Nuo olimpinių čempionų ir medalininkų iki kūdikių vežimėliuose ar garbaus amžiaus senjorų – tradicinė Olimpinė diena kaip visada buvo skirta visiems, atvykusiems į sporto, fizinio aktyvumo ir edukacijos šventę, šiemet birželio 7 dieną vykusią Klaipėdos piliavietėje.
Uostamiestį užplūdę tūkstančiai dalyvių visą dieną leido aktyviai, nes jų laukė net 106 nemokamos sporto, edukacinės ir pramoginės veiklos.
„Gaila, kad Olimpinėje dienoje dalyvavau pirmą kartą, nes anksčiau tokiu metu būdavau išvykęs į varžybas ar treniruočių stovyklas. O šįkart man teko garbė būti šventės ambasadoriumi, nešti deglą. Buvo tikrai smagu“, – sakė treneriu dirbantis dvejų olimpinių žaidynių dalyvis dviratininkas Ramūnas Navardauskas, kuris tapo vienu įspūdingos deglo nešimo estafetės dalyvių.
Šiemet simbolinė ugnis savo kelionę pradėjo nuo jūros. Klaipėdos universiteto jachta „Odisėja“ atplukdytas olimpinis deglas buvo perduotas irkluotojų įgulai, o vėliau iš rankų į rankas keliavo iki piliavietės. Ugnį nešė olimpiečiai: irkluotojas Einaras Šiaudvytis, lengvaatletė Jadvyga Putinienė, treko dviratininkas, dukart olimpinis čempionas Gintautas Umaras, R.Navardauskas, paralimpietis irkluotojas Augustas Navickas. Prie jų prisidėjo Lietuvos olimpinis atašė 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse Antonio Meschino su žmona Asta.
Klaipėdos piliavietėje, prie pagrindinės scenos, Olimpinės dienos ugnį įžiebė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Džiaugiamės puikia Olimpinės dienos švente uostamiestyje, kuri grįžta čia į šį miestą po šešerių metų pertraukos. Tikiu, kad kiekvienas ras sau mielų veiklų ir puikiai praleis laiką. Labai norime skatinti fizinį aktyvumą tarp įvairių amžiaus grupių, o kai tai tampa tokia gražia švente ir dar oras puikus – tereikia mėgautis“, – sakė olimpinė čempionė D.Gudzinevičiūtė.
„Šiandien išskirtinė diena Klaipėdos miestui. Rytą pradėjome stipriausio ugniagesio-gelbėtojo varžybomis, į kurias atvyko svečių iš Latvijos ir Estijos. Šiandien taip pat didžiulė šventė buriuotojams, kurių sąjungai sukanka 90 metų. Tik ką uždegėme Olimpinės dienos ugnį. Aš labai džiaugiuosi, kad Olimpinė diena vyksta Klaipėdoje. Šiemet ypač daug dėmesio skiriame jaunimo fiziniam aktyvumui skatinti“, – džiaugėsi A.Vaitkus.
Daugiausiai dalyvių, kaip visada, sutraukė bėgimo rungtys. Nutarusius įveikti tradicinę lietuvišką olimpinę mylią (1988 m) trasoje lydėjo olimpietė Eglė Balčiūnaitė, kuri prieš startą pasveikino visus susirinkusius.
„Įveiksime 1988 metrus, kurie žymi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo metus. Tai taip pat ir mano gimimo metai! Bėgsime visi drauge, bet leisiu laimėti jums!“ – šmaikštavo olimpietė.
Mažiausi bėgikai įveikė 400 m nuotolį ir po finišo, kaip ir bėgusieji olimpinę mylią, visi tapo nugalėtojais. Vaikai į trasą išbėgo su originaliais kostiumais, nes buvo renkami trys įspūdingiausi mažųjų įvaizdžiai.
5 km nuotolį greičiausiai įveikė Faustas Marcinkevičius ir Faustė Lukminaitė, 10 km distancijos laimėtojais tapo Kristapas Berzinis ir Milda Eimontė, o Mildos sesuo dvynė Monika Bytautienė iškovojo trečią vietą.
Būrys vaikų, suaugusiųjų ir senjorų rinkosi „LTeam“ 8 ir 17 km žygius gražiausiomis Klaipėdos vietomis.
