Didingas trijų stiebų burinis laivas „Belem“ plukdė olimpinę ugnį per Viduržemio jūrą į Marselį. Pradėjęs kelionę iš Pirėjo uosto istorinis XIX amžiaus laivas po 11 dienų kelionės pasiekė Marselio pietinį uostą, o tai žymi ir Olimpinio deglo estafetės pradžią Prancūzijoje. Gyvai atplaukiantį laivą pamatyti atvyko 150 tūkst. žmonių. Gegužės 9-ą dieną, ketvirtadienį, prasidėjo ir olimpinio deglo estafetė po Prancūziją, o pačiame Marselyje išskirtinę galimybę būti šio istorinio įvykio dalimi turėjo olimpinis vicečempionas, karjerą baigęs irkluotojas Saulius Ritter.
„Tai yra nepakartojama patirtis, labai džiaugiuosi, kad galiu būti šio įvykio dalimi. Man didelė garbė dalyvauti čia ir būti Lietuvos atstovu. Esu tris kartus pats dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, bet čia alsuojanti olimpinė dvasia pereina į visai kitą lygį. Tikrai jaučiama istorinio paveldo svarba bei gilios olimpizmo tradicijos“, – įspūdžiais po savo dalyvavimo olimpinio deglo estafetėje dalinosi S. Ritter.
Ypatingas palaikymas Ukrainai
Gegužės 9-oji tapo olimpinio deglo estafetės po Prancūziją pradžia ne šiaip sau, tuo pačiu ketvirtadienį minima ir Europos diena. Todėl olimpinio deglo estafetės Marselio etapui organizatoriai subūrė 27-ių Europos Sąjungos šalių atstovus – nusipelniusius sporto pasaulio žmones. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių vicečempionas S. Ritter buvo Lietuvos atstovas.
Tačiau iš viso Marselyje vykusioje kolektvinėje olimpinio deglo estafetėje dalyvavo 28 nusipelnę buvę ar esami sportininkai bei sportininkės. Be 27-ių Europos Sąjungos šalių Marselyje iškilmingoje olimpinio deglo estafetėje dalyvavo ir Ukraina – jai atstovavo ukrainiečių ritminės gimnastikos olimpinės komandos kapitonė Marija Vysočanska. Organizatoriai taip siekia išreikšti palaikymą dėl Rusijos sukelto karo kenčiančiai Ukrainai.
„Pagal išsidėstymą būtent Ukrainos atstovė pirmoji turėjo olimpinį deglą ir perdavė jį man. Aš jau estafetę perdaviau Slovėnijos atstovui, buvome išsidėstę dviem eilėm ceremonijos metu“, – karštais įspūdžiais dalinosi S. Ritter.
Marselyje vykstančioje estafetėje atrinkti skirtingų kartų nusipelnę sporto žmonės. Jei Prancūzijai atstovauja 1996-ų metų Atlantos olimpinių žaidynių šuolių su kartimi čempionas Jeanas Galfione‘as, tai vokiečiai nusprendė pasirinkti 16-metį jaunąjį talentą – šių metų jaunimo olimpinių žaidynių medalininką greitojo čiuožimo varžybose Finną Sonnekalbą.
Olimpinio deglo kelionė po Prancūziją
„Olimpinė ugnis jau čia. Praėjo šimtas metų nuo pastarųjų olimpinių žaidynių Paryžiuje. Olimpinės žaidynės grįžta namo“, – džiaugsmo neslėpė Paryžiaus olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas Tony Estanguet. Vasaros olimpinės žaidynės Prancūzijos sostinėje vyks trečią kartą: buvo 1900 ir 1924 metais. Tiesa, pastarąjį kartą olimpine dvasia Prancūzija alsavo dar 1992 metais, kai Albervilyje organizavo žiemos olimpines žaidynes.
Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriai Marselį kaip Olimpinio deglo estafetės pradžią šalyje pasirinko dėl istorinių ryšių su olimpinių žaidynių tėvyne Graikija. Marselis 600 metų prieš Kristų buvo Senovės graikų kolonija Masalija. Didžiausiame Prancūzijos uostamiestyje pačių olimpinių žaidynių metu vyks buriavimo varžybos, kuriose Lietuvai atstovaus Viktorija Andrulytė (ILCA6 klasė) ir Rytis Jasiūnas (IQFoil klasė).
Olimpinio deglo estafetė vyks po visą Prancūziją, o lokacijos parinktos taip, kad organizatoriai tuo pačiu pristatytų ir šalies unikalią istoriją, įvairovę ir tradicijas. Vienas žinomiausių olimpinių žaidynių simbolių per Prancūziją bei jos tolimas užjūrio teritorijas skersai ir išilgai keliaus daugiau nei 12 tūkst. kilometrų, o estafetėje dalyvaus per 10 tūkst. žmonių. Olimpinė ugnis aplankys daugiau nei 450 Prancūzijos miestų ir miestelių.
Estafetės kulminacija – liepos 26-ą vyksianti olimpinių žaidynių ceremonija, kuri pirmą kartą vyks ne grandioziniame stadione – Paryžius tam pasirinko vietą prie Senos upės.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis.
Kaip atrodo olimpinio deglo kelionė? Vizualus vaizdo įrašas čia: