kad potencialo tikrai turime.
Lietuvos penkiakovininkai su naująja rungtimi pradės rašyti naują šios sporto šakos istoriją. Kaip manote, ar ji bus tokia pat įspūdinga, kaip ir ankstesniais metais, kai į penkiakovę įėjo ir jojimas?
Atjaunėjusi LŠPF ir darbštūs treneriai to tikisi. Jauni žmonės kibo į darbus, yra motyvuoti, maksimaliai panaudoja visas potencines jėgas. Treneriai ne tik moko, bet ir patys mokosi, tobulėja.
Paryžiaus olimpinės žaidynės – jau istorija, dabar laukia Los Andželas, tad darbų tikriausiai marios. Kokios mintys jau sukasi jūsų galvoje?
Atslūgus visoms emocijoms, mano ir federacijos artimiausi darbai – lapkričio mėnesį sudaryti 2025 metų varžybų kalendorių, numatyti atrankos kriterijus, su treneriais diskutuoti, kaip Los Andželo olimpinėms žaidynėms ruošti naująją penkiakovininkų kartą. Griaučiai jau yra, su bendruomene reikės viską kruopščiai dėlioti ir tobulinti.
Marytė Marcinkevičiūtė, „Olimpinė panorama“