Šventės dalyviai išbandė daugybę veiklų: nuo irklavimo, plaukimo, dziudo, golfo, laipiojimo sporto iki mažiau pažįstamų, bet itin smagių patirčių: piklbolo, bavariškojo akmenslydžio, oro jogos, gestų kalbos sporte, virtualios realybės rungčių ar pirmosios pagalbos iššūkių.
Šių metų Olimpinė diena buvo skirta artėjančioms 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms, todėl renginio dalyviai galėjo susipažinti ir su žiemiškomis veiklomis: slidinėjimo, ledo ritulio užduotimis bei simuliacijomis.
Informacijos centre šventės lankytojai galėjo pasiimti dalyvio pasą, išbandyti kuo daugiau veiklų, rinkti taškus ir juos keisti į prizus: medalį, kuprinę, marškinėlius, „Decathlon“ kuponą ar kaklaskarę. Dalyvio pasas pasiekiamas ir „LTeam“ mobiliojoje programėlėje.
Renginyje buvo galima sutikti daugybę įvairių kartų olimpiečių ir tituluotų sportininkų, tarp jų ir olimpinius čempionus D.Gudzinevičiūtę, G.Umarą, Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę ir Romą Ubartą, vicečempionus Mindaugą Griškonį ir Saulių Ritterį. Beje, įsiamžinti su olimpiečiais – viena iš rungčių, už kurią taškų buvo galima užsidirbti.
„Olimpiečiai noriai atvyksta į mūsų šventę, jei nebūna iškeliavę į varžybas ir neturi kitų reikalų. Šiemet šventėje dalyvavo apie 40 įvairių kartų olimpiečių“, – teigė LTOK renginių ir projektų vadovas Ignas Gibas, koordinavęs Olimpinę dieną.
Olimpiečiai patys dalyvavo veiklose, o ne vienas su savo sporto šaka supažindino šventės lankytojus.
„Turėjome savo palapinę, į ją kvietėme visus išbandyti dviračių sportą. Manau, Olimpinė diena – tikriausiai vienintelė proga, kai net nežinodamas, ką nori sportuoti, turi progą ateiti ir pabandyti, suprasti, kas tau patinka, kas įtraukia“, – sakė Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre dviratininkų treneriu dirbantis R.Navardauskas.
Į Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) valdas užsukusiems Olimpinės dienos dalyviams apie šios sporto šakos paslaptis pasakojo LIF generalinis sekretorius S.Ritteris. Ne tik kalbėjo, bet ir mokė, kaip taisyklingai naudotis irklavimo treniruokliu.
Beje, Olimpinėje dienoje su šiemet švenčiamais sporto šakų jubiliejais buvo pasveikintos irkluotojų (140 metų) ir buriuotojų (90 metų) bendruomenės.
Šventės pabaigoje tradiciškai vyko Olimpinės dienos vėliavos perdavimo ceremonija – Klaipėda šį simbolį iškilmingai perleido Kaunui, kuris 2026-aisiais taps Olimpinės dienos sostine. Į Kauną Olimpinė diena grįš po ketverių metų pertraukos.
Vakarą vainikavo energingas Vido Bareikio koncertas, sukvietęs šimtus klaipėdiečių bei miesto svečių.
Olimpinės dienos dalyviai tikriausiai net nesusimąsto, kaip vyksta pasirengimas tokiam dideliam renginiai. Kokių didžiausių iššūkių kyla prieš Olimpinę dieną? – „Olimpinė panorama“ paklausė I.Gibo.
Pirmiausia – vietos parinkimas. Juk reikia didelio ploto, kuriame tilptų scena. Dar toje vietovėje turi būti įvairių dangų, nes vieniems būtinas grįstas pagrindas, kitiems – žolės. Reikia užtektinai elektros, nes naudotis vien kilnojamais generatoriais būtų per brangu ir nepatogu. Šįkart šiuo klausimu labai padėjo Klaipėdos pilies muziejus.
Reikia, kad šventės vietą būtų galima patogiai pasiekti ir visuomeniniu, ir nuosavu transportu, būtų kur statyti automobilius. Klaipėdos piliavietė atitiko visus lūkesčius.
O kai išsirenki vietą, prasideda darbas. Pirmiausia reikia gauti leidimą renginiui. Po to viską suplanuoti pagal dalyvių poreikius – kam kiek vietos, kokios dangos, kiek elektros. Sudarome daugybę schemų – elektros išvedžiojimo, šiukšliadėžių, tualetų. Planuoji ir bėgimus – kur drieksis distancijos, kada ir kiek kelių reikės uždaryti.
