Lietuvos irkluotojai šią vasarą ilsėjosi vos pora savaičių. Tuoj po atrankos varžybų Trakuose jau spalio mėnesį jie pradėjo rengtis 2020-ųjų sezonui. Jau iškovoti trys kelialapiai į Tokijo olimpines žaidynes, kuriuos pelnė vienvietininkas Mindaugas Griškonis ir moterų bei vyrų porinės dvivietės.

Pasak Lietuvos irklavimo federacijos generalinės sekretorės Ingos Daukantienės, kitąmet irkluotojai per vienintelę gegužės mėnesį vyksiančią Liucernos olimpinę atrankos regatą bandys iškovoti dar vieną kelialapį. Tą padaryti daugiausiai galimybių turi pasaulio ir Europos čempionė vyrų porinės keturvietės įgula.

Viskas prasidėjo vasarą

Lietuvos irklavimo rinktinėje įvyko kai kurių pokyčių. Spalio mėnesį pas šalies rinktinės trenerių štabe dirbantį praeityje žinomą irkluotoją, 14 kartų Lietuvos čempioną vilnietį Tomą Valčiuką panoro treniruotis vienas tituluočiausių Lietuvos irkluotojų Saulius Ritter. Nuo 2013-ųjų jis dirbo su rinktinės treneriu Mykolu Masilioniu.

Nemažą patirtį turinčio trenerio nenustebino toks 31-erių S. Ritter sprendimas. Kaip pats šypsodamasis sako, tiek daug metų praleidus irklavime jį sunku kuo nors nustebinti. T. Valčiukas pats buvo geras irkluotojas, o dabar treneris. Garsiausia jo auklėtinė – dukra Milda Valčiukaitė, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė, pasaulio ir Europos čempionė.

„Sauliaus prašymas privertė mane viską rimtai apsvarstyti. Su tokio meistriškumo sportininku negali dirbti atmestinai, jaučiu didelę atsakomybę. Pirmiausia reikėjo viską suderinti su savo pagrindinio darbo Vilniaus miesto sporto centre ir valstybės įmonėje „Oro navigacija“ vadovais. Sauliui patariau įvertinti visas šias aplinkybes, kad tikrai nuo ryto iki vakaro negalėsiu būti jo treneris. Nusprendėme dirbti kartu. Sauliaus atėjimas verčia mane dar atsakingiau žiūrėti į viską“, – prisipažįsta T. Valčiukas.

Jo ir S. Ritter glaudaus bendradarbiavimo pirmieji daigeliai pasimatė šią vasarą. Per vieną treniruotę jaunieji Tomo auklėtiniai buvo Sauliaus komandos sparingo partneriai. Jaunimas sėkmingai atlaikė pripažintų atletų spaudimą.

Po pratybų Saulius užsiminė, kad gal kada nors T. Valčiukas jam galėtų pareikšti ir vieną kitą pastabėlę. „Negalvodamas apie tolesnį mūsų bendradarbiavimą, tik norėdamas padėti Sauliui, prieš jam išvykstant į pasaulio čempionatą daviau porą patarimų“, – prisimena T. Valčiukas.

Stebėjo rinktinės konsultantas

S. Ritter ir Dovydo Nemeravičiaus netenkino pasaulio čempionate užimta vienuolikta vieta, nors ir buvo iškovotas kelialapis į Tokijo olimpines žaidynes. Vargta ištisus metus, bet net nepatekta į finalą. Spalio 3-iąją olimpinių žaidynių vicečempionas jau irklavo Galvės ežere, o jį motorine valtimi lydėjo ir prižiūrėjo naujasis treneris.

Tuo metu į Lietuvą kelioms dienoms buvo atvykęs Lietuvos irklavimo rinktinės konsultantas italas Giovanni Postiglione, kuris šiek tiek tas pratybas stebėjo pro kavinės langą. Jis pasiteiravo, kaip Tomas ketina dirbti su tituluotu irkluotoju, kaip ketina keisti jo treniruočių metodiką.

„Visi treneriai nori greitai parengti gero lygio sportininką. Vieni eina vienu keliu, kiti – kitu. Džiaugiuosi, kad bendradarbiavimas su Sauliumi gana supratingas, per mėnesį pasistūmėjome į gerąją pusę. Tačiau, kaip sakoma, viščiukus skaičiuosime kitų metų rudenį.

Taisome irklavimo technikos klaidas, šiek tiek keičiame pačią techniką. Filmuoju Sauliaus irklavimą, retkarčiais jį pafilmuoja ir geresnę techniką turintis kolega Robertas Tamulevičius, o po to ekrane aptariame klaidas. Šiek tiek įvairesnės ir mūsų bendrojo fizinio rengimo pratybos. Kai sportininkas atlieka didelį monotonišką darbą, o jis neduoda efekto, reikia sužadinti organizmą kitokiais pratimais, kad jie sukeltų organizmo stresą. Sauliui tie pokyčiai įdomūs, pratimus jis atlieka su ugnele akyse“, – pasakoja T. Valčiukas.

Darbo stažas – 18 metų

T. Valčiukas trenerio karjerą pradėjo prieš 18 metų. Tada buvo spalio 15-oji – jo gimtadienis. Prieš tai 14 metų jis aktyviai irklavo, atstovavo Lietuvai keturiuose pasaulio čempionatuose, tačiau su sportu buvo priverstas atsisveikinti dėl nugaros skausmų.