Šiemet atsižvelgėme į saugumo rekomendaciją pagal antiteroristinius reikalavimus, kad užkirstume galimybę įvažiuoti automobiliu į minią. Pirmą kartą tai darėme, todėl ieškojome sprendimų. Galima dėti betono blokus, bet tada reiktų ilgam uždaryti gatves ir stabdyti visą transporto eismą. Tad sugalvojome užtverti autobusais.
Savanoriams irgi reikia schemos, aiškumo, kur veiklas išdėlioti, kur tvoreles sustatyti. Kiekviena smulkmena svarbi, kad ryte, kai atvažiuoja dalyviai, kiekvienas rastų savo palapinę pagal numerį, stalus, kėdes, elektros lizdą. Planavimas trunka labai ilgai.
Kada jis prasideda?
Rugpjūtį jau važiuosime į Kauną ir ieškosime vietos kitų metų šventei, derinsime su miestu, žiūrėsime, kad toje vietoje nebūtų numatyta kitų tradicinių renginių. Mažiausiai prieš pusę metų turi žinoti, kiek reikės scenų, jų matmenų. Pasiskirstai su savivaldybe, kas už ką atsako. Informuoji federacijas, klubus, kad jie įtrauktų Olimpinės dienos datą į savo grafikus.
Ir atlikėjus gana anksti reikia užsisakyti, nes tradiciškai kviečiame žvaigždes, kurios tuo metu ypač populiarios.
Ar lengva rasti renginiui talkinančių savanorių?
Šioje srityje jau ne vienus metus turime labai gerą savanorių vadą – Oksfordo doktorantą Adomą Klimantą. Jis moka užsiimti su savanoriais, juos motyvuoti. Šiemet pirmą kartą atėjo visi užsiregistravę savanoriai. Anksčiau 20–30 proc. jų nepasirodydavo renginyje.
Savo savanorių turi ir veiklas pristatančios organizacijos – mažiausiai po du prie kiekvienos veiklos. Kai užsakome maistą savanoriams, reikia apie 400–500 porcijų.
O kaip sukviečiate organizacijas, kurios pristato veiklas?
Olimpinė diena jau turi savo vardą, tad įkalbinėti nereikia. Ir kuo arčiau renginys, tuo daugiau norinčiųjų. Jų galima būtų dar daugiau suburti, bet šimtas jau gana daug. Visi labai noriai įsitraukia. Ir ne tik sporto veiklos, bet ir edukacinės. Šiemet prisidėjo Raudonasis Kryžius, Antidopingo agentūra, Lietuvos kariuomenė, Olimpiečių asociacija, olimpiniai kolekcininkai, Klaipėdos universitetas, Sportininkų namai-muziejus.
Ar veiklos priklauso nuo to, kur vyksta Olimpinė diena?
Kai rengiame Olimpinę dieną, nesiekiame atvežti kuo daugiau veiklų į miestą. Esmė, kad žmogus, atėjęs į Olimpinę dieną, galėtų išsibandyti kuo daugiau veiklų ir kažką rasti sau. Todėl labai svarbu pritraukti vietinius klubus, kurie galėtų iškart pasiūlyti ateiti į treniruotes ar laisvalaikio užsiėmimus. Taip galima ir talentų atrasti, kurie gal net olimpiečiais taps.
Antrus metus per Olimpinę dieną savo varžybas rengia ugniagesiai-gelbėtojai. Kaip atsirado šis bendradarbiavimas?
Jis prasidėjo pernai Šiauliuose, kur labai aktyviai kultivuojamas ugniagesių sportas. Nors minčių buvo ir anksčiau. Jie savo renginį pradėjo 9 valandą ryto, dar prieš Olimpinės dienos atidarymą. Ir daugybė žmonių rinkosi žiūrėti, nes viskas labai efektingai atrodo, be to, ugniagesiai-gelbėtojai labai mėgstami visuomenės.
Jie ne tik varžėsi tarpusavyje, bet ir įtraukė į renginį vaikus, demonstravo savo įrangą, atsakė į klausimus. Neabejoju, kad šis bendradarbiavimas tęsis.