Dabar T. Valčiukas dirba su jaunaisiais irkluotojais ir nuo 2010-ųjų, padedant kolegai Vytautui Miliui, su kuriuo kartu dirba nuo pačios pirmosios dienos, kasmet išugdo Lietuvos jaunių rinktinės narių. Jo auklėtiniai atstovauja šaliai per pasaulio ir Europos savo amžiaus grupių čempionatus.

„Mano visos vasaros parduotos, krūvis paskirstytas valandomis, bet aš valandų neskaičiuoju. Mano jaunasis auklėtinis, šių metų Europos jaunių čempionato šeštos vietos laimėtojas porinių dviviečių įgulų varžybose Virgilijus Prušinskas jau išbandė Tokijo olimpinę trasą. Mat pagal nusistovėjusią tradiciją Tarptautinė irklavimo federacija prieš olimpines žaidynes pasaulio jaunių čempionatus rengia olimpinėje trasoje. Tada būna ir savotiškas trasos išbandymas. Gaila, bet pasirengimas tam čempionatui buvo nesklandus ir mano auklėtinis su Kauno rajono irkluotoju Titu Mašanausku rungtyniavo tik C finale“, – apgailestauja Tomas.

T. Valčiuko grupėje tobulėja ir šalies jaunimo rinktinės narys Domantas Maročka bei Irvydas Binkis, šiemet pravėręs Lietuvos jaunių rinktinės duris.

„Jiems tai ypač didelis stimulas. Kai Trakuose greta pamato irkluojantį ir olimpinį vicečempioną, vaikinai netgi sustiprina savo yrį. Saulius kartais stebisi, kai bandydamas aplenkti jaunimą pajunta, jog šie kai kuriose atkarpose jam nepasiduoda. Vėliau, žinoma, jaunimas pavargsta ir negali prilygti tituluotam sportininkui“, – pasakoja Tomas, kuriam ypač smagu dirbti su irkluoti norinčiais vaikais.

Važinėja į Trakus

Olimpinis vicečempionas su drauge, T. Valčiuko dukra Milda Valčiukaite, dabar gyvena Trakuose, todėl Tomui kiekvieną rytą tenka važinėti į Trakus. Kol dar šiltas lapkritis, treneris stengėsi išnaudoti kiekvieną galimybę auklėtiniui irkluoti. Po pietų trenerio Vilniuje laukia darbas su jaunaisiais irkluotojais. Kartais padirbėti su štanga į sostinę atvyksta ir Saulius.

Lapkričio mėnesį trys irkluotojai – M. Valčiukaitė, Dovilė Rimkutė ir Giedrius Bieliauskas su rinktinės treneriu M. Masilioniu buvo išvykę į trumpalaikę treniruočių stovyklą Atėnuose. S. Ritter nutarė likti namie, nes į Graikiją negalėjo vykti jo naujasis treneris.

T. Valčiukas į klausimą, kaip sureaguotų, jeigu pas jį treniruotis pasiprašytų ir kiti rinktinės vyrai, atsako taip: „Esu perspėtas, kad gali taip atsitikti. Tačiau kol kas daugiau pasiūlymų nesulaukiau ir, ačiū Dievui, didelio galvos skausmo nėra. Jeigu kas nors dar pasiprašys, tada galvą tikrai pradės skaudėti.

Tačiau negaliu pasakyti, kaip būtų, nes nesu guminis: turiu įsipareigojimų Vilniaus miesto sporto centre, taip pat įmonėje „Oro navigacija“, kurių vadovams esu dėkingas už palaikymą, nes ir anksčiau tekdavo dirbti rinktinės treniruočių stovyklose. Kai suvažiuodavo didelė grupė sportininkų, mes, treneriai, tarpusavyje tą krūvį pasidalydavome. Ir dabar nebus taip, kad per rinktinės treniruočių stovyklą dirbsiu tik su Sauliumi, o kiti su 6–7 sportininkais“, – sako Tomas.

Sportininkas tiki treneriu

Gruodžio mėnesį S. Ritter ir M. Griškonis vyks į treniruočių stovyklą su JAV rinktine, o T. Valčiukas liks namie. Jųdviejų bendra stovykla planuojama sausį.

„Rinktinės planus kol kas gaunu nereguliariai, todėl šiandien tenka pačiam planuoti. Kai juos gausiu, pasižiūrėsiu ir derinsime. Saulių kuo dažniau noriu matyti irkluojantį, todėl ne viską darysime tą patį, kas numatyta rinktinės planuose. Kol kas Saulius tiki tuo, ką jam sakau“, – patikina naujasis treneris.

Neaišku, kokią valtį – vienvietę ar porinę dvivietę, – kitąmet irkluos S. Ritter. Jo treneris įsitikinęs, kad vienvietės favoritas – M. Griškonis, o Saulius turėtų būti tas, apie kurį būtų formuojama porinė dvivietė.

„Mano pagrindinė užduotis – parengti jį taip, kad būtų konkurencingas patekti į olimpiadą“, – sako T. Valčiukas.

Marytė Marcinkevičiūtė, „Olimpinė Panorama“